Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Atsakovas atsiliepime taip pat paaiškino, kad 2019 m. spalio 1 d. patikrinus, ar įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimai, buvo nustatyta, kad jie įvykdyti iš dalies – atlikta vandens skaitiklių metrologinė patikra, kiti reikalavimai neįvykdyti.

Protokole buvo įrašyta, kad ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimas vyks 2020 m. vasario 21 d. Bylos duomenimis, Bendruomenės tarybos pirmininkė 2020 m. vasario 21 d. kreipėsi su prašymu į ekonominės sankcijos skyrimo bylą nagrinėsiantį pareigūną G. K., prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, dėl atsiradusios galimybės įvykdyti dar vieną Privalomojo nurodymo punktą padedant Biržų vandenų specialistui ir dėl kitų nurodytų priežasčių. Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 21 d. nutarimu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020 m. kovo 10 dienai.

Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. K., išnagrinėjęs Juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J35-1/2020 ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, 2020 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J35-1/2020 (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 18 punktas, Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 48 straipsnis), kuriame konstatavo, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti iš dalies – atlikta vandens skaitiklių metrologinė patikra, o kitų Privalomojo nurodymo reikalavimų Bendruomenė neįvykdė; Bendruomenė, iki 2019 m. rugsėjo 22 d. neįvykdžiusi Privalomojo nurodymo, padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, jos kaltė įrodyta Protokolu ir Privalomuoju nurodymu. Iš Nutarimo matyti, kad Bendruomenės pirmininkė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad daug kartų buvo bandyta prisijungti prie IS AIVIKS, tačiau nepavykdavo; daug kartų skambinta į Aplinkos apsaugos agentūrą, aiškinant, kad nepavyksta prisijungti prie IS AIVIKS ir pateikti ataskaitas, kol Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. kovo 9 d. nurodė atsiųsti ataskaitas popieriniu formatu, tai ir buvo padaryta; pastaruoju metu ne kartą buvo kreiptasi į Biržų rajono savivaldybę, kad ši perimtų vandens tiekimo ir nuotekų sistemas savo žinion, tačiau tik šiuo metu pavyko susitarti, ir savivaldybė minėtus tinklus perėmė savo žinion. Vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes vertino tai, kad Bendruomenė siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą – atliko vandens skaitiklio metrologinę patikrą, padėjo tyrimo metu teikdama dokumentus ir paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius šiuo Nutarimu paskyrė Bendruomenei ekonominę sankciją – 1200 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Nutarimu, kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėja pripažįsta, kad padarė nurodytą pažeidimą, todėl byloje ginčo dėl to nėra. Pareiškėjos nuomone, Nutarimu jai taikyta ekonominė sankcija yra per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl prašo paskirtą 1200 Eur baudą sumažinti iki 150 Eur.

Pareiškėjai Privalomasis nurodymas buvo duotas pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 3 dalis, už kurios pažeidimą pareiškėjai nutarimu paskirta bauda, nustatė: neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba [...], užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Taigi, pareiškėjai už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

Kaip jau rašyta, Privalomuoju nurodymu Bendruomenei buvo duotas nurodymas vesti nuotekų tvarkymo apskaitą, vadovaujantis Tvarkos aprašo III skyriumi. Tvarkos aprašo (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) III skyriaus „Nuotekų tvarkymo apskaita“ 14.1 papunktis numato, kad išleidžiamų nuotekų kiekio, su nuotekomis išleidžiamų teršalų bei nuotekų tvarkymo įrenginių ir jų parametrų apskaitą turi vykdyti ūkio subjektai, kurie išleidžia nuotekas į paviršinio vandens telkinius ir (ar) natūralias nuotekų filtravimo sistemas, ir šiai veiklai turi pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, išduotus TIPK leidimus ar šiai veiklai pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 reikalavimus ir (ar) Taršos leidimų išdavimo taisyklių 1 priedo 1 punktą privalo gauti TIPK leidimus ir (ar) taršos leidimus.

Privalomuoju nurodymu Bendruomenei taip pat buvo duoti nurodymai pateikti nuotekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą ir vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai per IS AIVIKS, vadovaujantis Tvarkos aprašo 20 punktu. Tvarkos aprašo (tos pačios redakcijos) 20 punktas numato, kad šio Tvarkos aprašo 6, 10, 11, 14, 17 arba 18 punktuose nurodyti ūkio subjektai, pagal šio Tvarkos aprašo 12, 19 punktus vykdantys atskiras vandens naudojimo ar nuotekų tvarkymo apskaitas, praėjusių kalendorinių metų Vandens naudojimo apskaitos ir (ar) Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS) ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d., išskyrus 2015 m. ataskaitas, kurias pateikia iki 2016 m. kovo 15 d.

Privalomuoju nurodymu Bendruomenei taip pat buvo duotas nurodymas atlikti vandens skaitiklio metrologinę patikrą vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu. Tvarkos aprašo (tos pačios redakcijos) 8 punktas nustato, kad vandens kiekio matavimai turi būti atliekami teisės aktų nustatytais metrologijos reikalavimus atitinkančiais vandens apskaitos prietaisais, prie kurių turi būti įrengti naudojimui reikalingi priėjimai.

Privalomuoju nurodymu Bendruomenei taip pat buvo duotas nurodymas gauti Geologijos tarnybos leidimą išgauti geriamajam vandeniui, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintomis Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimų (taip pat pakartotinių) naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius, žemės gelmių šiluminę energiją ir žemės gelmių ertmes išdavimą fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojimo sutarčių su jais sudarymą, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos minėtos Taisyklės (Taisyklių 1 punktas).

Iš pareiškėjos Bendruomenės paaiškinimų skunde ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo (toliau – Juridinių asmenų registro išrašas) nustatyta, kad Bendruomenė įregistruota Juridinių asmenų registre 2001 m. lapkričio 14 d., t. y. Bendruomenė tą dieną įsteigta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos paaiškinimu skunde, nuo minėtos datos ji rūpinosi vandentiekio bokšto eksploatacija ir priežiūra, nes vandens tiekimas buvo būtinas gyventojų poreikiams. Pareiškėjos paaiškinimu skunde, po ilgametės Bendruomenės pirmininkės N. Š. mirties, pasikeitusi Bendruomenės taryba neturi dokumentų, patvirtinančių gręžinio priklausomybę Bendruomenei; valstybės įmonėje Registrų centras nėra įregistruoto Bendruomenės vardu gręžinio. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, Bendruomenės tarybos pirmininke 2016 m. lapkričio 19 d. išrinkta R. B.. Geologijos tarnybos 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (6)-1.7-6763 „Dėl leidimo naudoti vandens išteklius“ taip pat nurodyta, kad gręžinys Nr. 12374 neturi Žemės gelmių registre nurodyto savininko. Tad gręžinys Nr. 12374 nepriklauso ir Bendruomenei. Iš protokolo išrašo Nr. 19-4 matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. Bendruomenės visuotinis narių susirinkimas nusprendė perduoti Biržų rajono savivaldybei vandentvarkos objektus – kanalizacijos įrenginius neatlygintinai, o vandentiekio gręžinį ir vamzdynus perduoti kaip bešeimininkius. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendruomenės tarybos pirmininkė R. B. 2019 m. spalio 21 d. užklausa Nr. ŠB-19-1 „Dėl leidimo naudoti vandens ištekius“ kreipėsi į Geologijos tarnybą klausdama, be kita ko, ar gali Geologijos tarnyba išduoti Bendruomenei leidimą eksploatuoti vandens gręžinį Nr. 12374, jei vandens Šukionių gyvenvietės gyventojai sunaudoja daugiau nei 10 kub. metrų per parą, o vandens gręžinio nuosavybės dokumentų bendruomenė neturi. Geologijos tarnyba 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (6)-1.7-6763 „Dėl leidimo naudoti vandens išteklius“ atsakė Bendruomenei į minėtą jos užklausą, kad Geologijos tarnyba šiai vandenvietei negali išduoti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, nes: Šukionių požeminio vandens vandenvietei priskirtas gręžinys Nr. 12374 neturi Žemės gelmių registre nurodyto savininko; Šukionių požeminio vandens vandenvietėje nėra aprobuoti požeminio vandens ištekliai, o leidimas išduodamas tik nustatyta tvarka juos ištyrus ir aprobavus. Biržų rajono savivaldybės taryba 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-19 nusprendė Bendruomenei nuosavybės teise priklausančius šio sprendimo priede nurodytus nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (t. y. inžinerinius tinklus – drenažo tinklus ir vandentvarkos sistemos tobulinimo objektą (fekalinius nuotekų tinklus); kitus inžinerinius statinius – inžinerinius statinius (nuotekų valyklą, siurblines), kiemo statinius (kiemo aptvėrimus, aerotenką, nusėsdintuvus); pastatus – kanalizacijos perpumpavimo stotį ir ūkinį pastatą) Šukionių k., Vabalninko sen., Biržų r. sav., perduoti neatlygintinai viešosios geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos UAB „Biržų vandenys“ nuosavybėn. Pagal Biržų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Biržų vandenys“ 2020 m. vasario 11 d. sudarytą Bešeimininkių inžinerinių statinių priežiūros ir naudojimo sutartį Nr. SRV-55 Biržų rajono savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigojo, be kita ko, vykdyti galimai bešeimininkių inžinerinių statinių – vandens gręžinio Nr. 12374 (Šukionių vandenvietė), vandens bokšto ir vandens tiekimo tinklų Šukionių k., Vabalninko sen., Biržų r. sav. – pripažinimo bešeimininkiais procedūras, o UAB „Biržų vandenys“ įsipareigojo, be kita ko, laikinai prižiūrėti ir naudoti minėtus inžinerinius statinius, kol jie bus pripažinti bešeimininkiais ir perduoti UAB „Biržų vandenys“. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėja Bendruomenė siekė gauti Geologijos tarnybos leidimą išgauti geriamajam vandeniui, tačiau minėtas leidimas jai negalėjo būti išduodamas dėl Geologijos tarnybos nurodytų priežasčių: gręžinys Nr. 12374 neturi Žemės gelmių registre nurodyto savininko, Šukionių požeminio vandens vandenvietėje nėra aprobuoti požeminio vandens ištekliai. Iš nurodytų duomenų taip pat matyti, kad iki Nutarimo priėmimo nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai buvo perduoti UAB „Biržų vandenys“ nuosavybėn, o vandens bokštas ir vandens tiekimo tinklai buvo perduoti UAB „Biržų vandenys“ laikinai prižiūrėti ir naudoti kaip galimai bešeimininkiai.

Iš pareiškėjos Bendruomenės paaiškinimų skunde, Bendruomenės 2019 m. spalio 31 d. užklausos dėl mokymų organizavimo Nr. ŠB-19-4 Aplinkos apsaugos agentūrai, Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. (24)-A4-6466 „Dėl mokymų organizavimo“ nustatyta, kad Bendruomenės tarybos pirmininkė R. B. minėta 2019 m. spalio 31 d. užklausa kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, paaiškindama, kad jai trūksta žinių pateikti ataskaitas per IS AIVIKS, ir klausdama, kokius kursus ar mokymus rengia Aplinkos apsaugos agentūra, o Aplinkos apsaugos agentūros direktorius minėtu 2019 m. lapkričio 18 d. raštu atsakė Bendruomenei, kad Aplinkos apsaugos agentūra neorganizuoja kursų ar mokymų vandens išteklių naudojimo ir nuotekų tvarkymo srityse, ir atkreipė dėmesį į tai, kad informacija ūkio subjektams apie ataskaitų teikimą ir pildymo IS AIVIKS instrukcijos yra skelbiamos internete (pateikė interneto nuorodą). Iš Bendruomenės 2020 m. vasario 10 d. prašymo Nr. ŠB-20-1 Aplinkos apsaugos agentūrai dėl prieigos suteikimo prie IS AIVIKS matyti, kad Bendruomenės tarybos pirmininkė šiuo prašymu paprašė Aplinkos apsaugos agentūrą suteikti jai prieigą prie IS AIVIKS, vandens ir nuotekų ataskaitų teikimui. Pareiškėjos paaiškinimu skunde, net ir susipažinus su Aplinkos apsaugos agentūros nurodyta instrukcija (internete), Bendruomenės pirmininkei nepavyko prisijungti prie IS AIVIKS, daug kartų skambinta į Aplinkos apsaugos agentūrą, todėl po daug skambučių į Aplinkos apsaugos agentūrą ataskaitos apie sunaudotą vandenį ir apie išleistas nuotekas buvo pateiktos tiesiogiai Aplinkos apsaugos agentūrai, o ne per IS AIVIKS. Iš Nutarimo matyti, kad Bendruomenės pirmininkė ir juridinio asmens padarytos pažeidimo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog daug kartų buvo bandyta prisijungti prie IS AIVIKS, tačiau nepavykdavo, daug kartų skambinta į Aplinkos apsaugos agentūrą, aiškinant, kad nepavyksta prisijungti prie IS AIVIKS ir pateikti ataskaitų, kol Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. kovo 9 d. nurodė atsiųsti ataskaitas popieriniu formatu, tai ir buvo padaryta. Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. balandžio mėn. rašto Nr. (24)-A4E- „Dėl Šukionių bendruomenės pateiktų ataskaitų“ nustatyta, kad Bendruomenė 2018 m. ir 2019 m. vandens naudojimo apskaitos, 2018 ir 2019 m. nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai 2020 m. kovo 9 d. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos ir vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos per IS AIVIKS dėl žinių trūkumo, nemokėjimo naudotis IS AIVIKS. Pareiškėja siekė išspręsti šią problemą – kreipėsi informacijos į Aplinkos apsaugos agentūrą, susipažino su ataskaitų pildymo instrukcija, paprašė suteikti prieigą prie IS AIVIKS tam, kad pateiktų minėtas ataskaitas, o nepavykus pateikti per IS AIVIKS – skambino Aplinkos apsaugos agentūrai. Kaip jau rašyta, minėtas ataskaitas Bendruomenė pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai 2020 m. kovo 9 d., popierines (ne per IS AIVIKS). Taigi, ataskaitas pareiškėja pateikė dar iki skundžiamo Nutarimo priėmimo.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji neturi savo sąskaitoje lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti tokio dydžio baudą, ji turi paramos gavėjo statusą. Iš pareiškėjos Bendruomenės 2020 m. vasario 22 d. balanso Nr. 1 (pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis) nustatyta, kad pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu turėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų 412 Eur, ataskaitiniu laikotarpiu negavo finansavimo (dotacijų, tikslinių įnašų, nario mokesčių ir kito finansavimo). Iš šių duomenų darytina išvada, kad pareiškėja neturi pinigų sumokėti Nutarimu paskirtą 1200 Eur baudą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos Bendruomenės teisinė forma yra asociacija, t. y. ji yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), pareiškėjai nuo 2004 m. balandžio 6 d. įregistruotas paramos gavėjo statusas.

Kaip jau rašyta, 2019 m. spalio 1 d. patikrinus, buvo nustatyta, kad Bendruomenė atliko vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Protokole ir Nutarime užfiksuota, kad Privalomojo nurodymo nurodymai įvykdyti iš dalies – atlikta vandens skaitiklių metrologinė patikra. Nutarime kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta tai, kad Bendruomenė siekė įvykdyti Privalomąjį nurodymą – atliko vandens skaitiklio metrologinę patikrą. Kadangi Nutarimu skiriant baudą pareiškėjai į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta kaip į lengvinančią atsakomybę aplinkybę, todėl šios aplinkybės teismas dar kartą nevertina kaip atsakomybę lengvinančios ir neatsižvelgia į ją skirdamas mažesnę baudą.