- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-11-10
- Bylos Nr.
- 2-912-390/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01263-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- M. K., V., V. K.
- Atsakovas
- J. M. Č., Z. N.
- Trečiasis asmuo
- notarui Antanui Robertui Palšauskui, VĮ „Registrų centras“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notaras Antanas Robertas Alšauskas
- Advokatai
- Vaidutis Paliukas, Paulius Svirskis
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui M. K., ieškovų M. K., V. K. atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, atsakovei J. M. Č., atsakovių J. M. Č., Z. N. atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, trečiajam asmeniui notarui Antanui Robertui Palšauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K., V. K. ieškinį atsakovėms J. M. Č., Z. N., tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notaras Antanas Robertas Alšauskas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. K., V. K. kreipėsi į teismą prašydami (b.l. 5-8):
1. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007-07-31 pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 5-ojo notaro A.R. Palšausko, reg. Nr. 5-1-1368 ir taikyti restituciją:
1.1. pripažinti atsakovei Z. N. nuosavybės teisę į 33/298 dalis 1,24 ha ploto žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti atsakovei J.M. Č. nuosavybės teisę į 91/298 dalis 1,24 ha ploto žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. Priteisti ieškovams iš atsakovės Z. N. 99 000 Lt, iš atsakovės J.M. Č. 273 000 Lt.
2. Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovių 49 350,42 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-07-31 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria iš atsakovių įgijo 1,24 ha ploto žemės sklypo dalį (Z. N. priklausė 33/298 dalis, J.M. Č. priklausė į 91/298 dalis) bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį atsakovei Z. N. prieš sutarties pasirašymą sumokėjo 99 000 Lt, J. M. Č. - 273 000 Lt. Ieškovų įgyto sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar atsakovų sudaryta 2007-05-21 sutartimi, pagal kurią atsakovėms buvo priskirta naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B2 ir B1. Svarbiausia aplinkybė, lėmusi ieškovų sprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, buvo informacija, kurią pateikė pardavėjos (atsakovės) bei Nekilnojamojo turto registro informacija (ginčijamos sutarties 2 dalis), iš kurios matyti, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, sklypui taikomos tik elektros linijų apsaugos bei kelių apsaugos zonos, iš viso 0,33 ha. Pradėjus rengti specialų planą siekiant pakeisti įgyto žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį paaiškėjo, kad visa įgyto žemės sklypo dalis, kuri pagal patvirtintą naudojimosi žemės sklypu sutartį priskiriama ieškovams, patenka į Drąseikių žvyro telkinio teritoriją, kuri į ieškovų įgyto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įtraukta. Ieškovai įgijo žemės sklypą, esantį Drąseikių karjero sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje, kurioje yra naudingųjų iškasenų teritorijos, kurios ateityje taip pat gali būti eksploatuojamos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių“ (Žin., 2004-09-02, Nr. 134-4878) priede smėlio ir žvyro karjerams nustatyta 300 m sanitarinė apsaugos zona (toliau - SAZ), kurioje, be kita ko, negali būti statomi gyvenamieji namai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, neturi būti įrengiamos vandenvietės, SAZ naudotojai privalo ją tvarkyti laikydamiesi nustatytų ūkinės komercinės veiklos apribojimų, taip pat privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu. Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui, be kita ko, draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius (LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXIII skyrius). Ieškovai sandorį sudarė remdamiesi sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, kurių pagrindu buvo galima pagrįstai daryti išvadą iš esmės nesant jokių kliūčių sklypo naudojimui pagal tikslinę paskirtį arba paskirties keitimui rengiant specialųjį planą. Ieškovai pirko žemės ūkio paskirties žemę su ne didesniais veiklos jame apribojimais, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau įgijo žemės sklypą, kurio faktinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita ir kurio, suvokdami įstatymų nustatytus veiklos apribojimus bei paskirtį, nebūtų pirkę, tai yra, sudarę ginčijamą sutartį suklydo dėl sandorio objekto tinkamumo naudoti pagal paskirtį, be to, sudarant sandorį buvo aptarta, kad nėra jokių aplinkybių, trukdančių pirkėjui naudoti nupirktą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę (sutarties 4.1.4 p.), taip pat garantuota, kad nėra paslėptų žemės sklypo trūkumų (sutartis 4.4 p.), tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovei. Pripažinus sutartį negaliojančia, taikytina restitucija. Sutarties 4 p. atsakovės įsipareigojo ieškovams pilnai atlyginti visus nuostolius, jeigu teismas sutartį pripažintų negaliojančia nesant pirkėjo kaltės. Ieškovai ginčijamą sutartį sudarė suklaidinti Nekilnojamojo turto registre pateiktos informacijos bei pardavėjų (atsakovių) garantijų, todėl sutartis yra negaliojanti ne dėl pirkėjų (ieškovų) kaltės. Dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir vykdymo iki 2009-08-31 patyrė tokius nuostolius:
1) 303 000 Lt kredito sutartis B. K., LTL, palūkanų norma 5,5%, 2007-07-27 -palūkanų suma 34 408,60 Lt;
2) Kredito sutarties dalis Nordea, EUR, palūkanų norma 4,88%, 2008-01-24, € 40691,61 -palūkanų suma 10 984,52 Lt;
3) Žemės vertinimo paslaugos 2008-01-17 - 500,00 Lt;
4) Notaro paslaugos forminant žemės įsigijimą - 885,75 Lt;
5) Projektinės dokumentacijos rengimo sutartis Nr. 001-03/2008, 2008-03-05, 7060,00 Lt-491,01Lt;
6) Paslaugų sutartis Nr. 10-35, 2008.03.05, 11 800,00 Lt - 2 080,54 Lt
Iš viso dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir vykdymo ieškovai patyrė 49 350,42 Lt nuostolių, kurie solidariai priteistini iš atsakovių.
Atsiliepimas
Atsakovės J. M. Č., Z. N. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 65-69). Nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog negali naudotis įsigytu žemės sklypu pagal jo paskirtį. Sudarant ginčo sutartį nebuvo aptariamos žemės sklypo paskirties keitimo sąlygos, pirkėjas nekėlė jokių papildomų sąlygų dėl žemės sklypo naudojimo, o pardavėjoms nebuvo žinomi žemės sklypo įsigijimo tikslai. Iš ginčo sutarties akivaizdu, jog pardavėjos (atsakovės) pardavė, o pirkėjas (ieškovas) nupirko žemės ūkio paskirties žemę ir tai neginčijamai žinojo. Tikslai pakeisti žemės sklypo paskirtį yra nesusiję su sutarties turiniu, nėra sutarties dalykas ir negalėjimas jų realizuoti negali būti pagrindu pripažinti sutartį negaliojančia. Jei ieškovas žemės sklypą įsigijo kitai veiklai nei įregistruota registro duomenyse, numatydamas ateityje keisti žemės sklypo paskirtį, tai būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas turėjo įsitikinti ar jo tikslų įgyvendinimui yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 1.90 str. 5 d.). Kadangi ieškinyje konkrečiai nesuformuluota kokių tikslų įsigyjant sklypą ieškovai siekė ir kokių konkrečiai teisių negali realizuoti, nepaneigiama galimybė, kad ieškovai, kaip žemės savininkai, negali ginti savo pažeistų teisių pavyzdžiui LR Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 str. 9 d. nustatyta, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Taigi, jei ir buvo po sutarties sudarymo pažeistos ieškovų, kaip žemės savininkų teisės, tai šias teises adekvačiai gali apginti kitais būdais nei reikalauti pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 60-61). Paaiškina, kad 2003-11-06 Kauno apskrities viršininko įsakyme Nr. 02-05-7168 yra nustatytos ir jo pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotos žemės sklypui specialiosios naudojimo sąlygos (kelių ir elektros linijų apsaugos zonos). VĮ Registrų centras registruoja žemės sklypus ir žymi juos kadastro žemėlapyje pagal pateiktus planus ir kitus registravimui teikiamus dokumentus ir atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų pateiktų dokumentų duomenis.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog 2,98 ha žemės sklypo 1,05 ha dalis patenka į išžvalgytus/perspektyvius naudingųjų iškasenų telkinius, žemėtvarkos projekto autorius turėjo visuose dokumentuose (plane, paženklinimo-parodymo akte ir kt.) nurodyti XXIII (naudingųjų iškasenų telkiniai) specialiąją naudojimo sąlygą.
Tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo teismo priimant sprendimą palikti galioti įkeitimo teisę atsiradusią 2008-01-24 kreditavimo sutarties Nr. 08/01/36LA ir hipotekos lakšto identifikavimo kodas 02120080001354 pagrindu, ir priimant sprendimą nepažeisti banko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad bankas yra sąžiningas daiktinės teisės įgijėjas ir turėtojas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nepriklausomai nuo to, ar bus patenkinti ieškovų reikalavimai, neturi būti pažeidžiami teisėti banko interesai ir įkeitimo teisė turėtų būti palikta galioti taip užtikrinant teisėtą banko interesą susigrąžinti paskolintas lėšas.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas M. K. ir ieškovų atstovas ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovė M.J. Č. ir atsakovių atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo – notaras R.Palšauskas teismo posėdžio metu ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-07-31 šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria ieškovai M. K., V. K. iš atsakovių J. M. Č., Z. N. nupirko 1,24 ha ploto žemės sklypo dalį (Z. N. priklausė 0,3300 ha, J.M. Č. priklausė 0,9100 ha) bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio (t. I, b.l. 10-11). 2003-11-06 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-7168 žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, plotas 0,2 ha; kelių apsaugos zonos, plotas 0.13 ha (t., I, b.l. 11, 12, 63, 96). Šios sąlygos nurodytos ir tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kitų apribojimų nenustatyta. Šio žemės sklypo paskirties ar specialių naudojimo sąlygų pakeitimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (t. I., b.l. 96, t. II, b.l. 31). Ieškovų įgyto sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta atsakovių sudaryta 2007-05-21 sutartimi, pagal kurią atsakovėms buvo priskirta naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B2 ir B1 (t. I, b.l. 21-23). Ieškovai teigia, kad sudarydami ginčijamą sandorį, iš esmės suklydo dėl sandorio objekto, jo galimo naudojimo pagal paskirtį, kadangi pirko žemės ūkio paskirties žemės sklypą su ne didesniais veiklos jame apribojimais, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau įgijo žemės sklypą, kurio faktinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita ir kurio, suvokdami įstatymų nustatytus veiklos apribojimus bei paskirtį, nebūtų pirkę.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, tai nelaikytina suklydimu CK 1.90 straipsnio prasme. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad ieškovai pirko, o atsakovės pardavė žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovams nusprendus pakeisti įsigyto žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai), paaiškėjo, kad dalis įsigyto žemės sklypo patenka į išžvalgytus/perspektyvius naudingųjų iškasenų telkinius (t. I., b.l. 133), tačiau ši naudingųjų iškasenų telkinių specialioji žemės naudojimo sąlyga dokumentuose nebuvo nustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms (101 punktas). Nors ieškovai ieškinyje konkrečiai neįvardija kokių konkrečiai teisių jie negali įgyvendinti dėl to, kad įsigytas žemės sklypas patenka į Drąseikių telkinio plotą, iš ieškovų pateiktų dokumentų bei duotų paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad savo teisių pažeidimą jie kildina iš apribojimų keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalys, prieš sudarant sutartį, būtų aptarusios žemės sklypo naudojimo paskirties keitimą ar, kad pirkėjai šį tikslą būtų atskleidę pardavėjoms. Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovės pardavė, o ieškovai nupirko žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Žemės naudojimo paskirtis, kaip tai apibrėžia Žemės įstatymas, yra teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 str. 1 d.). Žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra toks sklypas, kuris yra naudojamas arba tinkamas naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 25 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose yra draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius bei kasti naudingąsias iškasenas, tačiau teisės aktai nenumato draudimo tokiuose sklypuose verstis žemės ūkio veikla. Ieškovai taip pat nenurodo kokius apribojimus ar suvaržymus jie patyrė siekdami naudoti žemę pagal jos tikslinę paskirtį, o taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad įsigytame žemės sklype negali verstis žemės ūkio veikla. Atsakovė J. M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą joms nekilo abejonių, kad žemės paskirtis yra žemės ūkio, šiame žemės sklype anksčiau buvo sodinamos bulvės, braškės, ieškovai įsigydami ginčo žemę nesakė atsakovėms ką planuoja daryti su žemės sklypu. Atsakovės paaiškinimai iš esmės neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina kad ieškovai, įsigydami žemės sklypą, iš esmės suklydo dėl šio sandorio perspektyvų, t.y. galimybės pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Kadangi žemės sklypo paskirties keitimas yra nesusijęs su 2007-07-31 sutarties turiniu, nėra šios sutarties dalykas, negalėjimas šio tikslo realizuoti nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Nepagrįstas ieškovų argumentas, jog jie įsigijo kitos, o ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo paskirtis buvo ir yra žemės ūkio, tik šiam sklypui yra taikytinos specialiosios naudojimo sąlygos, kurios nebuvo žinomos šalims sudarant sutartį. Kartu pažymėtina, kad atsakovės yra sąžiningos sutarties šalys. Joms nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo atkurta 2003-11-06 apskrities viršininko sprendimu, šiuo sprendimu taip pat nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (kelių ir elektros linijų apsaugos zonos), kurios, minėto sprendimo pagrindu, buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Kitų apribojimų nenustatyta. Atsakovės neturėjo jokio pagrindo abejoti informacija, esančia valstybės institucijų išduotuose oficialiuose dokumentuose. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovėms buvo žinomi ieškovų planai keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jos neturėjo ir pareigos patikrinti ar šiuose dokumentuose pateikta informacija yra tiksli bei išsami. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovai yra jauno amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, ieškovas M. K. užima ekonomikos-finansų direktoriaus, o ieškovė V. K. – vyr. vadybininkės pareigas (t., II, b.l. 6-7). Bei į tai, kad 2010-10-13 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas M. K. pripažino, kad žemės sklypą įsigijo turėdamas tikslą keisti paskirtį, buvo ieškomas žemės sklypas investicijoms, t.y. ne asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, tačiau komercinei veiklai vykdyti. Taigi, ieškovai, turėdami tikslą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pakeitus įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, iš to gauti pelno, būdami atidūs ir rūpestingi - privalėjo pasidomėti ar bus galimybės šį tikslą pasiekti. Šiuo atveju ieškovai apsiribojo vien tik VĮ Registrų centro pateikiamos informacijos apie žemės sklypui nustatytas specialiąsias naudojimosi sąlygas peržiūrėjimu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai suklydo dėl sandorio perspektyvų, jo pelningumo, šis suklydimas įvyko dėl pačių ieškovų aplaidumo (neatsargumo) bei yra susijęs su aplinkybėmis (galimybe keisti žemės naudojimo paskirtį) dėl kurių riziką buvo prisiėmę ieškovai. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo atsakovėms taikyti ir sutartinę atsakomybę pagal šalių sudarytos 2007-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 ir 4.5 punktus. Tai, kad žemės dokumentuose nebuvo nurodytos visos specialiosios naudojimo sąlygos, nėra paslėptas žemės trūkumas. Šios sąlygos nebuvo numatytos 2003-11-06 apskrities viršininko įsakyme ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre ne dėl atsakovių, tačiau dėl trečiųjų asmenų kaltės (sutarties 4.4 p.). 2003-11-06 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-7168 žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, plotas 0,2 ha; kelių apsaugos zonos, plotas 0.13 ha (t., I, b.l. 62, 63, 96). Nekilnojamojo turto registre ir sutarties sudarymo metu įregistruotos elektros linijų ir kelių apsaugos zonos, žemės sklypo paskirties ar specialių naudojimo sąlygų pakeitimai neįregistruoti (t. I., b.l. 96, t. II, b.l. 31). Šie nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais ir išsamiais (CK 4.262 str.), o dokumentai, kuriai remiantis buvo patvirtinta sutartis, nėra pripažinti negaliojančiais (sutarties 4.5 p.).
Esant nurodytiems argumentams ieškovų ieškinys atmestinas visiškai. Atmetus ieškinį iš ieškovų priteistina po 36,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92).
Kadangi ieškovų ieškinys atmestas tai vadovaujantis CPK 150 str. 4 d. naikintinos Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos atsakovėms laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovų M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 36,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovėms Z. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.