- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2-595-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00034-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilė gilė“
- Trečiasis asmuo
- S. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Linkmenų būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eikos prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Antakalnio smiltės SPV“
- Advokatai
- Vilma Gečaitė-Leonienė, Karolis Ušinskas
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ atstovui advokatui Karoliui Ušinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilė gilė“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys S. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Linkmenų būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eikos prekyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Antakalnio smiltės SPV“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ,,Gilė gilė“ ieškiniu atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau - BUAB) ,,Bajoras“ ir UAB ,,Launeva“ prašo teismo pripažinti negaliojančiomis nuo sutarčių sudarymo momento tarp UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ sudarytas sutartis: 1) 2018-12-05 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1; 2) 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1; 3) 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartį 12 Nr. 2; 4) 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 3; 5) 2019-06-10 reikalavimo perleidimo sutartį; 6) 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1; 7) 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2; 8) 2020-01-20 reikalavimo perleidimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4261-656/2019 atsakovei UAB „Bajoras“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašas. Šia nutartimi buvo patvirtintas ir UAB „Gilė gilė“ 156 108,54 Eur kreditorinis reikalavimas į BUAB „Bajoras“. UAB „Gilė gilė“ reikalavimas buvo kildinamas iš 2018 m. birželio 7 d. su UAB „Bajoras“ sudarytos Tiekimo sutarties Nr. V13/18 ir PVM sąskaitų faktūrų: 18SPV Nr. 01342, 01343, 01384, 01385, 01386, 01387, 01391, 01398, 01401, 01413, 01416, 01417, 01421, 01422, 01431, 01434, 01438, 01441, 01442, 01450, 01453, 01454, 01456, 01458, 01459, 01466, 01469, 01470, 01473, 01475, 01477, 01484. UAB „Gilė gilė“ pardavė UAB „Bajoras“ įvairios įrangos, už kurią UAB „Bajoras“ neatsiskaitė. Įsiskolinimo suma buvo 191 204,02 Eur. Pagal Tiekimo sutartį Nr. V13/18 ir PVM sąskaitas faktūras buvo numatyti konkretūs apmokėjimo terminai.
Šalies argumentai
3. Tačiau UAB „Bajoras“ Tiekimo sutarties Nr. V13/18 nustatytais terminais neatsiskaitė su UAB „Gilė gilė“, todėl ji kreipėsi į teismą dėl 191 204,02 Eur skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 patvirtino UAB „Bajoras“ ir UAB „Gilė gilė“ taikos sutartį, pagal kurią UAB „Bajoras“ pripažino 191 204,02 Eur skolą pagal Tiekimo sutartį Nr. V13/18 ir PVM sąskaitas faktūras: 18SPV Nr. 01342, 01343, 01384, 01385, 01386, 01387, 01391, 01398, 01401, 01413, 01416, 01417, 01421, 01422, 01431, 01434, 01438, 01441, 01442, 01450, 01453, 01454, 01456, 01458, 01459, 01466, 01469, 01470, 01473, 01475, 01477, 01484 už parduotą įrangą.
Žemesnės instancijos teismas
4. 191 204,02 Eur skolą UAB „Bajoras“ įsipareigojo sumokėti taikos sutartyje nustatytu grafiku: 23000 Eur skolos sumoka iki 2019-04-28; 23000 Eur skolos sumoka iki 2019-05-28; 23000 Eur sumoka iki 2019-06-30; 23000 Eur sumoka iki 2019-07-31; 23000 Eur sumoka iki 2019-08-31; 23000 Eur sumoka iki 2019-09-30; 23000 Eur sumoka iki 2019-10-31; 30204,02 Eur sumoka iki 2019-11-30. UAB „Bajoras” taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai: vėlavo sumokėti pirmą 23000,00 Eur dydžio skolos grąžinimo įmoką UAB „Gilė gilė” (23000,00 Eur įmoką sumokėjo ne 2019-04-28, o 2019-05-01); pavėluotai ir tik iš dalies sumokėjo antrą 23000,00 Eur dydžio skolos grąžinimo įmoką UAB „Gilė gilė“ (2019-06-16 sumokėjo 10000,00 Eur skolos grąžinimo įmokos, 2019-07-15 – 5000,00 Eur, 2019-08-29 – 500,00 Eur). UAB „Bajoras“ pagal taikos sutartį ieškovei sumokėjo tik 38500,00 Eur, todėl liko skolingas 152 704,02 Eur, neskaičiuojant procesinių palūkanų. Iš viso UAB „Bajoras“ ieškovei UAB „Gilė gilė“ buvo skolinga 156 108,54 Eur. UAB „Bajoras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymais dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nepaisant to, kad ieškovės prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo teismo nutartimis buvo patenkinti, tačiau UAB „Bajoras“, siekdama užvilkinti realų skolos išieškojimą, teismo nutartis apskundė formaliais pagrindais. UAB „Bajoras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, UAB „Gilė gilė“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Bajoras” nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Šiaulių apygardos teismas 2019-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 konstatavo UAB „Bajoras“ nesąžiningumą ir UAB „Gilė gilė“ prašymą“ patenkino.
5. Nepaisant to, kad nevykdė įsipareigojimo mokėti UAB „Gilė gilė“ pagal taikos sutarties sąlygas, UAB „Bajoras“ su UAB „Launeva“ sudarė aštuonerias reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis (i) perleido UAB „Launeva“ savo reikalavimo teises į užsakovus (statytojus) pagal garantinio periodo laidavimo garantijas; (ii) už reikalavimo perleidimą mokėtiną kainą įmonei UAB „Launeva“ atsiskaitė atlikdamas įskaitymą, t. y. mažindamas savo įsiskolinimą.
6. Taigi, iš viso laikotarpiu nuo 2018-12-05 iki 2020-01-20 UAB „Bajoras“ atsakovei UAB „Launeva“ perleido 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teises už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokėdama tarpusavio skolų įskaitymo būdu. Dėl šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo UAB „Bajoras“ prarado 115 895,87 Eur. Mokėjimų atlikimo metu tiek UAB „Bajoras“, tiek UAB „Launeva“ vadovu ir akcininku buvo S. K.. UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ yra susiję juridiniai asmenys.
7. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ sudarytos 2018-12-05 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 3, 2019-06-10 reikalavimo perleidimo sutartis, 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2, 2020-01-20 reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartys) prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
8. CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.930(1) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Bajoras“ laikotarpiu nuo 2018-12-31 neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai pagrindžia šios aplinkybės: 1) iš UAB „Bajoras“ balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2018 ir 2019 metus matyti, kad UAB „Bajoras“ buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (2 329 846 Eur) viršijo pusę (982 930 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 965 860 Eur); ji išliko nemokia įmone ir 2019 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. rugsėjo 31 d. sudarė 2 857 666 Eur ir jie viršijo pusę (753 156 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 506 313 Eur); 2) 2019-12-10 prašyme įtraukti į bylą B2-4261-656/2019 trečiuoju asmeniu Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad bendrovės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2016 m. nurodyta, kad bendrovė turto iš viso turi už 1399181,00 Eur, o iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1200755,00 Eur. Darė išvadą, kad bendrovė jau 2016 m. buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes balansinio turto vertė jau tada daugiau nei 82 proc. viršijo turimus įsipareigojimus. Todėl, VMI prie FM manė, kad bendrovei turi būti keliama bankroto, o ne restruktūrizavimo byla; 3) iš UAB „Bajoras“ kasos knygos matyti, kad grynųjų pinigų likutis 2019-04-31 buvo 27437,43 Eur, 2019-05-31 – 30937,43 Eur, 2019-06-31 – 39617,43 Eur, 2019-07-31 – 39617,43 Eur, t. y. grynųjų pinigų likutis iki Vilniaus apygardos teismo 2019-12-09 nutarties iškelti UAB „Bajoras“ bankroto bylą neviršijo 41000,00 Eur; 4) iš UAB „Bajoras“ AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. pradžioje sąskaitoje buvo 2376,01 Eur, o pabaigoje – 6,60 Eur; 5) trūkdamas apyvartinių lėšų 2019-04-26 UAB „Bajoras“ sudarė paskolos sutartį su UAB „Harmony life“, pagal kurią gavo 100000,00 Eur; 6) UAB „Bajoras“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 1 856 685,15 Eur (I eilės kreditoriai – 272 218,90 Eur, II eilės – 243 941,28 Eur, III eilės – 1 340 524,97 Eur); 7) UAB „Bajoras“ nemokumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-30902-845/2020.
10. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Bajoras“ sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Launeva“ pažeisdama CK 6.930(1) straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą: 1) pagal Tiekimo sutarties Nr. V13/18 3.4 p. UAB „Bajoras“, įsipareigojo atsiskaityti už prekes pagal UAB „Saldos prekyba“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos; 2) pirmos UAB „Saldos prekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonei UAB „Bajoras“ apmokėjimo terminas suėjo 2018-11-04, paskutinės UAB „Saldos prekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonei UAB „Bajoras“ apmokėjimo terminas suėjo 2019-01-01; 3) visi tarp UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ atlikti įskaitymai buvo nenurodant duomenų, iš ko kildinamas UAB „Bajoras“ įsiskolinimas. Tai reiškia, kad užskaitymai UAB „Launeva“ buvo atlikti be teisinio pagrindo. Mano, kad aukščiau nurodyti įskaitymo būdu atlikti mokėjimai UAB „Launeva“ pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes UAB „Bajoras“, būdama žinomai sudėtingoje finansinėje padėtyje, turėdama pareigą atsiskaityti su ieškove, pažeisdama imperatyvias CK 6.930(1) str. nuostatas, atsiskaitė su įmone UAB „Launeva“ - perleido 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teises už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokėdamas tarpusavio skolų įskaitymo būdu.
Šalies argumentai
11. Ieškovė mano, kad UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir CK 6.66 str. pagrindu (Actio Pauliana).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
12. UAB „Saldos prekyba“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Bajoras“. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 nutartis B2-427-656/2020 ir kiti su šiuo ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai.
13. Nurodo, kad ieškovė turi galiojančią bei neabejotiną kreditorinį reikalavimą į BUAB „Bajoras“, todėl pirmoji actio Pauliana sąlyga yra pagrįsta.
14. Teigia, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia kreditoriaus teises, nes BUAB „Bajoras“ finansiniai duomenys bei aplinkybė, jog BUAB „Bajoras“ nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, pagrįstai leidžia teigti, jog BUAB „Bajoras“ negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir buvo faktiškai nemokus dar 2018 m. pabaigoje. Kaip jau minėta, BUAB „Bajoras“ nemokumą konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-30902-845/2020. BUAB „Bajoras“ esant faktiškai nemokiai buvo sudarytos ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis buvo perleistos 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teisės už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokant tarpusavio skolų įskaitymo būdu. BUAB ‚Bajoras“ turto kiekis sumažėjo 115 895,87 Eur, kuris galėjo būti panaudotas proporcingai atsiskaitant su visais kreditoriais. Be to, dėl šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo UAB „Bajoras“ prarado 23 179,18 Eur (115 895,87 Eur – 92 716,69 Eur), taigi šie sandoriai nebuvo naudingi ir UAB „Bajoras“. Tokiu būdu buvo pažeistos kreditorių teisės ir antroji actio Pauliana sąlyga yra pagrįsta.
15. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Aptariamu atveju, ieškovė apie jos teises pažeidžiančius sandorius (reikalavimo perleidimo sutartis) sužinojo 2020-10-29 nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ patalpose susipažinusi su UAB „Bajoras“ dokumentais. Kadangi ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl yra pagrįsta trečioji actio Pauliana sąlyga.
16. Kaip minėta, UAB „Bajoras“ sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Launeva“ be jokio pagrindo, pažeisdama CK 6.9301 str. 1-2 d. nustatytą eiliškumą. Taigi, UAB „Bajoras“ ne tik, kad neturėjo pareigos šių sutarčių sudaryti su UAB „Launeva“, bet priešingai – privalėjo jų nesudaryti. Pažymi, kad nebuvo jokio teismo sprendimo, vykdomojo rašto ar kito dokumento, kuriuo UAB „Bajoras“ būtų įpareigota atsiskaityti su UAB „Launeva“. Priešingai, Šiaulių apygardos teismui 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 patvirtinus tarp ieškovės ir UAB „Bajoras“ sudarytą taikos sutartį, UAB „Bajoras“ privalėjo vykdyti taikos sutartį, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Nepaisant to, UAB „Bajoras“ teismo nutarties nevykdė, o sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis atsiskaitė su UAB „Launeva“. Dėl to mano, kad ketvirtoji actio Pauliana sąlyga pagrįsta.
17. Su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčijamų pavedimų atlikimo metu S. K. buvo abiejų įmonių (tiek UAB „Bajoras“, tiek UAB „Launeva“) vadovu ir akcininku, todėl preziumuojama, kad kreditorių interesus pažeidusių sandorių šalys buvo nesąžiningos. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.
18. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu UAB „Bajoras“ buvo nemoki ir UAB „Bajoras“ su UAB „Launeva“ tai neabejotinai žinojo. Nepaisant sunkios UAB „Bajoras“ finansinės padėties bei kitų kreditorių egzistavimo, UAB „Bajoras“ pažeisdama mokėjimų eiliškumą sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Launeva“. Dėl šių reikalavimo perleidimo sutarčių BUAB ,,Bajoras“ turto kiekis sumažėjo 115 895,87 Eur, kuris galėjo būti panaudotas proporcingai atsiskaitant su visais kreditoriais.
II. Atsiliepimų esmė
19. Atsakovė UAB ,,Launeva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal ginčo sutartis atsakovė ne tik įgijo teisę į būsimus reikalavimus, kurių atsiradimas yra siejamas su rangos darbų sutartyse nurodytų sąlygų įvykdymu, tačiau ir pareigą „savo jėgomis ir savo sąskaita pašalinti Pradinio kreditoriaus atliktų statybos rangos darbų pagal Rangos sutartį trūkumus (defektus). Ieškovei yra žinoma, jog BUAB ,,Bajoras” (pradinė kreditorė) yra bankrutavusi įmonė, nevykdanti ūkinės – komercinės veiklos ir negalinti įvykdyti rangos darbų sutartimis prisiimtų garantinių įsipareigojimų, todėl teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis ab initio – BUAB ,,Bajoras” negalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal rangos darbų sutartis užsakovams. Faktiškai ieškovė siekia vienašališkos restitucijos, t. y. siekia, jog BUAB „Bajoras“ gautų naudą iš rangos darbų sutarčių, tuo pačiu pareigą įvykdyti šiose sutartyse nurodytus garantinius įsipareigojimus paliekant atsakovei. Akivaizdu, kad ieškovė pasirinko neleistiną savo teisių gynimo būdą ir jis teismo neturėtų būti taikomas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju visų ginčo sutarčių priedo Nr. 2 „Atsiskaitymo sąlygos“ 2 punktas numatė: „2. Šalys susitaria, jog šio Priedo 1 punkte nurodyta kaina Pradiniam kreditoriui sumokama įskaitymo būdu, atliekant Pradinio kreditoriaus ir Naujojo kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą sumai.“ Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad ginčo sutartys negali būti ginčijamos kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.930(1) str. numatytai atsiskaitymo tvarkai, nes pagal šias sutartis yra atsiskaitoma įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kuriems CK 6.930(1) str. netaikomas. Mano, kad vien pastaroji aplinkybė yra pakankama atmesti ieškinio argumentus dėl CK 6.930(1) str. taikymo siekiant pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis.
21. Teigia, kad yra svarbu nustatyti, ar sudarydama ginčo sutartis BUAB „Bajoras“ buvo nemoki ar turėjo tik laikinų finansinių sunkumų. Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, CK 6.930(1) straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta tik įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų. Vėlesnėje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos teisinės problematikos kontekste nurodyta teismų praktikos taisyklė reiškia: pirma, kad ieškovės (bankroto administratorės) ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais CK 6.930(1) straipsnio pagrindu; antra, bankroto administratorius negali remtis CK 6.930(1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K7-115-469/2020).
22. Nagrinėjamu atveju ieškinyje laikomasi pozicijos, kad BUAB „Bajoras“ buvo nemoki nuo 2016 m. ir tokia išliko 2018 m. bei 2019 m., iki pat bankroto bylos jai iškėlimo 2020 m. vasario 6 d. Tuo tarpu ginčo sutartys buvo sudarytos ir atsiskaitymai pagal jas įvykdyti laikotarpiu nuo 2018- 12-05 iki 2020-01-20. Taigi, remiantis ieškovės teiginiais, BUAB „Bajoras“ likus 2 metams iki ginčo sutarčių sudarymo jau buvo nemoki ir tokia išliko jas sudarydama. Dėl to ieškovei įrodinėjant nemokumo aplinkybę, negali remtis CK 6.930(1) straipsniu, nes ši teisės norma gali būti taikoma tik ginčijant laikinus finansinius sunkumus patiriančių įmonių sudarytus sandorius ir pagal juos atliktus mokėjimus, o ne ginčijant nemokių įmonių sandorius ir pagal juos atliktus mokėjimus.
23. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CK 6.930(1), nes šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams, be to, šis straipsnis negali būti taikomas ginčijant nemokios, o ne tik laikinus finansinius sunkumus patiriančios, įmonės sandorius ir mokėjimus. Visgi, atmetus šiuos argumentus ir nusprendus taikyti aptariamą teisės normą, konstatuotina, kad siekiant reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekinėmis, turi būti nustatytos šios CK 6.930(1) straipsnyje nurodytos sąlygos, ir ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti CK 6.930(1) str. taikymo sąlygų buvimą. Kitaip tariant, ieškovės pateikti paaiškinimai ir duomenys yra pernelyg abstraktūs, kad galima būtų nuspręsti, ar yra pagrindas ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 6.930(1) straipsnio pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad iš pateikto BUAB „Bajoras“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog per 2019 m. ši bendrovė gavo net 1 499 489,19 Eur įplaukų, t. y. sumą, labai artimą bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiui. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-06 BUAB „Bajoras“ gavo dar 107 900,21 Eur įplaukų. Taigi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, laikotarpiu, kai buvo sudaromos ginčo sutartys, BUAB „Bajoras“ turėjo lėšų, iš kurių buvo atsiskaitoma su įvairiais kreditoriais. Todėl BUAB „Bajoras“ finansinės būklės įvertinimas, šiai bendrovei pareikštų reikalavimų apimtis ir kitų, galbūt pirmesnės eilės, šios bendrovės kreditorių nustatymas kiekvienos iš 8 ginčo sutarčių sudarymo dieną yra ypač svarbus.
24. Dėl ginčo sutarčių ginčijimo actio Pauliana pagrindu nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog ginčo sutartimis yra pažeidžiamos BUAB „Bajoras“ kreditorių teisės, t. y. nenustatyta viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Ieškovės teigimu, dėl ginčijamų ginčo perleidimo sutarčių sudarymo BUAB „Bajoras“ „prarado 115.895,87 Eur“, tačiau toks ginčo sutarčių aiškinimas yra neteisingas ir klaidinantis. Ginčo sutarčių 6 p. įtvirtinta nuostata, kad naujasis kreditorius (t. y. UAB „Launeva“) įsipareigoja savo jėgomis ir savo sąskaita pašalinti pradinio kreditoriaus atliktų statybos rangos darbų pagal rangos sutartį trūkumus (defektus), atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Be to, ginčo sutarčių 5 p. nustatė, kad reikalavimo įgyvendinimas yra siejamas su Priede Nr. 1 nurodytos Rangos darbų sutartyje įtvirtintinos pradinio kreditoriaus pareigos savo jėgomis ir savo sąskaita pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus (defektus) tinkamu įvykdymu arba garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijos / laidavimo, atitinkančios rangos sutarties sąlygas, pateikimu. Maža to, ginčo sutartimis atsakovė prisiėmė ir riziką, kad gali gauti ženkliai mažesnę sumą nei įgytas reikalavimas arba negauti nieko apskritai. Reikalavimo perleidimo sutarčių 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad naujajam kreditoriui (t. y. UAB „Launeva“) yra žinoma aplinkybė, jog patirtos išlaidos statybos rangos darbų pagal rangos sutartis trūkumų (defektų), atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimui gali būti didesnės nei pats reikalavimas, t. y. gali viršyti gautiną (gautą) iš skolininko sumą, o pradinis kreditorius (t. y. UAB „Bajoras“) naujojo kreditoriaus (t. y. UAB „Launeva“) išlaidų nekompensuos. Remiantis 8 p., naujajam kreditoriui atsisakius šalinti (nepašalinus) garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų (defektų), reikalavimo dydis gali mažėti arba reikalavimas gali neatsirasti.
25. Taigi, reikalavimo perleidimo sutartys pagal gautinos naudos apibrėžtumą yra laikytinos rizikos sutartimis (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Ginčo sutarčių sudarymo metu neegzistavo (ir šiuo metu neegzistuoja) vykdytinos trečiųjų asmenų piniginės prievolės BUAB „Bajoras“ atžvilgiu. Šiuo atveju netgi nėra aiški galimai ateityje gautina suma, nes jos dydis priklauso nuo ateityje galimų garantinių defektų bei jų šalinimo kaštų (rangovo prievolių vykdymo ar nevykdymo). Dėl minėtos priežasties konstatuoti, kad BUAB „Bajoras“ kreditorių interesai buvo pažeisti, nes BUAB „Bajoras“ „prarado 115.895,87 Eur“ (ar kitokia apimtimi), nėra jokio pagrindo. Iš kitos pusės, kaip minėta, net jei ginčo sutartys būtų pripažintos negaliojančioms, tai BUAB „Bajoras“ vis tiek negalėtų reikalauti pagal rangos sutartis sulaikytų sumų, nes dėl jai iškelto bankroto ji nevykdytų garantinių įsipareigojimų užsakovams, o tai yra būtina sąlyga sulaikytoms sumoms pagal rangos sutartis gauti. Nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, ieškinio tenkinimas šiuo pagrindu yra negalimas.
Šalies argumentai
26. Atsakovė BUAB ,,Bajoras“ atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo UAB ,,Linkmenų būstas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis UAB ,,Launeva“ ne tik įgijo reikalavimo teises į gautinas sumas, bet ir pareigas vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartis (sutarčių 6 p.). Ginčo sutartimis buvo perleistos reikalavimo teisės į pagal rangos sutartis gautinas sumas, kurios galėtų būti išmokėtos rangovui tik tuo atveju, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neegzistavo ir šiuo metu neegzistuoja vykdytina trečiojo asmens piniginė prievolė UAB ,,Bajoras“ (ar UAB ,,Launeva“) atžvilgiu. Šiuo atveju nėra aiški ir ateityje mokėtina suma, nes jos dydis priklauso nuo ateityje galimų atsirasti garantinių defektų bei jų šalinimo kaštų (rangovo prievolių vykdymo ar nevykdymo). Nepriklausomai nuo to, ar būtų pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovės ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, tai nesukeltų ir negalėtų sukelti ieškovei ir asmeniui, kurio naudai reiškiamas netiesioginis ieškinys, jokių materialinių teisinių padarinių, nes vien nemokumo bylos iškėlimo pagrindu sumos netaptų mokėtinomis. Faktas, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai nesukelia ir negali sukelti materialinių teisinių padarinių, parodo ieškinio nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4261-656/2019 atsakovei UAB „Bajoras“ (toliau - ir atsakovė 1) iškėlė bankroto bylą; bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašas, tame tarpe ir ieškovės UAB „Gilė gilė“ 156 108,54 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris kildinamas iš 2018 m. birželio 7 d. su UAB „Bajoras“ sudarytos Tiekimo sutarties Nr. V13/18 ir PVM sąskaitų faktūrų: 18SPV Nr. 01342, 01343, 01384, 01385, 01386, 01387, 01391, 01398, 01401, 01413, 01416, 01417, 01421, 01422, 01431, 01434, 01438, 01441, 01442, 01450, 01453, 01454, 01456, 01458, 01459, 01466, 01469, 01470, 01473, 01475, 01477, 01484. Pagal Tiekimo sutartį Nr. V13/18 ir PVM sąskaitas faktūras ieškovė pardavė UAB „Bajoras“ įvairios įrangos, už kurią UAB „Bajoras“ neatsiskaitė; viso įsiskolinimo suma - 191 204,02 Eur.
29. Nors pagal Tiekimo sutartį Nr. V13/18 ir PVM sąskaitas faktūras buvo numatyti konkretūs apmokėjimo terminai, tačiau UAB „Bajoras“ nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, todėl ji kreipėsi į teismą dėl 191 204,02 Eur skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 patvirtino UAB „Bajoras“ ir UAB „Gilė gilė“ taikos sutartį, pagal kurią atsakovė 1 pripažino 191 204,02 Eur skolą pagal Tiekimo sutartį Nr. V13/18 ir sprendimo 44 punkte minėtas PVM sąskaitas faktūras už parduotą įrangą. UAB ,,Bajoras“ 191 204,02 Eur skolą įsipareigojo sumokėti taikos sutartyje nustatytu grafiku: 23000 Eur skolos sumoka iki 2019-04-28; 23000 Eur skolos sumoka iki 2019-05-28; 23000 Eur sumoka iki 2019-06-30; 23000 Eur sumoka iki 2019-07-31; 23000 Eur sumoka iki 2019-08-31; 23000 Eur sumoka iki 2019-09-30; 23000 Eur sumoka iki 2019-10-31; 30204,02 Eur sumoka iki 2019-11-30. UAB „Bajoras” taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai: vėlavo sumokėti pirmą 23000,00 Eur dydžio skolos grąžinimo įmoką (23000,00 Eur įmoką sumokėjo ne 2019-04-28, o 2019-05-01); pavėluotai ir tik iš dalies sumokėjo antrą 23000,00 Eur dydžio skolos grąžinimo įmoką (2019-06-16 sumokėjo 10000,00 Eur skolos grąžinimo įmokos, 2019-07-15 – 5000,00 Eur, 2019-08-29 – 500,00 Eur). UAB „Bajoras“ pagal taikos sutartį ieškovei sumokėjo tik 38500,00 Eur, todėl liko skolinga 156 108,54 Eur. UAB „Bajoras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, ir Šiaulių apygardos teismas 2019-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 konstatavo UAB „Bajoras“ nesąžiningumą bei patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
30. Taigi, kaip teisingai pastebi ieškovė, UAB ,,Bajoras“ ne tik nevykdė tinkamai tarp šalių pasirašytos taikos sutarties, bet ir su UAB „Launeva“ sudarė aštuonias reikalavimo perleidimo sutartis (2018-12-05 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2, 2019-01-22 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 3, 2019-06-10 reikalavimo perleidimo sutartis, 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, 2019-12-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2, 2020-01-20 reikalavimo perleidimo sutartis), kuriomis atsakovei UAB „Launeva“ buvo perleistos reikalavimo teisės į užsakovus (statytojus) pagal garantinio periodo laidavimo garantijas; taip pat už reikalavimo perleidimą mokėtiną kainą įmonei UAB „Launeva“ atsiskaitė atlikdamas įskaitymą, t. y. tokiu būdu sumažindama savo įsiskolinimą. Laikotarpiu nuo 2018-12-05 iki 2020-01-20 UAB „Bajoras“ atsakovei UAB „Launeva“ perleido 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teises už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokėdama tarpusavio skolų įskaitymo būdu.
31. Kadangi, ieškovės teigimu, dėl šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo UAB „Bajoras“ prarado 115 895,87 Eur, reiškia ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, kurios prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pripažinimo negaliojančiomis.
32. Ieškovės manymu, UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 6.66 str. pagrindu (Actio Pauliana).
33. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Actio Pauliana instituto paskirtis yra užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra pažymėjęs, jog nagrinėjant ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį, pareikštą ginant kreditoriaus teises, byloje būtina aiškintis, ar yra visos šios aplinkybės: a) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; b) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; c) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; d) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; e) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; f) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; g) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
34. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ginčo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
35. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Bajoras“ ir šią aplinkybę patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai - Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-427-656/2020. Taigi, ieškovei turint galiojančią bei neabejotiną kreditorinį reikalavimą į BUAB „Bajoras“, pirmoji actio Pauliana sąlyga yra pagrįsta.
Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo
36. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinio teismo nurodoma, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
37. Visų pirma, atsakovės privalėjimo sudaryti ginčo sandorius iš esmės net neįrodinėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB ,,Launeva“ atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog ginčo sutartys yra laikytinos rizikos sutartimis pagal CK 6.160 straipsnio 3 dalies prasmę ir nėra netgi nėra aiški gautina piniginė suma, nes atsakovė UAB ,,Launeva“ prisiėmė ir riziką, kad gali gauti ženkliai mažesnę sumą nei įgytas reikalavimas arba negauti nieko visiškai, nepaneigia atsakovių pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi, yra pagrindas teigti, kad minimų aplinkybių atsakovės objektyviais įrodymais neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ši teismo išvada grindžiama taip pat aplinkybe, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje dėl atsakovės BUAB ,,Bajoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, jog atsakovės 1 buhalterija sąmoningai buvo vedama netinkamai, ir netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu teismas pripažino veiksmais, kurie laikyti sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Be to, buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti UAB „Launeva“ ir UAB „Bajoras“ sudarytų paskolų, kuriomis atsakovė UAB ,,Launeva“ atsiliepime į ieškinį grindžia ginčo sandorių sudarymo tariamo teisėtumo ar būtinumo, tikrumu, nes, kaip minėta, pagal pateiktus duomenis nėra galimybės įsitikinti, jog UAB „Bajoras“ turėjo prievolę mokėti konkrečias sumas paskolos sutartyse nurodytiems asmenims, pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai nei šioje, nei kitose jau nurodytose bylose, nebuvo pateikti. Pažymėtina ir tai, kad daugeliu atvejų paskolos sutarčių grąžinimo terminai nėra suėję. Be to, atsakovė 1 ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Launeva“ sudarė be jokio pagrindo, pažeisdama CK 6.9301 str. 1-2 d. nustatytą eiliškumą. Taigi, UAB „Bajoras“ ne tik, kad neturėjo pareigos šių sutarčių sudaryti su UAB „Launeva“, bet priešingai – privalėjo jų nesudaryti. Galiausiai nebuvo jokio teismo sprendimo, vykdomojo rašto ar kito dokumento, kuriuo UAB „Bajoras“ būtų įpareigota atsiskaityti su UAB „Launeva“. Priešingai, Šiaulių apygardos teismui 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 patvirtinus tarp ieškovės ir UAB „Bajoras“ sudarytą taikos sutartį, UAB „Bajoras“ privalėjo vykdyti taikos sutartį, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Nepaisant to, UAB „Bajoras“ teismo nutarties nevykdė, o sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis atsiskaitė su UAB „Launeva“.
38. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas prieina išvados, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti buvus kokias nors aplinkybes dėl atsakovių privalomumo ginčo sandorius sudaryti, o taip pat pripažinti jog buvo susidariusios faktinės aplinkybės, kurios leistų minimų verslo subjektų sandorius vertinti kaip sąžiningo verslo būtinybę.
Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo ir kreditoriaus teisių pažeidimo ginčo sandoriais
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Pagal CK 6.67 straipsnio 6 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su kitais šiame straipsnyje nurodytais asmenimis, turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovių vadovu ginčo sandorių sudarymo metu buvo tas pats asmuo – trečiasis asmuo S. K., todėl yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovių nesąžiningumas yra įrodytas, nes skolininkės UAB „Bajoras“ turtinė padėtis jiems neabejotinai buvo žinoma. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovių UAB ,,Bajoras“ ir UAB „Launeva“ nesąžiningumą (CPK 178 straipsnis).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises, kai sandoriu sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.
41. Byloje esantys BUAB „Bajoras“ finansiniai duomenys bei aplinkybė, jog BUAB „Bajoras“ nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, sudaro pagrindą teigti, jog UAB „Bajoras“ negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir tapo nemoki vėliausiai 2017 metais. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745-656/2021 BUAB ,,Bajoras“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei konstatuotos minėtos aplinkybės dėl įmonės nemokumo datos. BUAB „Bajoras“ esant faktiškai nemokiai buvo sudarytos ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis buvo perleistos 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teisės už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokant tarpusavio skolų įskaitymo būdu.
42. Ieškovės teigimu, BUAB ,,Bajoras“ turto kiekis sumažėjo 115 895,87 Eur, kuris galėjo būti panaudotas proporcingai atsiskaitant su visais kreditoriais; be to, dėl šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo UAB „Bajoras“ prarado 23 179,18 Eur (115 895,87 Eur – 92 716,69 Eur), ir šie sandoriai nebuvo naudingi ir UAB „Bajoras“. Atmestini, atsakovės UAB ,,Launeva“ argumentai, jog ginčo sutartimis nėra pažeidžiami kreditorių interesai. Visų pirma, pati atsakovė UAB ,,Launeva“ sudarydama ginčo reikalavimo perleidimo sutartis, atliko įskaitymą 92 716,69 Eur sumai, kas būtent gali būti vienu iš kriterijų, nustatant ginčijamų sandorių vertę, galiausiai, nėra įrodyta, jog atsakovės turėta reikalavimo teisė yra visiškai bevertė, bei nėra paneigta aplinkybė, jog bankrutuojanti įmonė negalės atsakovės 1 turėtos reikalavimo teisės parduoti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka ir turėti ekonominę naudą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. Taigi, ir ši actio Pauliana sąlyga yra pagrįsta.
Dėl ieškinio senaties termino
43. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Aptariamu atveju, ieškovė UAB „Gilė gilė“ apie jos teises pažeidžiančius sandorius (reikalavimo perleidimo sutartis) sužinojo 2020 m. spalio 29 d. nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ patalpose susipažinusi su UAB „Bajoras“ dokumentais. Kadangi ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl yra pagrįsta dar viena actio Pauliana sąlyga.
44. Kadangi įrodytos visos actio Pauliana sąlygos, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CPK 178 straipsnis).
Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo
45. Kaip teisingai nurodo ieškovė, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB „Bajoras“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl sandorių pripažinimas negaliojančiais sukels teisinius padarinius ne tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam kreditoriui, tačiau visiems BUAB „Bajoras“ kreditoriams ir tik tiek, kiek būtina kreditorių teisių pažeidimams pašalinti. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-427-656/2020, buvo patvirtinta kreditorinių reikalavimų, kurių bendra suma yra 1 768 218,48 Eur, ir ši suma ženkliai viršija reikalavimo perleidimo sutarčių vertę. Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinus negaliojančiomis atsakovė 1 turės reikalavimo teises į trečiuosius asmenis UAB „Būsto projektai”, UAB „Linkmenų būstas”, UAB „Eikos statyba” ir UAB „Antakalnio smiltės SPV“, o gautos lėšos bus grąžintinos į bendrą BUAB „Bajoras“ turto masę ir bus skirtos visų BUAB „Bajoras“ kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl ieškinio reikalavimų CK 1.80 ir 6.930 (1) straipsnių pagrindu
46. Kaip minėta, ieškinys yra reiškiamas ir CK 1.80 bei 6.930(1) straipsnių pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 1 sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Launeva“, pažeisdama CK 6.930(1) straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą: 1) pagal Tiekimo sutarties Nr. V13/18 3.4 punktą UAB „Bajoras“ įsipareigojo atsiskaityti už prekes pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos; 2) pirmos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonei UAB „Bajoras“ apmokėjimo terminas suėjo 2018-11-04; paskutinės ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonei UAB „Bajoras“ apmokėjimo terminas suėjo 2019-01-01; 3) visi tarp atsakovių atlikti įskaitymai buvo nenurodant duomenų, iš ko kildinamas UAB „Bajoras“ įsiskolinimas. Tai reiškia, kad užskaitymai UAB „Launeva“ buvo atlikti be teisinio pagrindo. Mano, kad atsakovė 1, turėdama pareigą atsiskaityti su ieškove, pažeisdama imperatyvias CK 6.930(1) str. nuostatas, atsiskaitė su įmone UAB „Launeva“ - perleido 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teises už 92 716,69 Eur, šią kainą sumokėdama tarpusavio skolų įskaitymo būdu.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-469/2019 suformuota tokia teisės aiškinimo taisyklė: CK 6.930(1) straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930(1) straipsnio pagrindu. Formuodama šią teisės aiškinimo taisyklę, išplėstinė teisėjų kolegija, be kitų aplinkybių, nurodė tai, kad bankroto byloje CK 6.930(1) straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebus pasiekti CK 6.930(1) įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės.
48. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti ginčo sandorius negaliojančius CK 6.930(1) straipsnio pagrindu reiškia bankrutavusios įmonės kreditorius ir šis reikalavimas yra pareikštas jau būtent iškėlus bankroto bylą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesibaigus įmonės bankroto procesui kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei padaryta tiesioginė žala tam kreditoriui, o ne išvestinė žala kreditoriams kaip interesų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.930(1) straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, daroma išvada, kad ieškovė šiuo atveju neturi teisės reikšti ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.930(1) straipsnio pagrindu, užtikrinant kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo pagrindu ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
49. Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo UAB „Launeva“ (CK 6.210 straipsnis, 6.36 straipsnis). Kadangi atsakovo BUAB „Termeko“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas 2020 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, juridinių asmenų registre įrašas apie tai galioja nuo 2020 m. lapkričio 3 d., o ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 gruodžio 26 d. ir civilinė byla teisme iškelta 2020 gruodžio 28 d., vadovaujantis JANĮ nuostatomis palūkanos iš bankrutuojančios bendrovės negali būti skaičiuojamos ir nepriteistinos.
Dėl restitucijos
50. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo (CK 6.145 straipsnis). Kadangi ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė UAB ,,Launeva“ perėmė iš UAB ,,Bajoras“ turtines reikalavimo teisės iš užsakovų, tai pripažinus sandorius negaliojančiais, šios reikalavimo teisės grąžintinos BUAB ,,Bajoras“, o atsakovei UAB ,,Launeva“ grąžintinos turtinės reikalavimo teisės dėl atitinkamų piniginių sumų į BUAB ,,Bajoras“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių ieškovei atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
52. Ieškovė pateikė teismui 2250,60 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.
53. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už ieškinio parengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat už kitų procesinių dokumentų rengimą.
54. Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 2250,60 Eur išlaidų advokato pagalbai.
55. Kadangi atsakovė BUAB ,,Bajoras“ atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, dalis žyminio mokesčio (1844:2) ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (124:2), priteistina valstybės naudai iš UAB ,,Launeva“.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Būsto projektai“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. C7/9(2):2016-04-12 (2017 m. gegužės 23 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) - 9627,69 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 7702,15 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Linkmenų būstas“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. LB-2016.11.23/6/T9-1 ir Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties Nr. LB-2016.11.23/6/T9-1 (2017 m. gruodžio 28 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) – 7466,45 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 5973,16 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Būsto projektai“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. N1:2017-05-10 (2018 m. sausio 26 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) – 10 000 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 8000 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 3 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Būsto projektai“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. N2:2017-09-04 ir Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties Nr. N2:2017-09-04, papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties nr. N2:2017-09-04 (2018 m. liepos 31 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) - 9270,44 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 7416,35 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Būsto projektai“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. N3:2017-11-16, Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties Nr. N3:2017-11-16 ir Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Rangos darbų sutarties Nr. N3:2017-11-1 (2019 m. gegužės 30 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) - 9261,55 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 7409,24 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Eikos statyba“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. DAI3.2018.01.18 (2019 m. gruodžio 5 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) - 59 502,2 Eur); atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 47601,77 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Būsto projektai“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. C7/9(1):2015-09-07 ir Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties Nr. C7/9(1):2015-09-07 (2016 m. balandžio 25 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.) - 4331,59 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 4331,59 Eur turtinį reikalavimą.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ sudarytą 2020 m. sausio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją: atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ grąžinti reikalavimą (būsimą reikalavimą) į uždarąją akcinę bendrovę ,,Antakalnio smiltės SPV“ pagal Rangos darbų sutartį Nr. SPV-2019.05.28/08, Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos darbų sutarties Nr. SPV-2019.05.28/08 ir Papildomą susistarimą Nr. prie Rangos darbų sutarties Nr. SPV-2019.05.28/08 (2019 m. gruodžio 30 d. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, reikalavimo suma (garantinio periodo laidavimo garantija be PVM, 5 proc.)- 6435,94 Eur), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Launeva“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ grąžinti 5148,75 Eur turtinį reikalavimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gilė gilė“ lygiomis dalimis iš atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajoras“ administravimui skirtų lėšų ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ 2250,60 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Launeva“ 62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 922 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.