Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-14 · Byla Nr. N-575-893-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-14
Bylos Nr.
N-575-893-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-893-07Procesinio sprendimo kategorija 27. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2006 m. liepos 5 d. surašė G. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis būdamas UAB „Trakų dvarkiemis“ direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo (Nr. VIII-I835) 37 str. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-05-03 iki 2006-06-24 minėtai bendrovei priklausančiame restorane „Trakų dvarkiemis“, esančiame Užukampio kaime, Trakų rajono savivaldybėje, nesudaręs rašytinės formos darbo sutarčių, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus, neužregistravęs darbo sutarčių Darbo sutarčių registravimo žurnale bei neįteikęs darbuotojo pažymėjimo leido dirbti 86 darbuotojams, todėl pažeidė Darbo kodekso 93, 98 str., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. l d.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą G. R. atžvilgiu nutraukti. Teismas konstatavo, jog G. R. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. G. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. padarymą. Minėta nuostata nustato atsakomybę už nelegalų darbą. Šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du - pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Tokiu būdu, pagal ATPK 41³ str. atsakomybėn trauktini darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala arba kyla grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Teismas nurodė, kad iš visų byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad visi jie patikrinimo metu dirbo ir dauguma iki šiol dirba UAB „Trakų dvarkiemis“ restorane, esančiame Užukampio kaime, Trakų rajono savivaldybėje. Kiekvienas iš apklaustų liudytojų parodė, kad tarp jo bei darbdavio buvo susitarimas dirbti tam tikrą sutartą darbą, už kurį buvo numatytas ir mokamas atlyginimas. Iš jų parodymų bei pateiktų darbo užmokesčių žiniaraščių matyti, kad daugumai iš darbuotojų atlyginimas buvo mokamas 2 kartus per mėnesį, o likusiems - vieną kartą per mėnesį. Visi apklausti darbuotojai nurodė, kad jie dirbo pagal jiems sudarytą grafiką arba pilną darbo dieną. Teismas pažymėjo, kad ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog tarp minėtų fizinių asmenų bei jų darbdavio UAB „Trakų dvarkiemis“ susiformavo faktiniai darbo santykiai. Su tokiu santykių vertinimu sutiko ir pats traukiamas administracinėn atsakomybėn G. R. . Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad darbo sutartys su jais buvo pasirašytos raštu prieš pradedant jiems dirbti ir atitinkamai jiems buvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius. Liudytojų, kurie davė rašytinius paaiškinimus patikrinimą atliekantiems VMI pareigūnams, parodymus teismas vertina kritiškai. Kaip matyti iš UAB „Trakų dvarkiemis“ generalinio direktoriaus G. R. 2006-05-22 įsakymo atsakinga už darbo sutarčių su darbuotojais sudarymą ir pasirašymą buvo paskirta įmonės finansininkė A. S. . 2006-06-29 rašydama pasiaiškinimą VMI pareigūnams ji tai patvirtino ir nurodė, kad patikrinimo metu iš jos buvo paimtos visos iki 2006-06-27 pasirašytos su darbuotojais sutartys. A. S. pripažino, jog ne visos darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos, nes įmonė įsteigta neseniai, tad ji neturėjo tinkamų darbo sąlygų darbo sutartims paruošti ir pateikti jas pasirašyti darbuotojams. Ji nurodė, kad tuo metu iki 2006-06-21 ji neturėjo kompiuterio, tad namuose atspausdindavo pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojų priėmimą į darbą. Apklausiama teisme ji pakeitė savo parodymus teigdama, jog ji manė, jog VMI pareigūnai jos klausia apie naujas papildytas darbo sutartis. Teismas jos teismui duotus parodymus vertintino kritiškai, kadangi paaiškinimas rašytas jos pačios ranka ir jame nieko nekalbama apie jokias naujas darbo sutartis. Be to, jos pirminius parodymus visiškai patvirtina įmonės darbuotojų parašyti paaiškinimai, kuriuose vieni darbuotojai nurodė, jog su jais darbo sutartis iš viso dar nėra sudaryta ir jie nėra gavę antro jos egzemplioriaus bei darbuotojo pažymėjimo, o kiti nurodė, jog darbo sutartys su jais buvo sudarytos po 2006-06-21. Šiuos pirminius parodymus visiškai patvirtina ir kiti VMI surinkti poėmio metu paimti dokumentai, t.y. darbo sutartys, iš kurių matyti, kad vienos jų yra pasirašytos tik darbdavio atstovo A. S. , o kitos - iš viso nepasirašytos nei darbdavio, nei darbuotojo. Taip pat paimtame darbo sutarčių registravimo žurnale nėra darbuotojų parašų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus G. R. aiškinimus, jog tai yra darbo sutarčių juodraščiai. Pripažinti jų juodraščiais, nors šios sutartys ir neturi teisinės galios, nėra pagrindo, kadangi teismui nebuvo pateiktos tinkamai abiejų šalių pasirašytos darbo sutartys. G. R. nurodė, kad A. S. žinojo, kur yra, anot jo pasirašytos sutartys, vienok, patikrinimo metu A. S. nenurodė tokių esant ir jų nepateikė. Teismas A. S. ir G. R. paaiškinimus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės ir atmetė kaip nepagrįstus. Teismas padarė išvadą, kad surinkti ir ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, jog G. R. leido 86 darbuotojams dirbti prieš tai nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro jos egzemplioriaus ir darbo pažymėjimo, taip pat neužregistravęs jų Darbo sutarčių registravimo žurnale, yra pagrįsta ir įrodyta. Tačiau teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog G. R. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. l d., sudėties požymiai. Į bylą pateiktame VSDFV Trakų skyriaus 2006-12-08 pranešime nurodyta, kad apie visų administracinio teisės pažeidimo protokole įvardintų 86 asmenų, patikrinimo metu dirbusių UAB „Trakų dvarkiemis“, įdarbinimą šiai institucijai yra pranešta. Kaip matyti iš minėto pranešimo, pranešimai VSDFV apie minėtų asmenų įdarbinimą buvo pateikti iki VMI atlikto patikrinimo, juose tinkamai nurodyta šių asmenų darbo pradžia. Teismas padarė išvadą, kad pateikdamas pranešimą apie darbuotojų įdarbinimą G. R. užtikrino minėtiems asmenims teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrino valstybės ir visuomenės teisę, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Teismas nurodė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas įstatymo saugomas visuomenės interesas, o tai reiškia, kad nėra inkriminuojamo G. R. teisės pažeidimo vieno iš sudėties elementų - pažeidimo objekto. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog G. R. , būdamas atsakingas už darbo įmonėje organizavimą ir neužtikrindamas, jog su visas dirbančiaisiais prieš jiems pradedant dirbti būtų pasirašytos darbo sutartys, o jiems būtų įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas pažeidė DK 99 str. 2 d. nuostatas, todėl jo veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto Darbo kodekso 41 str. sudėties požymių. Bet teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja tik dėl to pažeidimo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl atsakomybės klausimo už šį pažeidimą nesprendžia.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas prieštarauja teisės aktų normoms, reglamentuojančioms darbo, socialinio draudimo, mokesčių ir įmonių teisę bei priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių viseto ir įrodymų, surinktų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų G. R. atžvilgiu. Teismas priimdamas nutarimą netinkamai taikė materialines teisės normas. Patikrinus įmonės darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalą, apklausus kavinės darbuotojus nustatyta, kad 86 Įmonės darbuotojai dirbo nelegaliai, t.y. su darbuotojais nebuvo sudarytos darbo sutartys, darbuotojams nebuvo išduoti darbo pažymėjimai, ne apie visus darbuotojus buvo pranešta Sodrai. G. R. veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai: asmens dirbamas darbas, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirbo tam tikrą darbą (kavinėje), asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirbo, tačiau darbo sutartys nebuvo sudarytos. Iš teismui pateiktos Sodros informacijos tampa akivaizdu, kad įmonė ne tik leido dirbti darbuotojams su jais nesudarius darbo sutarčių, bet ir nevykdė imperatyvios prievolės laiku ir nustatyta tvarka informuoti Sodrą apie naujai priimtus į darbą darbuotojus: apie tai, kad I. D. dirba įmonėje Sodrai pranešta tik 2006-06-08, nors ji pradėjo dirbti 2006-06-05; apie U. K. ir L. A. informacija Sodrai pateikta tik 2006-06-15, nors jos pradėjo dirbti 2006-06-06; apie kitus įmonėje dirbančius darbuotojus taip pat buvo pranešta vėliau, nei tai nustatyta teisės aktuose, kurie reglamentuoja informacijos pateikimą Sodrai. Be to, nebuvo pilna apimtimi vykdomos mokestinės prievolės, nes inspekcijos patikrinimo dienai įmonė turėjo 182 litų gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų nepriemoką, kuri 2006-07 išaugo iki 2000 litų. Šio mokesčio pervedimas į valstybės biudžetą priklauso nuo išmokėto darbo užmokesčio darbuotojui. Apie mokesčio nepriemoką buvo informuotas teismas, tačiau teismas šios informacijos domėn nepriėmė. Be to, jei Sodrai nebuvo laiku pranešta apie naujai priimtus darbuotojus, tai natūralu, kad ir Sodros mokesčiai bei įmokos nebuvo laiku pervedamos į biudžetą, o teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti ar darbdavys pilna apimtimi ir laiku pervesdavo Sodros mokesčius į biudžetą. Teismas neapsvarstė galimybes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 41 str., nors asmens veikoje esama ATPK 41 str. numatyto pažeidimo požymių, tai konstatavo ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad G. R. leido eilei darbuotojų dirbti prieš tai nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro jos egzemplioriaus ir darbo pažymėjimo, taip pat neužregistravęs jų Darbo sutarčių registravimo žurnale. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo vertinimu, kad byloje nėra įrodyta esant padarytai žalai ATPK 41³ str. l d. numatytu pažeidimu saugomoms vertybėms, neesant žalos objektui nėra pažeidimo numatyto ATPK 41³ str. l d. sudėties. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas R. P. teismui patvirtino, kad nuo darbo pradžios apie darbuotojų įdarbinimą yra pranešta Sodrai, apie trijų darbuotojų įdarbinimą pranešta Sodrai sekančią dieną (b.l. 13). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus pažyma (b.l. 170 - 171) patvirtina, tai, kad apie keleto darbuotojų įdarbinimą buvo pranešta po faktinės darbo pradžios praėjus keletui dienų, bet tai nesudaro pagrindo pažeidimą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi pranešimai SODRAI apie įdarbinimą buvo išsiųsti iki įmonės patikrinimo pradžios, byloje nėra duomenų, kad tuo buvo siekiama nuslėpti darbo santykių faktą ir nemokėti mokesčių mokėtinų į socialinio draudimo fondą. Byloje nėra įrodymų, kad protokole nurodytų darbuotojų teisė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims būtų buvusi kaip nors apribota. Taip pat byloje nėra duomenų, kad G. R. siekė nuslėpti ir kitus mokesčius mokėtinus į valstybės biudžetą. Apelianto teiginys, kad inspekcijos patikrinimo dienai įmonė turėjo 182 litų gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų nepriemoką, kuri 2006-07 išaugo iki 2000 litų, neįrodo G. R. siekio nuslėpti darbo teisinius santykius. Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė įrodymų, kad G. R. nuslėpė mokesčius mokėtinus į valstybės biudžetą susijusius su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų darbu.

Iš apelianto argumentų seka, kad teismas netinkamai taikė ATPK 284 str. 2 d. ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Darbo kodekso 99 straipsnis numato darbdavio pareigą sudaryti darbo sutartį raštu, vieną pasirašytą darbo sutarties egzempliorių įteikti darbuotojui, darbo sutartį tą pačią dieną įregistruoti darbo sutarčių registravimo žurnale, įteikti darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Bet šio straipsnio pažeidimas G. R. surašytame protokole nėra nurodytas. Be to, skundžiama nutartis savaime nėra kliūtis G. R. patraukti atsakomybėn pagal ATPK 41 str. Dėl to teismas vertina, kad dėl to, kad Trakų rajono apylinkės teismas šioje byloje nesprendė G. R. atsakomybės pagal ATPK 41 str., teisėtas ir pagrįstas Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas neturi būti panaikintas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas