Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-257-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-12
Bylos Nr.: e2A-257-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00106-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: NEO Finance
Atsakovas: D. M.

Kategorijos

2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-257-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00106-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. M. 13 000,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 019,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13), 175,49 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13), 18 proc. (8 931,56 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04), 2 580,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029-07-04), 52,68 Eur delspinigių, 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 815,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovė D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. M. ieškovei NEO Finance, AB 13 000,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 019,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 175,49 Eur tarpininkavimo mokestį, 18 (aštuoniolikos) procentų (8 931,56 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04), 52,68 Eur delspinigius, 15 (penkiolikos) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 178,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 913,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. M. valstybei 7,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, kad nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, ieškovei iš atsakovės priteisė 13 000,00 Eur negrąžinto kredito dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovės 1 019,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13). Iš Sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad ieškovė, sudarydama kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti 2 754,14 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.29 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2, 5.3 punktais, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 175,49 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą laikotarpiu iki sutarties nutraukimo (2022-12-13), yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas sprendė, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, todėl ieškovei priteisė 18 proc. (8 931,56 Eur) negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2 580,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04), kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės D. M. 2580,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-12-13) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029-07-04), priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusią teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės naudai iš ieškovės 58,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.

5.2. Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu ieškovė nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

5.3. Ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį ieškovė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Ieškovei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip ieškovės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Ieškovė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas - ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

5.4. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų - investuotojų - teisėtų lūkesčių interesas. Ieškovė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir ieškovė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma. kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

5.5. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti yra 25 705,46 Eur (suma, susidedanti iš 13 000,00 Eur suteiktos paskolos, 9 951,32 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 2 754,14 Eur tarpininkavimo mokesčio). Todėl tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

6. Atsakovė D. M. atsiliepimo į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 2580,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-12-13) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029-07-04) priteisimo iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė „NEO Finance“, AB, su atsakove D. M. 2022 m. liepos 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 13 000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti per 84 mėnesių laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 9 951,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.), 2 754,14 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2029-07-04. Šalys susitarė, jog visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2029-07-04. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos bei tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 84 mėnesines įmokas.

10. Ieškovė pagal Sutartį pervedė atsakovei pinigus, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir dalinių (mėnesinių) mokėjimų nustatyta tvarka nemokėjo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4 punktu ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį nutraukė nuo 2022 m. gruodžio 13 d.

11. Ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga 13 000,00 Eur negrąžinto kredito, 1 019,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13), 175,49 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13), 18 proc. (8 931,56 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04), 2 580,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029-07-04), bei 52,68 Eur delspinigių.

12. Apeliacinės instancijos teisme vertintinas tik ieškovės reikalavimo priteisti 2 580,37 Eur tarpininkavimo mokestį pagrįstumas.

Dėl nuostolių, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo

13. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 2 580,37 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-13) iki sutarties termino pabaigos (2029-07-04). Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino. Vertino, kad tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir kad jis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Todėl šis mokestis negali būti laikomas negautomis pajamomis (nuostoliais) ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

14. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

15. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju specialiosiose sutarties sąlygose susitarta 12 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 papunktis). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėja įsipareigojo padengti.

18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

19. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos susiklosčiusiems vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo (nagrinėjamu atveju atsakovo).

20. Apeliantė apeliaciniame skunde kaip pavyzdžius pateikia kitų Lietuvos apygardos teismų nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo23 straipsnio 2 dalis). Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 2 580,37 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pasibaigimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

22. Apeliantės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl nėra pagrindo ir šioje dalyje keisti sprendimą už akių.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

24. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėLina MuchtarovienėEgidijus Mockevičius