Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1926-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
1-1926-843/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01344-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Irena Maksimova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1926-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01344-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam V. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Irenai Maksimovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neįgalus, turintis 20 procentų darbingumo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2013 m. gruodžio 6 d., apie 18.55 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš Gerosios Vilties gatvės pirmos eismo juostos, įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Savanorių prospektu ir sukdamas į dešinę, - į Savanorių prospektą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 162 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, 34 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Gerosios Vilties gatvės pirmos eismo juostos įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą su Savanorių prospektu ir sukdamas į dešinę, - į Savanorių prospekto eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrą eismo juostą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiųjų perėja per Savanorių prospekto važiuojamą dalį, abejomis kryptimis, degant žaliam šviesoforo signalui ėjusių pėsčiųjų, apvažiuodamas einančius pėsčiųjų perėja pėsčiuosius, įvažiavo į Savanorių prospekto antrą eismo juostą, skirtą važiuoti Laisvės prospekto link ir užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, pervažiavo jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja per gatvę ėjusį ir antroje eismo juostoje nukritusį pėsčiąjį V. G., dėl ko pastarasis nuo patirtų sužalojimų žuvo.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. B. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2013-12-06, apie 19 val., jis automobiliu VW Golf važiavo Gerosios Vilties gt. Važiavo į viršų, gatvė buvo vienos eismo juostos. Pradėjo mirksėti žalia šviesa ir jis pagalvojo, kad nespės pravažiuoti. Tuomet norėjo pasukti į dešinę. Buvo labai slidu. Jis pristabdė. Iš kairės ėjo du pėstieji, daugiau nieko nesimatė. Jis juos praleido ir pradėjo važiuoti toliau į antrą eismo juostą. Tuomet, jau už perėjos, jis išgirdo apačioje kažkokį garsą, tačiau nieko nematė. Tuo metu buvo tamsu, labai snigo. Jis sustojo, pažiūrėjo po apačia ir pamatė žmogų. Tuomet iškvietė greitąją ir policiją. Įvykio vietoje buvo dar vienas vaikinukas, kuris irgi kvietė greitąją. Įvykio metu jis važiavo apie 10 km/h greičiu. Buvo pristabdęs, nes ėjo pėstieji. Negali pasakyti, ar buvo sustojęs. Pradėjo važiuoti, nes galvojo, kad jau visi pėstieji praėjo. Įvažiavo į antrą eismo juostą, nes pirmoje buvo autobusų linija. Pėstieji jau buvo beveik perėję pėsčiųjų perėją, todėl jis negali pasakyti, kad juos apvažinėjo. Jis nuo 14 metų serga cukralige, dėl šios ligos būdamas 25 m. neteko kojos, todėl jam sunku rasti darbą. Pragyvena iš valstybės skiriamos pensijos. Jo mėnesinės pajamos yra 1080 Lt. Automobilį VW Golf jis įsigijo už valstybės duotus pinigus. Automobilis jam yra būtinas. Jo name nėra parduotuvės, į ją jis važiuoja mašina, nes jam sunku judėti. Dažnai važiuoja į polikliniką, į mankštą. Jis sportuoja, tik dėka to apskritai gali judėti. Vairuoja nuo 17 m. Yra padaręs vieną pažeidimą – viršijo leistiną greitį dėl skubėjimo. Gyvena vienas, bet pas jį nuolat atvažiuoja tėvai, kurie jam padeda, bendrauja kasdien. Jie jam yra autoritetas. Syu jais bendravo ir po nagrinėjamo įvyki, jie jį labai palaikė, pergyveno. Nagrinėjamas įvykis yra didžiausia jo gyvenimo nelaimė, jis labai gailisi.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2013-12-06, apie 19.00 val., Vilniuje, vairuodamas „2G“ maršruto autobusą važiavo Savanorių prospekto pirma eismo juosta nuo stoties pusės. Buvo sutemę, tačiau gatvės važiuojamoji dalis buvo apšviesta. Taip pat buvo šlapdriba su pauzėmis, asfaltas šlapias. Artėjant prie šviesoforais reguliuojamos Savanorių prospekto sankryžos su Gerosios Vilties gatve, jis matė, kad jo važiavimo krypties atžvilgiu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, o kai prie sankryžos priartėjo – užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Dėl minėtos priežasties jis sustabdė vairuojamą autobusą Savanorių prospekto pirmoje eismo juostoje. Jo autobusas prieš sankryžą stovėjo pirmas. Stebėdamas prieš autobuso priekinę dalį esančią sankryžą jis matė, kad už sankryžos esančioje pėsčiųjų perėjoje, pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui, nuo dešiniojo Savanorių prospekto šaligatvio į gatvės važiuojamąją dalį įžengė pėsčiasis. Žengęs žingsnį, pėsčiasis iškart pradėjo judėti į priekį palinkęs. Matėsi, kad pėsčiasis, galimai dėl neblaivumo, neišlaiko pusiausvyros. Tokiu būdu klupdamas ir judėdamas į priekį pėsčiasis kirto pirmą bei antrą eismo juostas ir maždaug ties trečia juosta nugriuvo. Tuo pačiu metu pėsčiųjų perėja, tik priešinga kryptimi nei minėtas pėsčiasis, t.y. nuo saugumo salelės link dešiniojo šaligatvio, ėjo keli pėstieji. Pusiausvyros neišlaikęs pėsčiasis nugriuvo iškart po to, kai prasilenkė su šiais pėsčiaisiais. Kai pėsčiasis nugriuvo ties antra ir trečia eismo juostomis, minėti pėstieji jau buvo prie dešiniojo šaligatvio. Iškart po to, kai pėsčiasis nugriuvo, jis pamatė iš Gerosios Vilties gatvės į sankryžą įvažiavusį šviesios spalvos automobilį „VW Golf“, kuris sukdamas į dešinę, - į Savanorių prospektą, artėjo prie minėtos perėjos. Automobilį pastebėjo, kai šis jau buvo prie pat perėjos ribų. Po to automobilis, kuris važiavo lėtai, įvažiavo į perėją ir priekiniais ratais pervažiavo ant važiuojamosios dalies gulėjusį pėsčiąjį. Kadangi po to pėsčiojo nebematė, mano, kad jis užsikabino už automobilio dugno ir buvo nutemptas į priekį. Kaip suprato, automobilio „VW Golf“ vairuotojas nesuprato ką pervažiavo, nes automobilį pradėjo stabdyti tik po to, kai pervažiavo pėsčiąjį. Automobilis buvo pasuktas į dešinę ir sustabdytas prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Visą tą laiką po automobiliu buvęs pėsčiasis buvo velkamas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu autobusu pravažiavo sankryžą ir sustojo „Gerosios Vilties“ sustojime. Išleidęs keleivius, jis nuvažiavo savo maršrutu. Negali nurodyti kas vyko po to, kai automobilis „VW Golf“ prisiparkavo prie važiuojamosios dalies krašto. Įvykio vietoje nepasiliko supratęs, kad pėsčiasis žuvo, nes pravažiuojant stovintį automobilį „VW Golf“, jis ties jo galine dalimi matė daug kraujo. Be to, jo autobuse buvo įjungtas vaizdo registratorius, todėl tikėjosi, kad įvykis bus užfiksuotas. Baigęs darbą, jis peržiūrėjo vaizdo registratoriaus medžiagą. Pamatęs, kad eismo įvykis buvo užfiksuotas, jis nuvyko į kelių policiją. Pareigūnai iš vaizdo registratoriaus kortelės persirašė į savo laikmeną vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas įvykis (b. l. 45-47).

2013-12-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros duomenys. Nustatyta, kad 2013-12-06 eismo įvykis kilo Vilniuje, Savanorių prospekto važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti žiedinės sankryžos su Laisvės prospektu kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – ties šviesoforais reguliuojama Savanorių pr. ir Gerosios Vilties g. sankryža, už važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint minėtos žiedinės sankryžos kryptimi). 6,8 m atstumu už minėtos važiuojamųjų dalių sankirtos (žiūrint žiedinės sankryžos kryptimi) yra šviesoforu reguliuojama horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta 4,5 m pločio pėsčiųjų perėja, skirta pereiti Savanorių pr. važiuojamąją dalį. Ties perėja, Savanorių pr. priešingos krypties eismo puses skiria saugumo salelė. Ties perėja Savanorių pr. eismo pusę, skirtą važiuoti žiedinės sankryžos kryptimi, sudaro 2 eismo juostos. Toliau už važiuojamųjų dalių sankirtos, žiūrint žiedinės sankryžos kryptimi, už perėjos ribų, atsiradus eismo juostai, skirtai tik visuomeniniam transportui, minėtą eismo pusę sudaro jau 3 horizontaliu kelio ženklinimu atskirtos eismo juostos. Ties įvykio vieta įrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas (b. l. 5-9).

2013-12-06 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuoti automobilio VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys. Nustatyta, kad automobilio savininkas – V. B.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas Seesam Insurance AS Lietuvos filiale; techninė apžiūra atlikta. Automobilis stovėjo Savanorių prospekto važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti žiedinės sankryžos su Laisvės pr. kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – apie 25 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų (žiūrint žiedinės sankryžos kryptimi), kelio pločio atžvilgiu – pirmoje, visuomeniniam transportui skirtoje eismo juostoje, apie 1,1 – 1,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Transporto priemonės apžiūros metu akivaizdžių apgadinimų nerasta. Ant važiuojamosios dalies, minėtoje eismo juostoje, ties automobilio priekiniu dešinės pusės sparnu, tarpe tarp automobilio dešiniojo šono ir važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, gulėjo įvykio metu žuvusio pėsčiojo V. G. kūnas. Nuo pėsčiojo kūno link automobilio galinės dalies tęsėsi raudonos spalvos (tikėtina – kraujo) dėmės. Po apžiūros transporto priemonė grąžinta saugojimui V. B. (b. l. 12-16).

Valstybinės TMT prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1634/13(01) konstatuota, kad V. G. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio: intraodinėmis kraujosruvomis krūtinės priekiniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis nosyje ir juosmens kairėje; odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame rieše ir dešinėje šlaunyje; kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose galvoje, liežuvyje, plaučiuose bei šonkaulių (dešinėje dvigubais, kairėje trigubais) ir stuburo slankstelių lūžių projekcijose; muštinėmis žaizdomis veide ir pakaušyje; krūtinkaulio, šonkaulių gaktikaulių, dešiniojo klubakaulio ir V-VII krūtininės stuburo dalies slankstelių geterinių ataugų lūžiais; kairės pusės kryžkaulio-klubakaulio jungties išsiskyrimu; dešinės pusės krūtinplėvės plyšimu ir dešiniojo plaučio plyšimais. Tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais. Sužalojimai visumoje dėl suardyto dubens žiedo vientisumo bei plaučio plyšimų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, jų lokalizaciją, padarymo mechanizmą bei makromarfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu V. G. buvo horizontalioje padėtyje. Taip pat labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo kaire puse, užvažiuojant iš kairės pusės. V. G. lavono kraujyje rasta 2,12‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Tačiau šlapime nustatyta 3,12 ‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija leidžia teigti, kad prieš kurį tai laiką iki mirties, V. G. buvo sunkiame girtumo laipsnyje (b. l. 25-32).

2013-12-11 vaizdo įrašo apžiūros protokole fiksuoti liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikto vaizdo įrašo peržiūros duomenys. Nustatyta, jog G. K. vairuoto autobuso priekinėje dalyje esančiu vaizdo registratoriumi buvo užfiksuota, kad transporto priemonė, t.y. autobusas, važiuodamas Savanorių prospektu žiedinės sankryžos su Laisvės pr. kryptimi, privažiavo šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Gerosios Vilties gatve. Registratoriaus laikrodžiui rodant laiką – 18 val. 54 min. 35 s. (toliau – 18.54.35), minėtoje sankryžoje autobuso važiavimo krypties atžvilgiu užsidegė raudonas šviesoforo signalas, dėl ko 18.54.39 autobusas buvo sustabdytas. Po to, sankryža vyko eismas, t.y. iš Gerosios Vilties gatvės (tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės) į sankryžą įvažiavo ir ja judėjo transporto priemonės, o už važiuojamųjų dalių sankirtos esančia pėsčiųjų perėja per Savanorių pr. ėjo pėstieji. Po to, 18.54.45, nuo Savanorių pr. kairiojo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengė ir minėta pėsčiųjų perėja prospekto eismo pusę, skirtą važiuoti nuo žiedinės sankryžos, kirto grupė pėsčiųjų. Tuo pat metu prie tos pačios už važiuojamųjų dalių sankirtos esančios perėjos šaligatviu, tik iš dešinės pusės, priartėjo vienas pėsčiasis. 18.54.49 minėtas pėsčiasis nuo dešiniojo šaligatvio įžengė į Savanorių pr. eismo pusę, skirtą važiuoti žiedinės sankryžos kryptimi. Beveik tuo pačiu metu į tą pačią prospekto eismo pusę, perėjos ribose, tik iš kairės pusės, jau nuo saugumo salelės, įžengė minėta jam priešpriešiais judėjusi pėsčiųjų grupė. Be to, tuo metu Gerosios Vilties gatvės pirma eismo juosta, iš dešinės pusės prie sankryžos artėjo šviesios spalvos lengvasis automobilis. 18.54.50, nuo dešiniojo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengęs pėsčiasis, galimai praradęs pusiausvyrą, iškart pasviro į priekį ir toliau taip kurį laiką perėja judėjo. Pėsčiasis vis labiau sviro į priekį ir 18.54.52, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo Savanorių pr. eismo pusės, skirtos važiuoti žiedinės sankryžos kryptimi, antroje eismo juostoje. Griuvimo metu pėsčiasis jau prasilenkinėjo su priešinga kryptimi perėja ėjusių ir arčiau važiuojamųjų dalių sankirtos buvusių pėsčiųjų grupe. Tuo momentu minėto, iš dešinės pusės, - iš Gerosios Vilties gatvės pirmos eismo juostos, į sankryžą įvažiavusio ir į dešinę, - į Savanorių pr. eismo pusę, skirtą važiuoti žiedinės sankryžos kryptimi (t.y. kurioje buvo pėstieji), sukančio šviesios spalvos automobilio priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į Savanorių pr. važiuojamąją dalį. Pagal savo judėjimo trajektoriją, dešiniojo posūkio manevro metu įvažinėdamas į prospektą, šis automobilis judėjo iškart į prospekto antrą eismo juostą, kurioje tuo metu dar buvo iš kairės pusės į dešinę perėja ėjusių ir su benugriūnančiu pėsčiuoju prasilenkianti pėsčiųjų grupė. Be to, dešiniojo posūkio manevro metu automobilis visą laiką judėjo nesustodamas (nesimatė, kad būtų užsidegę stabdžių žibintai). Pėsčiųjų grupei įžengus į tos pačios krypties pirmąją eismo juostą, juos iš kairės pusės apvažinėjantis automobilis pilnai įvažiavo į antrąją eismo juostą ir pasiekė pėsčiųjų perėjos ribas. 18.54.55 pėsčiųjų grupei baigus kirsti pirmąją eismo juostą ir pasiekus dešinįjį šaligatvį, automobilis antra eismo juosta įvažiavo į pėsčiųjų perėjos ribas. Iš įrašo galima spręsti, kad kirsdamas perėją, automobilis, lyg kažką pervažiuodamas, pakilo ir nusileido. Tik po to, 18.54.56, automobilis buvo pradėtas pirmą kartą stabdyti (užsidegė stabdžių žibintai) ir, persirikiavus į pirmąją eismo juostą, buvo sustabdytas ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu. Netrukus po to, transporto priemonė, kurioje yra vaizdo registratorius, t.y. G. K. vairuojamas autobusas, pradėjo važiuoti, kirto sankryžą ir už važiuojamųjų dalių sankirtos esančią pėsčiųjų perėją, po ko, pravažiavęs ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu stovintį automobilį, sustojo sustojime (b. l. 48, 49-55, vokas su optine duomenų laikmena, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, pridėtas prie bylos medžiagos).

Valstybinės TMT prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11622/13(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1919 nurodyta, kad eismo įvykio metu V. B. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 58, 59).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi konstatuodamas įvykio faktines aplinkybes, nurodytas kaltinime, o būtent, kad V. B. 2013 m. gruodžio 6 d., apie 18.55 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš Gerosios Vilties gatvės pirmos eismo juostos, įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Savanorių prospektu ir sukdamas į dešinę, - į Savanorių prospektą, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Gerosios Vilties gatvės pirmos eismo juostos įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą su Savanorių prospektu ir sukdamas į dešinę, - į Savanorių prospekto eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrą eismo juostą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiųjų perėja per Savanorių prospekto važiuojamą dalį, abejomis kryptimis, degant žaliam šviesoforo signalui ėjusių pėsčiųjų, apvažiuodamas einančius pėsčiųjų perėja pėsčiuosius, įvažiavo į Savanorių prospekto antrą eismo juostą, skirtą važiuoti Laisvės prospekto link ir užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, pervažiavo jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja per gatvę ėjusį ir antroje eismo juostoje nukritusį pėsčiąjį V. G., dėl ko pastarasis nuo patirtų sužalojimų žuvo. Nustatyta V. B. veika buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimas, numatantis, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 162 punkto reikalavimas, numatantis, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas; 34 punkto reikalavimas, numatantis, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Dėl padarytų pažeidimų buvo pervažiuotas pėstysis V. G., kuris nuo patirtų sužalojimų žuvo. Atsiradę padariniai su nustatyta veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. Konstatuotina neatsargi V. B. kaltės forma, pasireiškusi nusikalstamu nerūpestingumu. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, o tuo pačiu yra ir pagrindas spręsti V. B. baudžiamosios atsakomybės už šią veiką klausimą.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra pareikštas prašymas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvų V. B. ir G. B. laidavimą be užstato.

Spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog, kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, nes anksčiau teistas nebuvo (b. l. 68). Savo kaltę jis pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Žuvusysis giminių ar artimųjų neturėjo, joks civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra pareikštas. V. B. niekur nedirba, yra neįgalus, nustatytas 20 procentų darbingumas (b. l. 85). Pragyvena iš gaunamų neįgalumo išmokų. Administracine tvarka baustas tris kartus už 2004-08-15, 2005-01-25 ir 2013-04-10 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nagrinėjamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, kuri šiuo metu nebegalioja. Tėvų charakterizuojamas teigiamai. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje V. B. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Vertindamas byloje surinktus duomenis apie prašomus skirti laiduotojus, o būtent V. B. ir G. B., teismas pažymi, kad minėti asmenys yra kaltinamojo tėvai, kurie nuolat bendrauja su V. B., jam padeda, gyvena kartu. Jie yra senatvės pensininkai (b. l. 81, 83), neteisti (b. l. 86, 87), V. B. baustas administracine tvarka už 2013-02-27 padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobauda šiuo metu nebegalioja (b. l. 88), G. B. bausta administracine tvarka už 2003-06-15, 2013-02-27 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos šiuo metu nebegalioja (b. l. 89). V. B. ir G. B. teismui nurodė, kad jų nuomonė sūnui svarbi, jis įsiklauso į jų patarimus, jie užtikrina, kad V. B. ateityje laikysis teisės normų reikalavimų. Įvertinęs minėtus byloje surinktus duomenis, asmenų, prašomų skirti laiduotojais, taip pat ir paties kaltinamojo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad V. B. ir G. B. yra asmenys, verti teismo pasitikėjimo ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl jie gali būti skiriami įtariamojo laiduotojais.

Remiantis išdėstytu spręstina, kad yra nustatytos visos formalios BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau spręsdamas dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslingumo, teismas vertina ne tik minėtas byloje konstatuotas formalias sąlygas, bet ir kitų duomenų visumą. Kaip minėta, nustatytos nusikalstamos veikos pasėkoje žuvo žmogus. Tačiau teismas atsižvelgia ne vien į šią aplinkybę. Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Byloje konstatuota aukščiau minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgtina ir į teigiamą kaltinamojo charakterizavimą, į tai, kad jis yra neįgalus, nustatytas 20 procentų darbingumas. Teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, sprendžia esant pagrindui V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. B. ir G. B. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Teismo vertinimu šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie laiduotojų asmenybes, jų turtinę padėtį (senatvės pensininkai, bendros mėnesinės pajamos yra 1800 Lt) teismas sprendžia nesant pagrindui skirti laidavimą su užstatu.

Teismas taip pat sprendžia esant pagrindui skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. Tai vertindamas teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, V. B. charakterizuojančius duomenis, tame tarpe ir ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. B. dėl esamo neįgalumo po dešinės blauzdos amputacijos (nustatytas 20 procentų darbingumas) naudojasi specialiuoju lengvuoju automobiliu (b. l. 92-96). Tiek paties V. B., tiek laiduotojų V. B. bei G. B. paaiškinimai leidžia teismui spręsti apie būtinybę kaltinamajam nuolat naudotis transporto priemone, kad būtų užtikrinta bent minimali jo gyvenimo kokybė. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad šios specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

V. B. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, nėra pagrindo ją skirti ir šiuo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal V. B. ir G. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (2600 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirta įmoka turi būti sumokėta per nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT 267300010002455919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

V. B. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti V. B., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. B. ir G. B., kad jie, būdami laiduotojais, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė