Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-38647-779/2017 pagal pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys: UAB „Baltstock“, K. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria antstolio pareiškimas (iš dalies) patenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Baltstock“ vadovei K. T. skirti 350 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Baltstock“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Baltstock“ vadovė yra K. T.. 2017 m. liepos 14 d. K. T. įteiktas antstolio reikalavimas per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti duomenis apie UAB „Baltstock“ turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenims esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, taip pat pateikti kasos knygą ir įmonės pagrindinių priemonių sąrašą. Tačiau antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė K. T. 150 Eur baudą už antstolio D. S. 2017 m. gegužės 23 d. reikalavimo nurodyti turtą nevykdymą.Teismas konstatavo, kad antstolio 2017 m. gegužės 23 d. reikalavimas įteiktas tinkamai, todėl jame nurodyti antstolio reikalavimai K. T. buvo žinomi. UAB „Baltstock“ nenurodė antstoliui 2017 m. gegužės 23 d. reikalavimo nevykdymo priežasčių. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia manyti, kad K. T. sąmoningai neužtikrino, jog jos vadovaujama UAB „Baltstock“ vykdytų antstolio reikalavimus. Todėl K. T. skirtina bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo K. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio D. S. prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui K. T. netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo paskirta bauda, nes nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nėra UAB „Baltstock“ vadovė, šioje įmonėje nedirba, todėl pateikti antstolio prašomų dokumentų neturi galimybės. Juridinių asmenų registre pateikti duomenys neatspindi realios šiuo metu esančios situacijos. Akcinių bendrovių įstatyme nėra nustatytos imperatyvios normos, nurodančios, kad pranešti pasikeitusius duomenis apie vadovą juridinių asmenų registrui turi jis pats. Nagrinėjamu atveju informuoti Registrų centrą apie vadovo pasikeitimą privalėjo kitas įgaliotas asmuo – bendrovės buhalterė, kuriai buvo perduota visa su tuo susijusi informacija. Paskyrus baudą apeliantei, kuri nėra įmonės vadovė, tokia bauda neatliktų savo funkcijų. Taigi antstolio reikalavimai buvo pareikšti ne tam asmeniui, o skundžiama nutartis sukėlė turtines pareigas neatsakingam už pažeidimą asmeniui.Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria už antstolio reikalavimų nevykdymą apeliantei, kaip įmonės (skolininkės) vadovei, paskirta bauda.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnyje įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad 2017 m. gegužės 23 d. antstolio reikalavimo nurodyti turtą priėmimo metu nebėjo įmonės (skolininkės) vadovės pareigų, todėl nebuvo atsakinga už antstolio reikalavimo įvykdymą, atitinkamai bauda už jo nevykdymą apeliantei paskirta nepagrįstai.Savo teiginiams pagrįsti, t. y. kad iš įmonės vadovo pareigų buvo atleista nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, darbo sutartį ir viešus duomenis apie įmonės darbuotojus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, naujasis įmonės vadovas buvo paskirtas tik 2017 m. rugsėjo 11 d., o nurodoma apeliantės, kaip įmonės vadovės, įgaliojimų pabaigos data taip pat yra 2017 m. rugsėjo 11, t. y. tiek po antstolio reikalavimo, tiek skundžiamos teismo nutarties priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Remiantis Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalimi, Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai <...> turi prima facie galią, o pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį, duomenų apie juridinio asmens valdymo organų narius pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (išskyrus įstatymų numatytas išimtis).Nurodyti Juridinių asmenų registro duomenys yra vėlesni, nei apeliantės teismui pateikti dokumentai, todėl spręsdamas dėl apeliantės, kaip įmonės vadovės, statuso antstolio reikalavimo priėmimo metu teismas remiasi būtent jais.Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net ir pripažinus faktą, jog įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki naujojo įmonės vadovo paskyrimo 2017 m. rugsėjo 11 d. neturėjo jokio valdymo organo, apeliantės atsakomybė už skolininkės (įmonės) procesinių pareigų netinkamą vykdymą galėtų kilti dėl jos teisinio statuso įmonėje ypatumų – iš apeliantės pateikto visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad apeliantė buvo viena iš įmonės akcininkių, turinti 50 proc. visų akcijų, todėl pagal įstatymo reikalavimus, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), jai taip pat teko pareiga užtikrinti įmonės prievolių vykdymą ir tinkamą jos atstovavimą.Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.