Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-16-725/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
A6.-16-725/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01837-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. M.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-16-725/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01837-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2021 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo buvusiam (duomenys neskelbtini) vadovui K. M. dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

VMI prie FM pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliko (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokesčių patikrinimą bei nustačius, kad bendrovė turi skolą, VMI prie FM kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1520-555/2021 iškėlė (duomenys neskelbtini) nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 17 d. VMI prie FM yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. gruodžio 20 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 468,43 Eur, kurią sudaro gyventojų pajamų mokesčio 2199,86 Eur ir 58,31 Eur šio mokesčio delspinigių nepriemoka, pridėtinės vertės mokesčio 14 719,55 Eur ir 250,71 Eur šio mokesčio delspinigių nepriemoka, pelno mokesčio avanso 240 Eur nepriemoka. (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 29 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas.

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM nuo 2021 m. kovo 25 d. vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir atliko sekančius veiksmu: 2021 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. kovo 26 d. surašė turto arešto aktą, 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota.

Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. (duomenys neskelbtini) duomenimis, bendrovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonei taikomi 8 areštai (tame tarpe ir VMI prie FM). (duomenys neskelbtini) duomenimis, bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 metus. Pagal paskutinio balanso duomenis bendrovė turto iš viso deklaravo už 169 064 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 121 226 Eur. Aktualesnių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę, įmonė nėra pateikusi. Vien vertinant balanse nurodytus duomenis, įmonės turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir bendrovė yra nemoki, kaip tai apibrėžia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punkto nuostatos, t. y. įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę. Iš (duomenys neskelbtini) išrašo „duomenys apie finansines ataskaitas“ matyti, kad bendrovės paskutinė finansinė atskaita buvo sudaryta 2020 m. balandžio 29 d., patvirtinta 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. pateikta (duomenys neskelbtini). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. birželio 15 d. duomenimis, t. y. kada buvo patvirtinta paskutinė bendrovės finansinė atskaita, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 2 135,51 Eur. Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam bendrovės mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, bendrovės vadovas nuo 2020 m. birželio 15 d., t. y. nuo tos dienos kada buvo patvirtinta bendrovės finansinė ataskaita už 2019 m., iš kurios matyti, kad bendrovė yra nemoki, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei. K. M., būdamas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore ir bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja VMI prie FM 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tai patvirtina faktą, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki tos dienos nebuvo nutrauktas, todėl paskutinė trunkamojo teisės pažeidimo padarymo diena šiuo atveju laikytina 2021 m. spalio 7 d., kuomet kreditorius – VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei (b. l. 2–6).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė užsiiminėjo krovinių pervežimu ir buvo laikotarpis, kai įmonė nevykdė veiklos. Pandemijos laiku dalis vairuotojų išėjo iš darbo, dalis bijojo važiuoti, darbas tapo neefektyvus ir galutiniame rezultate teko visiškai sustoti, nes negavo pajamų. Buhalterė atsisakė darbuotis, todėl nebuvo sutvarkyti dokumentai. Jam pačiam teko įsidarbinti į (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, kad galėtų susitvarkyti dokumentus ir galėtų parnešti į namus pajamas. Kadangi neturėjo pajamų, dėl šių priežasčių neiškėlė įmonei bankroto bylos. Anksčiau, įmonei dirbant, mokesčiai buvo mokami laiku. Jis siuntė teismui raštą, kad jis pats inicijuoja bankroto bylą, tačiau gavosi, kad bankroto bylą iškėlė VMI prie FM. Šiuo metu jo šeimos materialinė padėtis yra sudėtinga. Jis darbą susirado 2021 m. balandžio mėnesį. Per įmonės darbo laikotarpį buvo pasirašyti keli vekseliai, apie 11 000 Eur, laiduojant už įmonę, todėl dabar atskaičiuoja nuo jo gaunamos algos. Jo alga 1 000 Eur, atskaičiavus už vekselius, gaunasi į rankas apie 600 Eur. Jis yra vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2019 m., žmona dirba (duomenys neskelbtini) registratore, jos alga apie 600 Eur. Dar ir dabar ateina baudos dėl vairuotojų padarytų pažeidimų užsienyje ir jis kaip įmonės vadovas turi jas sumokėti. Dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo su priedais (b. l. 2-6), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 7–17), integruota kliento informacija – balansas (b. l. 18–21), (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro (duomenys neskelbtini) balansas, finansinės ataskaitos ir dokumentų išrašas (22–23), (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto išrašas (b. l. 24), (duomenys neskelbtini) transporto priemonių registro išrašas (b. l. 25–26), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 27–28), Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis (b. l. 29–33), kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM nuo 2021 m. kovo 25 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės turto ir sąskaitų, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Vadovaujant K. M., buvo surašyti: 2021 m. kovo 25 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. kovo 26 d. turto arešto aktas, 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). (duomenys neskelbtini) duomenimis, bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 metus. Pagal paskutinio balanso duomenis bendrovė turto iš viso deklaravo už 169 064 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 121 226 Eur. Minėta finansinė ataskaita buvo patvirtinta 2020 m. birželio 15 d. K. M., būdamas susipažinęs su bendrovės finansiniais dokumentais, galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, todėl bendrovės vadovui K. M. ne vėliau kaip 2020 m. birželio 15 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. K. M., buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius, daugiau nei metus laiko žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes bendrovė realiai veiklos nevykdė, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrovės mokumą, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. K. M. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priimti priverstinio išieškojimo sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti. Kadangi vadovas pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1520-555/2021 iškėlė bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiuo atveju norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas K. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – teismas konstatuoja, kad K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina tai, jog K. M. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., savo elgesį vertina kritiškai, nurodė, kad buvęs buhalteris, įmonei netekus pajamų, atsisakė darbuotis, o dėl sunkios materialinės padėties jam pritrūko pajamų pasisamdyti buhalterį ir sutvarkyti dokumentus bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad įmonės nemokumo atsiradimą didžiausia dalimi įtakojo ne paties K. M., kaip įmonės vadovo, nemokšiškas ar koks aplaidus elgesys, o prasidėjusi, nuo K. M. norų nepriklausanti, pandemija, per kurios laikotarpį dalis darbuotojų išėjo iš darbo, dalis vairuotojų bijojo važiuoti, todėl įmonė neturėjo pajamų, pačiam K. M., dėl bendrovės veiklos nevykdymo ir pajamų negavimo, teko įsidarbinti į kitą bendrovę, dėl anksčiau, dar įmonės gyvavimo laikotarpiu, pasirašytų vekselių, laiduojant už įmonę, dabar vyksta išskaitymai iš jo darbo užmokesčio, dėl ko jo gaunamos pajamos į rankas yra apie 600 Eur, panašias pajamas gauna ir jo žmona, šeimoje K. M. augina mažametį vaiką, dar ir dabar jam kaip buvusiam bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui ateina baudos už buvusių vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors tai nereiškia, kad K. M. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartas aplinkybes, taip pat į K. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 800,00 Eur dydžio nuobauda, kuri, viena vertus, yra ženkliai švelnesnė nei numatė įstatymo leidėjas, kita vertus – pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Todėl teismas nagrinėjamu atveju naudojasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise ir sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas. Teismas mano, kad tokiu būdu nebus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė