Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-11 · Administracinė byla Nr. eTA-9-556/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
eTA-9-556/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01558-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-9-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01558-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. B. (toliau – ir atsakovas) 157 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teismo posėdį informuotas.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 157 Eur vietinės rinkliavos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (aktualia redakcija) ir nustatęs, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, teismas iš jo priteisė įsiskolinimo sumą pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.).

5. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nustatė, kad Šiaulių RATC veikia struktūrinis padalinys su specializuota skolų išieškojimų grupe, prašymas nėra išskirtinis, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas vertino, jog šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III.

6. Pareiškėjas Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir jas priteisti.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniame procese vyraujančio principo „pralaimėjęs moka“, prašomų atlyginti išlaidų būtinumo aspektais ir teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant vietinės rinkliavos administravimo, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių RATC struktūroje esantys darbuotojai turi savo funkcijas, viešai prieinamais duomenimis Šiaulių RATC dirba tik vienas teisininkas, kuris nėra atsakingas už didelio kiekio procesinių dokumentų parengimą, teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, o kartu ir sąžiningai vietinę rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

10. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

11. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-144-552/2022 ir kt.).

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, kuriose nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje (žr. šios nutarties 5 p.), konstatavo, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-635-602/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

14. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (šiuo aspektu išsamiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais ir apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius