- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- 2-60/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 113.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1799-39/2006 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo A. S. globėja S. Š. 2006 m. balandžio 14 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo leisti jos tėvui lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). 2006 m. lapkričio 2 d. mirus ieškovui A. S., S. Š. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio ieškovo turtą ir turtines teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas šį prašymą tenkino ir 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1799-39/2006 nagrinėjimą iki paaiškės mirusio ieškovo A. S. teisių ir pareigų perėmėjas. Nurodė, jog nagrinėjant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo pagrįstumo, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su ieškovo asmeniu. Teismas sprendė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis yra turtinio pobūdžio, todėl gali būti paveldimas.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais motyvais:
nagrinėjamoje byloje procesinis teisių perėmimas negalimas, nes ieškovas iki mirties nepareiškė noro privatizuoti butą, nors tokia sąlyga buvo privaloma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 249 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 33 papildymo“; ieškovo teisių perėmėja negali paveldėti turtinės reikalavimo teisės, kurios neįgijo pats ieškovas;lengvatinėmis sąlygomis siekiamo privatizuoti buto nuomininku ieškovas tapo tuomet, kai jau buvo pasibaigę įstatymo nustatyti terminai pateikti prašymus dėl buto privatizavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo A. S. globėja S. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
ieškovas buvo pareiškęs norą privatizuoti butą, tačiau ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių butas nebuvo privatizuotas, todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nuspręsti, ar galimas ieškovo materialių teisių perėmimas; pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl jis gali būti paveldimas (CK 5.1 str. 2 d.); prašymą privatizuoti butą ieškovas pateikė galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl jis įgijo teisę privatizuoti šį butą lengvatinėmis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą mirus ieškovui – fiziniam asmeniui (CPK 163 str. 1 p.).
Ieškovas ir atsakovas, kaip pagrindiniai dalyvaujantys byloje asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis). Todėl byla negali būti toliau nagrinėjama, kai viena iš šalių miršta (fizinis asmuo), nes tokiu atveju pasunkėja įrodinėjimo procesas, sudėtingiau nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą. Be to, nagrinėjant bylą be vienos iš šalių, gali būti rimtai pažeisti mirusios ar pasibaigusios šalies teisių perėmėjų teisėti interesai. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų klausimus. Dėl nurodytų priežasčių, priklausomai nuo aplinkybės, ar konkretus ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, ar ne, kai viena iš šalių miršta (fizinis asmuo), teismas turi atitinkamai bylą sustabdyti arba nutraukti.
Teismas turi sustabdyti bylą ex officio šaliai mirus ar pasibaigus, kad ją būtų galima pakeisti teisių perėmėju ir sudaryti sąlygas tinkamai išnagrinėti bylą. Į bylą įstojus teisių perėmėjui, bylos nagrinėjimas atnaujinamas, ji nagrinėjama iš esmės ir priimamas sprendimas (CPK 167 str. 1 d.). Bylą nutraukus, jos nagrinėjimas baigiamas be teismo sprendimo, net nesvarsčius ieškinio pagrįstumo klausimo, ir su tapačiu reikalavimu kreiptis į teismą pakartotinai negalima (CPK 279 str. 4 d., 294 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą, ar mirus šaliai bylą reikia sustabdyti, ar nutraukti, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su ieškovo ar atsakovo asmeniu. Bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 1 punktą pagrindai taikomi esant sąlygai, kad ginčo materialiajame teisiniame santykyje teisių perėmimas yra galimas, dėl ko yra leidžiamas ir procesinis teisių perėmimas. Teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 knyga). CK 5.1 straipsnio 3 dalis nustato, jog nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autoriaus vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į išlaikymą ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Paveldimi yra materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais - intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą yra turtinė teisė, kuri nėra neatskiriamai susijusi su butą siekiančio privatizuoti nuomininko asmeniu (CK 1.112 str. 1 d.). Šios aplinkybės atskirajame skunde iš esmės neginčija ir atsakovas, tik jis įrodinėja, jog ieškovas per Butų privatizavimo įstatymo nustatytą terminą nepateikė prašymo dėl šio turto privatizavimo, todėl tokios teisės neįgijo. Kolegija mano, kad ši teisė yra ekonominio pobūdžio, nes suteikia buto nuomininkui galimybę Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsigyti butą nuosavybės teise ir tapti buto savininku. Tokia turtinė teisė yra civilinių teisių objektas, ji gali būti perduodama ir paveldima (CK 1.112 str. 2 d.). Todėl mirus ieškovui, kuris siekė privatizuoti nuomojamą butą teisės norminių aktų nustatyta tvarka, teisę privatizuoti butą paveldi įpėdiniai, šiuo atveju – jo duktė, kuri yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.1 str. 2 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., b.l. 7-8). Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl privalomo bylos sustabdymo pagrįstumo CPK 163 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, nėra nagrinėjama, ar ieškovas prašymą privatizuoti butą pateikė nepažeisdamas įstatymų nustatytų terminų, ar jo įpėdinė yra nuomininko šeimos narė, ar ji yra privatizavusi kitas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes šie klausimai turi būti sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės, t.y. sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 265 str.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-694/2006, kat. 30.6, nurodė, jog turtinė teisė į patalpų įgijimą po butą lengvatinėmis sąlygomis siekusios privatizuoti ieškovės mirties perėjo jos įpėdinei.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.