Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro gydytojai R. K., Padvarių socialinės globos namų direktorei R. N., V. K. ir jam skirtam gynėjui advokaui Petrui Matažinskui,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymo V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2021 m. vasario 9 d. gautas Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies - ambulatorinio stebėjimo pirminėmis psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo V. K. (b.l. 2). Teikime nurodoma, kad V. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Pacientas pervežtas iš Rokiškio PL, kur atliko bausmę ir buvo gydomas priverstinai. Pakeitus bausmę į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, pervežtas gyventi ir gydomas Padvarių socialinės globos namuose nuo 2011-04-14. Per praėjusius puse metų laikotarpį agresijos, režimo pažeidimų - neužfiksuota. Socialinis pavojingumas išlieka. Pacientas V. K. laikosi vidaus taisyklių, reguliariai vartoja paskirtus medikamentus. Pacientas serga sunkia ligos forma, net ir reguliariai vartojant keletą medikamentų, susirgimo paūmėjimai kartojasi. Paūmėjimo metu paciento gydymas koreguojamas ambulatoriškai, o esant nepakankamam efektui, nukreipiamas gydymui į PL stacionarą. Paūmėjimo metu būsena tampa pavojinga jo paties sveikatai ir galimai aplinkiniams gyventojams. Pacientas gyvenimą ir save supranta savaip, mąstymas sutrikęs. Kritikos nei susirgimo, nei savo situacijos atžvilgiu nėra. Paciento impulsų bei poelgių kontrolė nepakankama. Pacientui būtina nuolatinė, kasdienė personalo priežiūra vartojant paskirtus medikamentus bei stebint elgsenos pokyčius. Rekomenduoja pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro atstovė gydytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pastaruosius šešis mėnesius V. K. buvo pakankamai tvarkingas, vartojo vaistus, ligos paūmėjimo, kad reikėtų jį stacionarizuoti, nebuvo. Dėl pandemijos per šį laikotarpį su V. K. beveik nesusitiko. Vienu metu buvo pablogėjimas, reikėjo padidinti vaistų dozę. Kol V. K. yra prižiūrimas globos namų personalo ir sistemingai vartoja vaistus, jis nėra pavojingas. To nesant, ligos paūmėjimas neišvengiamas ir jo elgesys neprognozuojamas. Pavojingumas išlieka tuo atveju, jei nebus vartojami vaistai. V. K. vaistus geria savanoriškai, bet jis turi tokią diagnozę, kur jo veiksmai yra neprognozuojami. Yra ligonių su tokia pat diagnoze, tačiau negydomų priverstinai. Ligos paūmėjimo atveju kreipiasi jų giminaičiai, jų namuose nuolat lankosi socialiniai darbuotojai. Šie ligoniai nuolat stebimi.

V. K. globėjo Padvarių socialinės globos namų atstovė direktorė R. N. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. Padvarių globos namuose gyvena nuo 2011 metų ir kas pusmetį svarstomas medicininės priemonės pratęsimo klausimas. Paskutinis pusmetis buvo įtakotas pandemijos ir tai veikė pačių globos namų gyventojų elgseną, buvo žymiai ramesnis laikas įstaigoje. Tvyrojo rimtis, apribotas socialinis bendravimas, tai turėjo įtakos ir V. K. elgesiui. Pandemija įtakojo, kad jo elgesyje nebuvo pavojingų bruožų. Ji mano, kad V. K. reikia tęsti priverstinį gydymą, nes ši priemonė jį veikia drausminančiai. Per 10 metų rimtų V. K. nusižengimų nėra buvę. Su priminimais, pastebėjimais ir paraginimais V. K. laikosi globos namų vidaus taisyklių. Globos namų personalas prižiūri, kad gyventojai vartotų jiems skirtus medikamentus. Jei V. K. negertų vaistų, jie būtų priversti kreiptis į gydymo įstaigą.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes jis pagrįstas.

Advokatas prašo teikimo netenkinti.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą įvertina du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Nors Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro išvada rekomenduoja pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau tokia išvada daroma tik dėl pačios ligos diagnozės, kad nevartojant medikamentų, V. K. galimai galėtų būti pavojingas, nes asmens pavojingumą galėtų sukelti ligos paūmėjimai, kurių metu jis gali būti neprognozuojamas. Koreguojant gydymą, tokių pasekmių išvengiama. Visgi nei V. K. gydanti gydytoja, nei jo globėjo - Padvarių socialinės globos namų atstovė, V. K. pavojingumo šiuo metu neįžvelgia. Globos namų atstovė teigia, kad ši priemonė jiems padeda sudrausminti V. K. ir jiems lengviau jį suvaldyti, bet tuo pačiu pripažįsta, kad per visus dešimt metų, jokių rimtų nusižengimų V. K. nėra padaręs. V. K. globėjo atstovė nurodė, kad ir nesant šios priemonės, V. K. atžvilgiu gydymo situacija išliktų tokia pat, jie stebėtų, kad jis gertų vaistus, o to jam nedarant, kreiptųsi į medikus dėl ligos gydymo korekcijos ar stacionarizavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. priverčiamoji medicinos priemonė nebereikalinga, nes be to, kad jis serga nepagydomu psichikos sutrikimu, taikant gydymą, jis nėra pavojingas, ką teismo posėdyje patvirtino tiek jį gydanti medikė, tiek globėjo atstovė. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. gyvena globos namuose, kurie yra ir jo globėjai ir kuriuose esti nustatyta tvarka bei priežiūra, teismas laiko, kad pati V. K. gyvenamoji vieta ir aplinka yra pakankama tam, kad kontroliuoti jo ligos eigą ir savalaikiai taikyti priemones, užkertančias ligos paūmėjimo galimoms pasekmėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad išnyko BK 98 straipsnio 6 dalyje numatytas vienas iš požymių – asmens pavojingumas, todėl V. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį psichiatrinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, tikslinga nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, nutraukti.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.