- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2327-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04290-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad A. Š. 2010 m. gegužės 26 d., apie 20.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą reikšdamas tai žodžiais, o būtent pavadino pareigūnus T. K. ir M. K. nieko vertais be išsilavinimo žmonėmis, nesugebančiais turėti šeimos bei pederastais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo: 1) ar Policijos veiklos įstatyme įtvirtinta taisyklė, leidžianti kaltinti ir nubausti asmenį remiantis tik policijos pareigūnų žodiniu pasisakymu, nesant jokių pažeidimą patvirtinančių įrodymų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nekaltumo prezumpcijos principui; 2) ar sulaikytas administracine tvarka ir uždarytas į sulaikymo kamerą asmuo turi teisę į advokatą nuo sulaikymo momento; 3) ar gali policijos nuovados pareigūnas atsisakyti iškviesti gynėją, kai to prašo uždarytas į kamerą asmuo; 4) ar neprieštarauja Konstitucijai Policijos veiklos įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad net pažeidimo vietoje nustačius asmens tapatybę, asmuo gali būti pristatytas į policijos komisariatą ir uždarytas į kamerą, kaltinant pareigūno įžeidimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūnų įžeidimo faktą. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas T. K. nurodė nežinantis, ar A. Š. naudojosi mobiliuoju telefonu (už ką jis buvo sustabdytas), o atsisakius pasirašyti ant suklastoto protokolo, buvo apkaltintas pareigūno įžeidimu ir pristatytas į nuovadą. Apelianto teigimu, pareigūnai melavo, kad jam įteikė pažeidimo protokolą – nuovadoje paimant jo daiktus, protokolas nebuvo rastas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ne surinktais įrodymais, o Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų instrukcija, patvirtinta Generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, ir Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660. Apelianto nuomone, pareigūnai yra suinteresuoti ir liudija vienas kito naudai. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra baustas kelerius metus, todėl už pažeidimą jam negalėjo būti paskirta maksimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad įžeidė policijos pareigūnų T. K. ir M. K. garbę ir orumą, pavadindamas juos nieko vertais, be išsilavinimo žmonėmis, nesugebančiais turėti šeimos bei pederastais. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas, jog jis pareigūnų neįžeidinėjo, o byloje užfiksuoti pareigūnų paaiškinimai nepakankami jo kaltei pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga (tarnybiniais pranešimais, b. l. 2-3; administracinio sulaikymo protokolu, b. l. 6), apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius ir jame dalyvavusius pareigūnus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Atkreiptinas dėmesys, kad apie konfliktišką pareiškėjo elgesį paliudijo tiek nukentėjusiaisiais pripažinti T. K. ir M. K., tiek kiti nuovadoje dirbę pareigūnai (b. l. 58-60, 71). Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiaisiais pripažintų pareigūnų paaiškinimais. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl atitinkamų Policijos veiklos įstatymo ar ATPK nuostatų konstitucingumo. Be to, A. Š. kaltė nėra grindžiama vien tik nukentėjusiais pripažintų pareigūnų parodymais.
Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarius galimybės iškviesti advokato. Visų pirma, sulaikymo metu A. Š. atsisakė kam nors pranešti (b. l. 6), be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra ne kartą išaiškinęs, kad procesinio pobūdžio pažeidimai, galimai padaryti ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje, gali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės, jam sudarytos galimybės tiek pareikšti prašymus, tiek, esant pageidavimui, pasinaudoti advokato pagalba (b. l. 57). Todėl net jei ikiteisminėje bylos tyrimo stadijoje būtų buvę padaryti tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai, jie buvo ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas A. Š. atsakomybės dėl pareigūnų įžeidimo klausimas. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų jo sulaikymo metu ir su tuo susijusių teisės aktų konstitucingumu, visų pirma, nepaneigia A. Š. inkriminuojamo pažeidimo padarymo fakto, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nenagrinėtini.
Apeliaciniame skunde keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Policijos <...> pareigūno <...> garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Apeliantui skirta nuobauda – 300 litų bauda – atitinka minimalią sankcijoje numatytą ribą, jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.