Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų G. G., R. B., D. J., J. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams G. G., R. B., D. J., J. U. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atsakovai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovų prašymas atmestinas.Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys keturių kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausanti buto dalis pagal 2014-03-10 nuomos sutartį Nr. 2446-2630, kurią pasirašė VšĮ „Klaipėdos butai“ ir atsakovo G. G. įgaliotas asmuo A. G., nuo 2014-03-10 iki 2015-03-10 buvo išnuomota atsakovui G. G.. Kadangi nuomos sutartis pasibaigė, Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti iš ginčo buto be jokio teisėto pagrindo ten gyvenančius asmenis: G. G., J. U., D. J., R. B.. Pažymėtina, jog atsakovai J. U. ir R. B. neginčija fakto, jog gyvena savivaldybei priklausančiame bute, tačiau išsikelti atsisako, nes mano, kad savivaldybė turėtų sudaryti su jais nuomos sutartį. D. J. neigia gyvenanti ginčo bute, nes, pasak jos, jos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyvena. Atsakovas G. G., nesutikdamas su ieškiniu ir sprendimu, nurodo, kad nuomos sutartį sudarė jo tėvas A. G., kuris nebuvo įgaliotas sudaryti nuomos sutarčių su ieškove, subnuomos sutartis su pašaliniais asmenimis sudarė taip pat jo tėvas, atsakovas prašė jį iškviesti į teismo posėdį, taip pat teigė, jog nėra pagrindo jo iškeldinti iš buto, nes jis ir taip jame negyvena.Pasisakydama dėl atsakovo G. G. argumento, jog buto nuomos sutartį su savivaldybe sudarė jo tėvas A. G., kuris nebuvo įgaliotas sudaryti tokios sutarties, kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui G. G. nuo 2013-04-25 iki 2015-07-22 nuosavybės teise priklausė 26/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo G. G. tėvui A. G. 2013-07-10 buvo išduotas įgaliojimas, susijęs su šio turto tvarkymu, valdymu, disponavimu juo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-05 įsakyme Nr. AD1-675 nurodyta, kad ginčo patalpos G. G. išnuomotos jo prašymu privatizavimo procedūrų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal tuo metu galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus. Taigi sudarydamas su savivaldybe nuomos sutartį atsakovo G. G. įgaliotas asmuo įgyvendino G. G., kaip 26/100 dalių ginčo buto savininko, įstatyme nustatytas teises. Be to, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nei įgaliojimo, nei nuomos sutarties nenuginčijo: priešieškinio nepateikė, pateikęs atsiliepimą, bylos eiga nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atsiliepimo teiginys, kad bet kokia nuomos sutartis jo vardu turi būti pripažinta negaliojančia, negali būti laikomas įstatyme nustatyta tvarka pareikštu materialiniu reikalavimu dėl sandorio nuginčijimo. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė jo tėvo, nors atsakovas tokį prašymą buvo pareiškęs. Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kolegija pažymi, jog atsakovui nereiškus savarankiško materialinio reikalavimo dėl įgaliojimo ar nuomos sutarties nuginčijimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. G., kuris atstovaudamas sūnui sudarė nuomos sutartį su savivaldybe, nes akivaizdu, jog bylos išsprendimas neturi jokios įtakos A. G. teisėms ir pareigoms. Atsakovas G. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priekaištavo atsakovui dėl nesidomėjimo procesu, nes jo galimybės tai padaryti buvo ribotos: jis gyvena Jungtinėje Karalystėje. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, taigi turėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu ir gynimu, tačiau to nepadarė, proceso eiga nesidomėjo, posėdžiuose nedalyvavo, atstovo nepaskyrė, jokių prašymų atidėti posėdžius ir pratęsti terminą tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti ar dokumentams pateikti dėl to, jog gyvena užsienyje, neteikė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovą buvus pasyvų proceso metu.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovo G. G. ir ieškovės buvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis, atsakovas pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buvo ginčo patalpų nuomininkas. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2015-03-10, per šį laikotarpį neprivatizavęs ginčo patalpų ir perleidęs tame pačiame bute nuosavybės teise turėtas patalpas, atsakovas G. G. neteko teisės toliau jų nuomotis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas G. G. nepateikė teismui jokių duomenų, kad išsinuomotas patalpas būtų tinkamai perdavęs Klaipėdos miesto savivaldybei. Be to, pagal Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 2446-2630 4.4 punktą nuomininkas buvo įsipareigojęs nesubnuomoti gyvenamosios patalpos, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog ginčo bute gyveno pašaliniai asmenys. 2016-04-07 akte ir fotofiksacijoje, 2016-09-14 akte užfiksuota, kad atsakovai R. B. ir D. J. gyvena ginčo patalpose. Nors D. J. teigia, jog ji ginčo patalpoje negyvena, nes jos gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau šį jos teiginį paneigia 2016-08-31 aktas, kuriame (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys paliudijo, jog D. J. šiame bute negyvena. Be to, 2016-09-14 akte atsakovas J. U. patvirtino, jog ginčo bute, be jo, dar gyvena vyras ir moteris. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas J. U. ginčo patalpose gyvena nuo 2016 m. liepos mėn., jis šios aplinkybės neneigia. Kadangi nuomos sutartis tarp G. G. ir Klaipėdos miesto savivaldybės nuo 2015 m. kovo mėn. yra pasibaigusi, akivaizdu, jog tiek buvęs ginčo patalpų nuomininkas, tiek kiti asmenys ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo.Civilinio kodekso 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. CK 6.613 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Klaipėdos miesto savivaldybės reikalavimą iškeldinti iš jai priklausančio buto be jokio teisėto tam pagrindo ten gyvenančius asmenis.Dėl atsakovų R. B. ir J. U. argumentų, kad su jais, kaip su socialiai remtinais asmenimis, turėtų būti sudaryta būsto nuomos sutartis, kolegija pažymi, jog šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrašymas į asmenų, turinčių teisę išsinuomoti būstą iš savivaldybės, sąrašą nesudaro pagrindo savo nuožiūra užimti pasirinktas gyvenamąsias patalpas, tokia teisė turi būti įgyvendinta įstatymuose nustatyta tvarka, savivaldybei priimant atitinkamą sprendimą. J. U. 2016-07-22 pateikė savivaldybei prašymą dėl būsto nuomos, į kurį jam buvo atsakyta, jog prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamos sprendimui dėl būsto nuomos priimti, J. U. išaiškinta šio atsakymo apskundimo tvarka. Į prašymą išnuomoti užimtą būstą R. B. taip pat buvo atsakyta, jog prašymas nebus tenkinamas, atsakyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi akivaizdu, jog atsakovų nurodytos aplinkybės dėl to, jog jie socialiai remtini ir su jais turėtų būti sudarytos nuomos sutartys, savivaldybei priėmus priešingą sprendimą, nesuteikia jiems jokio teisėto pagrindo gyventi ginčo bute.Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų nuostolius, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis: solidariai iš atsakovų G. G., R. B., D. J. – 1 105,91 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn.; iš atsakovo J. U. – 32,87 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuomininkas G. G. nuomojamo būsto, pasibaigus nuomos sutarties terminui, savivaldybei neperdavė, sudarė prielaidas juo naudotis kitiems asmenims, padarė išvadą, kad šių asmenų bendrais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, kurios dydis lygus per tą laikotarpį negautoms nuomos pajamoms (negautų nuomos pajamų dydį patvirtina teismui pateikta pažyma), taigi tenkino ieškovės reikalavimą. Kolegija šią teismo sprendimo dalį, konstatavus, jog atsakovai savavališkai be teisėto pagrindo naudojosi ginčo butu, laiko teisėta ir pagrįsta. R. B. teigia, jog nuostolių suma iš jo priteista nepagrįstai, nes jis gyveno tik viename kambaryje ir tik nuo lapkričio mėnesio, o nuostoliai iš jo priteisti už abu kambarius ir nuo kovo mėnesio. Kolegija pažymi, jog šiuo atveju prievolė atlyginti ieškovei nuostolius kilo dėl kelių asmenų veiksmais padarytos žalos, taigi G. G., R. B., D. J. buvo taikyta solidarioji, o ne dalinė atsakomybė, todėl atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas savo teiginio nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Remdamasi nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.