- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-179-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00475-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Tomas Zdanavičius, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- S. L., ir A
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-185-2010-59
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;
1.1.11; 1.1.11.10; 2.4.
NUOSPRENDIS
2010 m. balandžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., skirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams trisdešimčiai dienų.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
S. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 7 d., apie 13 val., žinodamas, kad 200 Lt vertės dviratis yra įgytas nusikalstamu būdu, tai yra 2009 m. gegužės 7 d. pagrobtas iš Šėtos g. 97 namo rūsio, esančio Kėdainių mieste, į jį iškeitęs savo garso kolonėles, apie 13 val. dviratį įgijo iš A. K. ir A. B., bei, perdažęs jo rėmą, naudojosi iki 2009 m. gegužės 12 d., po to, dviratį už USB atminties raktą perleido A. N. ir taip realizavo nedidelės vertės nuskalstamu būdu įgytą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. L. prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą - apklausti teismo posėdyje motiną L. L. dėl galimybės užtikrinti jo auklėjimą ir elgesį galimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti ir neteisingai paskyrė bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino tik todėl, kad bijojo realios laisvės atėmimo bausmės. Nemanė, kad už tokią veiką gali grėsti tokios sunkios pasekmės. Buvo gėda prieš mokslo draugus, ypač - prieš tėvus. Manė, kad jei neprisipažins, tai jie patikės, jog yra nekaltas. Suimtas nuo 2010 m. sausio 6 d., turėjo pakankamai laiko savo elgesį ir veiksmus apmąstyti, suprato, kad tokia jo naivi pozicija teisme negalėjo padėti išvengti bausmės ir tik pablogino jo padėtį, nes teismui visos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo aiškios, įrodytos.
Kaltę dėl to, kad įgijo pavogtą dviratį ir jį realizavo pripažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Ateityje žada nebenusikalsti ir gyventi dorai.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas, taikydamas pačią griežčiausią BK 189 str. 3 d. numatytą bausmės rūšį - areštą ir visišką bausmių sudėjimo principą jo veiką įvertino per daug griežtai. Juridine prasme padarė ne nusikaltimą o - baudžiamąjį nusižengimą. Be to, buvo ir yra nepilnametis, nusikalstamų veiksmų darymo metu juos vertino iš nepakankamai subrendusio asmens pozicijos: tokio amžiaus vaikai nuolat perka - parduoda, keičiasi įvairiais daiktais, taigi, įsigydamas vogtą daiktą, to pernelyg nesureikšmino: įsigijo už kelias jam nebereikalingas garso kolonėles, o perleido už naudotą USB atminties raktą. Dviratis buvo dėvėtas, nepilnametis jo savininkas gavo kaip labdarą - nemanė, kad tai vertingas daiktas, į tokius pat mažaverčius daiktus ir iškeičiau. Dviračio vertę - 200 Lt teismas nustatė pagal labdaros davėjo R. L. parodymus. Po nuosprendžio suprato, kad tokia veika yra nusikalstama ir baudžiama.
Vienas iš BK 80 str. numatytų nepilnamečiams taikomos atsakomybės principų - riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybę; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu. BK 92 str. 1 d. pasakyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą. Todėl, atsižvelgiant tiek į amžių, tiek į nusižengimo padarymo aplinkybes, sąlygas bei motyvus, nusižengimo objektą, jo vertę, kliūčių taikyti BK 92 str. sąlygas nebuvo. Teigia, kad nėra nepataisomas nusikaltėlis, keliantis kokią nors grėsmę aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, mokosi, o reali laisvės atėmimo bausmė užkirto kelią toliau mokytis Kėdainių jaunimo mokykloje, įgyti išsilavinimą specialybę (skundą patenkinus, dar turėtų galimybę grupės draugus pasivyti). Nemano, kad reali laisvės atėmimo bausmė turės tiktai teigiamą poveikį. Nei baudžiamųjų įstatymų taikymo teorija, nei teismų praktika nedraudžia pakartotinai atidėti bausmės vykdymą nusikaltusiam nepilnamečiui.
Mano, kad teismas už nusižengimą, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė griežčiausią ir ilgesnę, nei sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis (nuo 5 iki 45 parų), bausmę už tai, kad nepripažino kaltės. BK 91 str. 3 d. pasakyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ir tuomet bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Už baudžiamąjį nusižengimą paskirta beveik maksimali bausmė.
Supranta, kad bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką - neišvengiama, tačiau prašo bausmės vykdymą atidėti, paskirti atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones - suteikti galimybę pasitaisyti ne laisvės atėmimo įstaigoje, o visuomenėje. Turi tėvus, kurie rūpinasi - tai padės pasiekti bausmės tikslus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo S. L. nusikalstamą veiką. Veikos kvalifikacijos neginčija ir nuteistasis, tačiau jis mano, kad teismas, taikydamas pačią griežčiausią BK 189 str. 3 d. numatytą bausmės rūšį - areštą ir visišką bausmių sudėjimo būdą, jo veiką įvertino per daug griežtai. Taip pat prašo bausmės vykdymą atidėti, paskirti atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. teistas už kvalifikuotą vagystę ir plėšimą, baudžiamąjį nusižengimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Įstatymas tokiais atvejais įpareigoja teismą skirti griežtesnę bausmę. Įvertinus paminėta, tiek už baudžiamąjį nusižengimą skirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Tačiau teismo išvada, kad tik realus laisvės atlikimas sulaikys nepilnametį nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, yra nepagrįstas.
Valstybė, atskirdama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Remiantis teisės doktrina ir praktika, efektyvi nepilnamečių pataisymo ir perauklėjimo priemonė yra bausmės vykdymo atidėjimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti nepilnamečius asmenis, neizoliuojant jų nuo visuomenės, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus gyvenimo būdo. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo taikymo būtinas sąlygas: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, bausmės vykdymas pagal minėtą straipsnį atidėtas negali būti.
Už nepilnamečiui S. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal 189 str. 3 d., teismas motyvuotai nustatė 30 (trisdešimties parų arešto bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., pilnu bausmių sudėjimo būdu subendrinęs su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, nustatė galutinę vienerių metų trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, t.y. neviršijančią BK 92 str. 1 d. numatyto keturių metų termino. Taigi, šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo pirmoji sąlyga yra.
Spręsdamas, ar yra antroji bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga, t.y. ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes: ir į nepilnamečio asmenybę, ir į veikos pavojingumą, ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas taip pat privalo vertinti BK 91 str. 2 d. išvardytas aplinkybes. S. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra nedidelis, nusikalstamu būdu gauto turto, kurį įsigijo nuteistasis, vertė yra nedidelė. Nuteistasis yra moksleivis. Anot klasės auklėtojos ir direktorės jis yra nepakankamai motyvuotas mokytis, tačiau kūrybingas, paslaugus, atlieka klasės auklėtojos pavestas užduotis (b.l. 96). S. L. gyvena su motina L. L.. Motina, dalyvaudama tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, prašė teismo neizoliuoti sūnaus nuo visuomenės ir suteikti galimybę jį auklėti pačiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. L. teigė, kad ryšys tarp jos ir sūnaus yra stiprus, sūnus jos klauso. Šeimą pilnai išlaiko užsienyje dirbantis L. L. sugyventinis, todėl L. L. turi pakankamai laiko ir galimybių rūpintis savo sūnų auklėjimu: ji lankosi mokykloje ir bendrauja su socialine pedagoge bei kasės auklėtoja, bendrauja su pačiu sūnumi. Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Iš paties nuteistojo žodžių teismo posėdyje, matyti, kad jis gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą, jį darydamas neįvertino galimus padarinius, iš esmės keičiančius jo paties gyvenimą. Nuteistasis nori tęsti mokslus ir įgyti specialybę. Šiuo metu turi galimybę, nors ir su pataisomis, bet pabaigti 10-ąją klasę ir pereiti į 11-ąją. Už anksčiau padarytas veikas skirtos bausmės nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau šiuo nuosprendžiu pasiųstas į laisvės atėmimo vietą, padarė išvadą dėl savo elgesio ir ateityje žada būti doru visuomenės nariu, kaip jo kiti du broliai. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido. S. L. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, būtų suteikta dar viena galimybė pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, baigti mokyklą, įgyti specialybę ir, sulaukus pilnametystės, gyventi savarankiškai, nenusižengiant įstatymams ir išsaugant socialinius ryšius su visuomene. Įvertinus paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 92 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą, bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Reikia pažymėti, kad nuteistajam nevykdant teismo nustatytų auklėjimo priemonių, nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius viešosios tvarkos ar kitus teisės pažeidimus, baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę ( BK 92 str. 3 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
NUSPRENDŽIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti.
Taikyti S. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir paskirtosios laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams trisdešimčiai dienų bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti S. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti jį dvylika mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. balandžio 12 d., išbūtą suėmime.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.