Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018-05-02.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 19-20).

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015-05-30 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nuo 2015-05-31 iki 2018-05-22.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose 14 ir 8 būrio gyvenamosiose patalpose, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-05-31 iki 2017-10-22 ir nuo 2017-12-15 iki 2018-05-22 buvo patalpintas į 14 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 2, kurios plotas 77,25 kv. m., joje gyveno iki 24 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,21 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2017-10-23 iki 2017-12-14 buvo patalpintas į 8 būrį, atsakovo atstovas nurodė, jog 8 būrio patalpose gyveno 80 nuteistųjų, bendras plotas 259,42 kv. m., todėl vienam nuteistajam teko 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 21, 23-24, 36).

Atsakovo atstovo pateikti oficialūs dokumentai – Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. pažyma (b. l. 36), patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 14 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 3,21 kv. m. gyvenamojo ploto, 8 būryje pareiškėjui teko 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Pareiškėjas gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą jame nurodytų duomenų neginčijo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje gultai (lovos) buvo dviejų aukštų, sustumtos ir padarytos dvigulės lovos. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimų kamerų lovų konstrukcijoms ir inventoriaus patalpose išdėstymui.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus 8 ir 14 būrio sanitariniame mazge, netinkamai įrengtų sanitarinių įrenginių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 14 būrio sanitariniame mazge yra 2 sėdimi klozetai ir 2 pisuarai, 8 būrio sanitariniame mazge yra 3 tualetai ir 3 pisuarai (b. l. 22, 24).

Į bylą pateiktais duomenimis (b. l. 22, 24) 14 būryje laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2017-01-01 buvo nuo 38 iki 45 nuteistųjų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-22 buvo nuo 39 iki 42 nuteistųjų, 8 būryje laikotarpiu nuo 2017-10-23 iki 2017-12-14 buvo 80 nuteistųjų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2017-01-01 pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais ir toks pažeidimas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei bausmę atliktų teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nuo 2017-06-07 iki 2018-05-22 8 ir 14 būrio sanitarinio mazgo įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė nuotraukas iš kurių nustatyta, jog sanitariniai mazgai atitverti sienelėmis (b. l. 64-65, 78-79). Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog nebuvo užtikrintas privatumas, jis nereiškė pretenzijų dėl sienelių aukščio ir, jog sanitariniai įrenginiai nebuvo atskirti durimis.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad iki 2017-10-23 buvo vienas tupimas ir vienas sėdimas tualetas. Taisyklių 5.7. punktas nustato, jog sanitarinis ir higienos mazgas turi būti įrengiamas kiekvienam būriui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012, 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra išvietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtintoje 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai.

Pareiškėjo teigimu, tarp dušų neįrengtos pertvaros, ant grindų nebuvo guminių kilimėlių ar medinių grotelių, silpnas apšvietimas bei ventiliacija, bendro dušo patalpa seniai neremontuota.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato kaip turi būti įrengtos dušo patalpos. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų atsakovo veiksmuose nenustatyta, kadangi teisės aktai numato dušuose kilimėlius tik prie sėdimos vietos. Tačiau Higienos normos 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis patalpų tinkamu įrengimu. Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte nėra konstatuota, kad dušai neatitiko higienos normų reikalavimų (b. l. 52-54), iš atsakovo atstovo pateiktų fotografijų matyti, jog dušo persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimo vietos yra medinės grotelės (b. l. 81). Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, būtent naudodamasis dušu, dėl slidžių grindų būtų patyręs traumų, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas naudodavosi dušais, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus.

Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nes jais naudojasi kelių būrių nuteistieji, nesudarytos sąlygos užsiimti boksu, imtynėmis, karatė.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Taisyklių 20 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-206 patvirtintas sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne grafikas (b. l. 49, 50), iš kurio matyti, jog nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti sporto aikštyne. Taip pat yra patvirtintas Socialinės reabilitacijos programų vykdymo grafikas (b. l. 48), kuriame numatyta įvairių programų, kurias nuteistieji gali lankyti laisvu metu. Pažymėtina, jog teisės aktai tiesiogiai nenustato, kad nuteistiesiems leista įsigyti bokso maišą, kuris yra susijęs su smūginės technikos lavinimu, todėl atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra. Nuteistųjų galimybės užsiimti koviniu sportu, susijusiu su smūgio technikos lavinimu, ribojimas kompensuojamas sąlygų sudarymu pataisos namuose užsiimti kitomis sporto šakomis, o nuteistųjų agresijos valdymui siūloma psichologinė pagalba (žr., pvz. LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3002/2012).

Pareiškėjas nurodė, jog 14 būrio patalpose neįrengtos rūbų ir avalynės džiovyklos, neveikė mechaninė ventiliacija, nuolat tvyrojo drėgmė.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.). Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 8, 14 būrio patalpose neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose buvo 6 kambariai, bendras tualetas, dušas ir virtuvėlė, kambarių durys nesandarios, nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio, reikėjo laukti eilėse prie dušo.