- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-107-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Arūnas Virkutis
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. J. atstovo advokato Arūno Virkučio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
Ieškovė R. J. ieškiniu (b.l. 3-6), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. J. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo A. J. kaltės. Sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas buvo ieškovei nelojalus ir neištikimas santuokos metu, paliko šeimą ir ja daugiau nei metus nesirūpino.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo A. J. 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 550,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. J. bei 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš ieškovės R. J. 250,00 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui A. J. bei 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nutraukdamas ieškovės ir atsakovo santuoką 2010-06-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-584/2010 yra konstatavęs, jog atsakovas buvo ieškovei nelojalus ir neištikimas santuokos metu, paliko šeimą ir ja daugiau nei metus nesirūpino, to dėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas šio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo neginčijo, o ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šiuos teismo nustatytus faktus. Bet kokie aštresni nesutarimai šeimoje sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o tais atvejais, kai šie nesutarimai sprendžiami neištikimybe, šeimos iširimą po 15 santuokos metų ir kt., tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir pan. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovei priteisė 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai.
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-06-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti . Su teismo sprendimu nesutinka dėl šių priežasčių:
1. Teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas, nustatydamas atsakovui pareigą paneigti aplinkybes, kurios nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tariamai patirtą neturtinę žalą nei ieškinyje nei teismo posėdyje nenurodė ir nepateikė. Aplinkybė, jog įsitesėjusius teismo sprendimu santuoka, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, savaime nereiškia, jog nurodytu sprendimu buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo patyrė neturtinę žalą. Teismo 2010-06-27 sprendimas, kurio pagrindu pasibaigė ieškovės ir atsakovo santuoka, buvo tik oficialus jau nuo 2004 metų besitęsiančio ieškovės ir atsakovo santykių įforminimas. Ginčo šalių santuoka 15 metų truko tik formaliai, o faktiškai šeimyniniai santykiai jau buvo iširę po 9 metų, t.y. 2004 metų, kas nustatyta minėtame teismo sprendime. Kadangi nuo faktinio šeimyninių santykių nutrūkimo ir gyvenimo skyriumi pradžios iki santuokos pasibaigimo teismo sprendimo pagrindu jau buvo praėję šešeri metai, todėl kritiškai turėjo būti vertinamos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dėl santuokos nutraukimo ji patyrė didelį psichologinį smūgį, emocinį sukrėtimą, jautėsi sugniuždyta, žlugo pasitikėjimas savimi, sumažėjo darbingumas, buvo suduotas smūgis savigarbai ir reputacijai, buvo susirgusi depresija. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio nurodytų aplinkybių egzistavimą. Be to, tiek iš ieškinio turinio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė taip ir nekonkretizavo, patirtos neturtinės žalos laiko, t.y. ar žala patirta 2004 metais, kuomet ginčo šalys pradėjo gyvenimą skyriumi, ar 2010 metais, kuomet teismo sprendimo pagrindu pasibaigė ginčo šalių santuoka, ar kitu laiku.
2. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas pareikšti reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovės prašymu prie ginčo bylos buvo prijungta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-581-584/2010. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovės patirtą neturtinę žalas įrodo prijungtoje byloje esančių liudytojų I. B. ir K. M. liudijimai, kurios paliudijo tik, kad atsakovui 2004 metais išėjus gyventi skyriumi ieškovė lankėsi pas psichologą pergyveno, buvo palūžusi, sirgo depresija. Abi liudytojos paliudijo, kad tai truko apie pusė metų - vadinasi ne ilgiau kaip iki 2005 metų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad nurodyti liudijimai yra tinkami įrodinėjimai, patvirtinantys ieškovės patirtą neturtinę žala, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo 2005 metų iki ieškinio pareiškimo dienos - 2011 metų,- yra praėję daugiau kaip šešeri metai.
Atsiliepimas
Ieškovės R. J. atstovė advokatė Diana Višinskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 78-81) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas skųsdamas Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-27 sprendimą kelia teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo prejudicinės galios klausimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Tiek civilinėje byloje dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tiek civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovei iš atsakovo atlyginimo dalyvauja tos pačios šalys, kurių santuoka nutraukta. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimu nagrinėtas ir išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas, šioje byloje įrodinėjimo dalykas buvo šalių santuokos nutraukimo, atsakovo kaltės nustatymo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių išsprendimo klausimai. Civilinėje byloje, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti neturtinę žalą, įrodinėjimo dalyką sudaro atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir kaltės nustatymas. Dėl to pripažintina, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymas yra abiejų nurodytų bylų įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, turinti esminę reikšmę. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-27 sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo iš atsakovo prejudicinę galią turi visa teismo sprendimo struktūrinių dalių apimtimi, t. y. prejudiciniu faktu taip pat laikytina ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo. Ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-584/2010, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apelianto skundas grindžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių ( CPK 185, 263 str.) bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių neturtinę žalą (CK 6. 250 str.) pažeidimu.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovei priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-581-584/2011, kurioje įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata, kartu ir prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje civilinėje ar administracinėje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek kitoje byloje dėl santuokos nutraukimo, dalyvauja tos pačios šalys, civ. byloje Nr. 2-581-584/2011 2010-06-07 teismo sprendimu išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas ir šioje išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo šalių santuokos nutraukimo, atsakovo kaltės nustatymo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių išsprendimo klausimai.
Nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu, įrodinėjimo dalyką sudaro atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir kaltės nustatymas. Dėl to pripažintina, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymas yra abiejų nurodytų bylų įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, turinti esminę reikšmę.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo prejudicinę galią turi visa teismo sprendimo struktūrinių dalių apimtimi, t. y. prejudiciniu faktu taip pat laikytina ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendime yra konstatuota, jog atsakovas buvo ieškovei nelojalus ir neištikimas santuokos metu, paliko šeimą ir ja daugiau nei metus nesirūpino, todėl kaltas dėl santuokos iširimo.
Neturtinės žalos samprata bei jos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. CK 3. 70 str. 2 d. numatytos teisinės pasekmės - teisė reikalauti iš kalto sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė įstatymines ir teismų praktikos nuostatas: atsižvelgė į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo neištikimybės, nelojalumo, tokie veiksmai jau savaime sukėlė ieškovei skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius skausmus, pažeminimą (CK 6. 250 str.).
Iš prijungtos civ. bylos Nr. 2-581-584/2011 dėl santuokos nutraukimo matyti, kad apklaustos liudytojos I. B. ir K. M. (3 t.b.l. 119-124) patvirtino, kad atsakovui palikus šeimą, mažametę dukrą, ieškovė dėl viso to išgyveno, šias aplinkybes ieškovė nurodė ieškinyje. Byla Nr. 2-581-584/2011dėl santuokos nutraukimo buvo užvesta 2007-06-20, procesas dėl santuokos nutraukimo tęsėsi ilgą laiką, teismo sprendimas byloje priimtas 2010-06-07. Apelianto argumentai, jog jis prieš 6 metus paliko šeimą, todėl ieškovės patirti išgyvenimai buvo senai, nepašalina atsakovo kaltės bei ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdamas reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl apelianto argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, atmestini.
Atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties CK 1.125 straipsnio 8 dalyje taikymo, kadangi teisė į neturtinės žalos atlyginimą kyla iš CK 3. 70 str. 2d. nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-584/2010, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, priėmimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.