Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 22 d. gautas M. L. prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą pagal naujos redakcijos BK pataisas, atitinkamai sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba atleisti jį nuo likusios bausmės, ją atidedant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeisti baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsniai, ir iš jų tik BK 48, 50, 51, 75, 92 straipsnių naujos redakcijos įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.

Nors pareiškėjas tiksliai nesuformulavo, kuriuos baudžiamojo įstatymo pakeitimus jis prašo taikyti, peržiūrint jo bausmę, teismas, atsižvelgdamas, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2263), vertina, kad paskirtą bausmę prašoma peržiūrėti šio baudžiamojo kodekso pakeitimo pagrindu. Nauja BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju, iš nuosprendžio matyti, jog nuteistasis M. L. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje. Šie nusikaltimai baudžiamojo įstatymo prasme priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Minėtu nuosprendžiu M. L., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 4 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė M. L. paskirta – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs nuteistojo prašymą peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį, pripažįsta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir pasikeitęs jo teisinis reguliavimas negali turėti įtakos M. L. teisinei padėčiai ir (ar) jam paskirtos bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nusprendė, kad M. L. paskirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, o paskirtoji bausmė privalo būti vykdoma realiai, nes pastarasis tyčia padarė tris sunkius nusikaltimus, teistumui neišnykus, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, dar gi būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos, kurios pakeistos 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., neturi jokios įtakos M. L. atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti bausmę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo M. L. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsniu

nutarė:

atmesti nuteistojo M. L. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.