- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-509-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Kutrienė Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., Širvintų rajono 1 notarų biuro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria prašymas atmestas, pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., Širvintų rajono 1 notarų biuro notarei G. Z. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. 2007-11-26 kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas pratęsti terminą M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir išreikalauti iš Širvintų rajono 1 notarų biuro notarės G. Z. M. G. paveldėjimo bylą ir visus su tuo susijusius dokumentus.
Nurodė, kad mirusioji nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtas (namas, žemė) įpėdiniams turi atitekti įstatyminio paveldėjimo tvarka. Įstatyminiai paveldėtojai yra du mirusiosios M. G. sūnūs, L. G. ir V. G.. Po močiutės M. G. mirties liko turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis Širvintų raj.
Pareiškėjas A. G. 2007-10-19 su prašymu kreipėsi į Širvintų rajono 1 notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Notarė pareiškėjo prašymą atmetė, nurodydama, kad yra praleistas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Be to, dėl mirusiosios turto paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi ir jos sūnus L. G.. Paveldėjimo teisės liudijimas į M. G. turtą niekam neišduotas.
Pareiškėjo tėvas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 5.12 straipsniu, pareiškėjas turi teisę lygiomis paveldėti mirusios močiutės M. G. turtą. Nurodė, kad su L. G. nebendrauja apie 15 metų. Pareiškėjo tėvas, kol buvo gyvas, su L. G. bendravo, tačiau vienas. Šeimomis bendravimo nebuvo, jokių artimų santykių nei pats pareiškėjas, nei jo motina nepalaikė.
Nurodė, kad apie M. G. esamą turtą sužinojo tik 2007 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjui A. G. paskambino L. G. ir pasakė, kad reikia susitikti Širvintuose pas notarę ir aptarti tam tikrus reikalus. Nuvykus į notarinę kontorą, L. G. pareiškė, kad pareiškėjas turi pasirašyti, jog atsisako močiutės M. G. turto. Pareiškėjas A. G. būtent pas notarą sužinojo, kad apskritai toks turtas yra ir kad to turto dalis priklausos ir jam. Pareiškėjas mano, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl terminą pratęsti yra prašoma pagrįstai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į pareiškimą prašė teismo, kad pareiškėjo A. G. reikalavimo netenkinti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mirusioji M. G. yra jo motina. Ji visą savo gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), tuose pačiuose namuose, kurių asmeninės nuosavybės teise jai priklausė ½ dalis. Nors pareiškėjas A. G. iš tiesų nedaug bendravo su senele, tačiau ne kartą lankėsi jos namuose ir žinojo, kad senelė gyvena viena, kad tai jos namai. Suinteresuotas asmuo teigė, jog atsimena, kai prieš 3 metus pareiškėjas su savo tėvu aplankė M. G.. Pareiškėjo tėvo kapas yra vos už 5 km nuo motinos namų. Būdamas sąžiningu, suinteresuotas asmuo L. G. notarui pasakė, kad dar yra turintis teisę pretenduoti į jo motinos turtą asmuo – pareiškėjas A. G.. Nurodė, jog paaiškino pareiškėjui, kad jis turi apsilankyti pas notarą ir išreikšti savo valią dėl senelės turto. Nuvykus į Širvintų notarų biurą, pareiškėjas A. G. pareiškė norą paveldėti senelės turtą. Tačiau dėl praleisto termino notarė jo pareiškimo nepriėmė. Pareiškėjas žino, kad suinteresuotas asmuo ir jo šeima paskutiniu metu ne tik išlaikė jo senelę, bet ir palaidojo, bei pastatė paminklą iš savo asmeninių lėšų. Nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas įrodymais patvirtinančiais, jog pareiškėjas A. G. nežinojo apie senelės paliktą turtą. Suinteresuoto asmens L. G. manymu, pareiškėjas palikimo priėmimo terminą praleido dėl to, kad laukė, kol suinteresuotas asmuo savo lėšomis padengs visas išlaidas dėl dokumentų paveldėjimui sutvarkymo. Tačiau tokios termino praleidimo priežastys nėra svarbios, todėl nėra pagrindo pratęsti A. G. praleistą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Konstatavo, jog pareiškėjui buvo žinoma, kada mirė jo senelė ir jos laidotuvėse dalyvavo. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Turto specifika – gyvenamasis namas, aplinkybė, kad M. G. iki mirties tame name gyveno viena, kitų aplinkybių neatskleidimas bei galimybė gauti informaciją iš turto registro įmonės, ką pareiškėjas ir padarė, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gerai žinojo, jog senelė M. G. turi turto. Pareiškėjas terminą praleido dėl to, kad nežinojo įstatymo, t. y. galimybės paveldėti, tačiau atsižvelgiant, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, raštingas, pakankamai išsilavinęs žmogus, kuris gali ne tik pats, bet ir teisininkų pagalba surinkti pakankamai informacijos apie jo teises, būdamas ne iki galo rūpestingas ir atsakingas, to nepadarė, todėl savo teisės, paveldėti nežinojimo pripažinti svarbia priežastimi, negalima.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti, ir prašymą tenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad jeigu jis dalyvavo močiutės laidotuvėse, tai turėjo ir galimybę kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tokia teismo išvada yra nelogiška ir nesuprantama, kadangi atvykęs į laidotuves apeliantas turėjo reikalauti ir klausti giminaičių, ar močiutė turi kokio nors turto. Tai būtų neetiška ir prieštarautų geros moralės principams.
Teismas neatsižvelgė jog palikėjos mirties momentu nebuvo jokio nekilnojamojo turto, kad teisė į palikimą atsirado tik nuo 2007-06-04, kai 1/2 gyvenamojo namo dalis buvo įregistruota mirusiosios M. G. vardu.
Teismas taip pat nevertino svarbių bylai aplinkybių, kad su L. G. jis nebedrauja apie 15 metų. Suinteresuotas asmuo L. G. apie palikimą apeliantą informavo tik 2007m. rugsėjo mėn., nors pas notarą kreipėsi 2007-03-23. Apelianto manymu, L. G. sąmoningai jį informavo po to, kai praėjo trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjas manė, kad M. G. turtas perleistas sūnui – L. G., nes mirusioji niekada jam nebuvo užsiminusi, kad namas priklauso jai. Pareškėjas tik nuo 2007 m. rugsėjo mėn. žinojo, jog namas yra M. G. ir jai priklauso nuosavybės teise. Teismas, iškraipydamas apelianto motinos G. K. parodymus konstatavo, kad apeliantas žinojo apie M. G. turtą, todėl teismo išvada neatitinka tikrovės. Be to, neatsižvelgė į tai, kad liudytoja itin blogai supranta lietuvių kalbą ir ta padėtimi pasinaudojo. Nurodo, kad jo aktyvius ir rūpestingus veiksmus nuo sužinojimo momento dėl palikimo priėmimo patvirtina aplinkybė, kad sužinojęs apie esamą turtą jo neatsisakė ir nedelsdamas kreipėsi į notarę pareikšdamas norą priimti palikimą.
Suinteresuotas asmuo L. G. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą, jog jis nežinojo apie senelės turtą. Pareiškėjas lankė močiutę, todėl jis turėjo žinoti apie jos nekilnojamąjį turtą. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad teismas pasinaudojo ta padėtimi, jog motina G. K. blogai supranta lietuvių kalbą, tačiau jai buvo paskirta teismo vertėja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal LR CK 5.50 str., kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas spręsdamas klausimą ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios priežastys yra pagrindas jį pratęsti sprendžia atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, pareiškėjos elgesį ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pratęsti terminą palikimui priimti, nurodydamas jog nežinojo apie palikėjos turtą, bei teisę paveldėti šio turto dalį, be to teisė į palikimą atsirado tik nuo 2007-06-04, kai ½ gyvenamojo namo dalis su pastatais VĮ Registrų centre buvo įregistruota palikėjos M. G. vardu. Prašo atsižvelgti į tai, jog suinteresuotas asmuo apie palikimą informavo pareiškėją tik praėjus 3 mėnesių terminui priimti palikimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas lankėsi pas močiutę, žinojo jog ji gyvena viena name. Mirus palikėjai, dalyvavo laidotuvėse. Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl pareiškėjas per šį terminą turėjo galimybę išsiaiškinti kiek ir kokio turto pareiškėja turėjo. Praėjus protingam laiko tarpui po laidotuvių, turėjo galimybę kreiptis į gimines dėl palikimo. Manydamas, jog nekilnojamas turtas priklauso suinteresuotam asmeniui, nesidomėjo koks liko kilnojamas turtas, ar namų apyvokos daiktai. Kolegija tokį pareiškėjo elgesį vertina, kaip neapdairų ir nerūpestingą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog suinteresuotas asmuo notarui pranešė apie pareiškėjo teisę paveldėti. Patikrinus gyventojų registro duomenis paaiškėjo, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta nedeklaruota, todėl notaras neturėjo galimybės pranešti pareiškėjui apie paveldimą turtą, o įstatymas neįpareigoja įpėdinio rūpintis kitų įpėdinių teisėmis ir pareigomis. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo pripažinti suinteresuoto asmens veiksmus nesąžiningais.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas iškraipė liudytojos G. K. parodymus, nes liudytoja itin blogai supranta lietuvių kalbą, nes bylos nagrinėjimo metu G. K. buvo skirta vertėja.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog teisė į palikimą atsirado tik nuo (duomenys neskelbtini), kai ½ gyvenamojo namo dalis su pastatais VĮ Registrų centre buvo įregistruota palikėjos M. G. vardu.
Sutinkamai su LR CK 5.3 str. palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties momentas, neatsižvelgiant į tai, ar turi palikėjas turto ar ne (LR CK 5.3 str.). Be to yra paveldimi ne tik materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), paveldimi ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai ir kt.), taip pat palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos, kuriomis pareiškėjas taip pat nesidomėjo. Šių aplinkybių visuma parodo, jog pareiškėjas mirus senelei elgėsi pasyviai. Senelės nei kilnojamu nei nekilnojamu turtu nesidomėjo. Nepateikė rašytinių įrodymų, jog dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, todėl pirmos instancijos pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, pratęsti terminą palikimui priimti.
Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą palikimui priimti, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d., kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.