- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 3K-3-751-687/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02990-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigitas Gurevičius, Janina Januškienė, Gediminas Sagatys
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- J. L., D. L., N. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L., D. L. ir N. L. ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl suklydimo, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovai J. L., D. L. ir N. L. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiomis 2011 m. liepos 18 d. J. L., D. L. ir atsakovės LAB banko „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, 2011 m. liepos 22 d. ieškovės N. L. ir atsakovės LAB banko „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams J. L. ir D. L. 5400 Eur į jų banko sąskaitą, ieškovei N. L. – 30 000 Eur į jos banko sąskaitą; ieškovų ir atsakovės teisinius santykius pripažinti indėlio sutartimi; priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. metinių palūkanų už ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai J. L., D. L. nurodė, kad jie 2011 m. liepos 18 d. atvyko į banką pratęsti terminuotojo indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiūlė indėlio sertifikatą, užtikrindama, kad indėlio sertifikatai yra apdrausti ir absoliučiai nerizikingi. Ieškovai pažymėjo, kad banko darbuotoja nei žodžiu, nei raštu neužsiminė apie tai, jog indėlio sertifikatams negaliojo valstybinis indėlių draudimas. Ieškovė N. L. nurodė, kad ji 2011 m. liepos 22 d. atvyko į banką padėti dar vieno indėlio. Kadangi banko darbuotojos buvo įtikinta, jog indėlio sertifikatas bus toks pats saugus kaip indėlis, 2011 m. liepos 22 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Ieškovė jautėsi suklaidinta banko darbuotojos, nes tik iškėlus atsakovei bankroto bylą sužinojo, kad indėlio sertifikatai nebuvo apdrausti. Ieškovai nurodė, kad nė viename iš atsakovės pateiktų dokumentų nebuvo užsiminta, jog indėlių sertifikatai nėra indėlių draudimo objektas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ). Ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jei būtų žinoję, kad indėlio sertifikatai nėra apdrausti. Be to, ieškovai indėlio sertifikato sutartis laikė apsimestiniais sandoriais, nes jomis buvo pridengtos indėlio sutartys.