- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-154-348-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00247-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-154-348-2014;
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00247-2011-0;
2014 m. kovo 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nuteistojo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl 2013 m. lapkričio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. K., pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 28 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto esančio M. B. k., (duomenys neskelbtini). sav. kambaryje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su broliu V. K. metu, tyčia rankomis apglėbęs sėdinčiam V. K. kaklą, jį pervertė, tuo padarė nukentėjusiajam stuburo kaklo II slankstelio lanko lūžį su kaklo I slankstelio panirimu, tuo nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. jį išteisinant. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuosprendį grindžia nukentėjusiojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose yra duomenys, kad nuteistasis apglėbė nukentėjusiojo kaklą rankomis, o jis kažkaip persivertė ir pajuto skausmą sprando srityje. Tačiau nukentėjusysis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neaiškino, kad D. K. kaip nors jį parvertė, jis paaiškino, kad nuteistojo veiksmai buvo tik tai, kad apglėbė kaklą rankomis. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas grindžia savo nuosprendį iš esmės tik 2012-05-04 specialistų išvadoje pateiktais duomenimis, tačiau byloje yra dvi specialistų išvados, kuriose iš esmės skiriasi kūno sužalojimo V. K. padarymo mechanizmas. Šios specialistų išvados kaip įrodymas yra lygiavertės ir neaišku kodėl teismas vadovavosi tik viena. Nuteistasis nurodė, jog vienas iš klausimų pateiktų specialistams – ar sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas apglėbiant jo kaklą rankomis ir jį perverčiant - nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nes kitokių jo veiksmų išskyrus tai, kad jis apglėbė V. K. kaklą rankomis, nebuvo. Nuteistasis mano, kad prieštaravimai dėl sužalojimo mechanizmo nepašalinti ir tai kelia abejonių nuosprendžio pagrįstumui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo apklaustas kaip liudytojas ir jam turėjo būti išaiškinta teisė dėl atsisakymo duoti parodymus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Nuteistojo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, taip pat prašė remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. priteisti iš nuteistojo D. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kaip matyti iš skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, teismas išsamiai bei detaliai aptarė D. K. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinių ieškinių išsprendimo klausimą.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 str. 1 d., nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 str. 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. J. (t 2 b. 113), R. K. (t. 2 b. l. 95), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 115-121) ir kita rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. K. parodymais (t. 1 b. l. 29 - 32).
Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodymus apie V. K. sužalojimo aplinkybes atsisakė duoti, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog kitokių veiksmų išskyrus tai, kad jis apglėbė V. K. kaklą rankomis, nebuvo. Kaip matyti iš jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, fizinio kontakto su V. K. nuteistasis neneigia, o apglėbimo nukentėjusiojo kaklą pasekmės yra įvertintos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri abejonių teisėjų kolegijai nekelia.
Kolegija atmeta ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik viena specialisto išvada, kadangi yra dvi lygiavertės specialistų išvados, kuriose konstatuotas iš esmės skirtingas sužalojimo padarymo mechanizmas V. K.. Atmesdama šį argumentą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskiriant pakartotinį teismo medicinos tyrimą, buvo duota užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą, siekiant nustatyti nuo kurio iš trauminių poveikių įvyko sunkus sveikatos sutrikdymas. 2012-05-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsamiai ir nuosekliai išnagrinėti medicininiai duomenys apie nukentėjusiojo sveikatą, vėlesni medicininiai dokumentai apie nukentėjusiojo gydymo, sveikatos būklės kitimo eigą, padaryto sužalojimo liekamuosius reiškinius. Nors ekspertizės išvada prieštarauja anksčiau pateiktai specialisto išvadai dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo bei sužalojimo padarymo mechanizmo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertizę atliko ekspertų komisija, joje buvo išsamiai ir motyvuotai įvertintas platesnis duomenų spektras, atsakyta į visus pateiktus klausimus, o sužalojimo padarymo mechanizmas neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kolegijos nuomone, nėra pagrindo ja abejoti.
Taigi, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2012-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kita byloje surinkta medžiaga ir teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. 2011-05-13 ir 2011-06-06 buvo apklaustas kaip liudytojas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. normas, nes jam nebuvo išaiškinta teisė dėl atsisakymo duoti parodymus, teisėjų kolegija sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, jog V. K. 2011-10-19 buvo apklaustas papildomai (t.1 b. l. 29 – 32) nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. normų, jam buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, tačiau nukentėjusysis sutiko būti apklausiamas, pasirašė ir davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriuos ir patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, minėti V. K. parodymai neprieštaravo ankstesnių apklausų metu nurodytoms aplinkybėms, pats nukentėjusysis su jomis sutiko ir jas patvirtino, jų teisėtumo neginčijo ir proceso dalyviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011-10-19 apklausos metu V. K. nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams – liudytojos R. K., liudytojos R. J. parodymams, specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesivadovauti minėtais nukentėjusiojo parodymais, duotais 2011-10-19 apklausos metu nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo D. K. atžvilgiu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kas rodo, jog D. K. apeliacinio skundo argumentai dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, skundžiamo nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 166 Lt 80 ct (vienas šimtas šešiasdešimt šeši litai 80 centų). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš D. K. valstybės naudai 166 Lt 80 ct (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 80 centų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.