- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- e2-11836-991/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09341-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Viktorija Safošina
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės ankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratoriui V. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. Š., ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P.-T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 16102,87 Eur skolą, 2992,34 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) nuostatomis, kreipėsi į paskutinį buvusį pastarosios vadovą K. Ū. su prašymu perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. K. Ū. dokumentų administratoriui neperdavė, jam Klaipėdos apygardos teismas už tai paskyrė baudą. Administratoriui išanalizavus kitus jam teisėtai prieinamus duomenis ir dokumentus, kuriuos valstybės institucijoms ir įstaigoms teikė pirmasis bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas G. G., bei patikrinus AB SEB banke bendrovės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2013-10-13, kai bendrovė jau formaliai buvo perleista naujajai jos savininkei (vieninteliai akcininkei) trečiajam asmeniui A. P.-T., iš bendrovės sąskaitos buvo nuimta (per bankomatus) 55600,00 Lt, kas atitinka 16102,87 Eur, suma, tačiau duomenų ar dokumentų, kurie pagrįstų šių bendrovės piniginių lėšų teisėtą panaudojimą pastarosios reikmėms, nėra.
Ieškovė pažymėjo, kad labiausiai tikėtina, jog šios bendrovės piniginės lėšos buvo tiesiog pasisavintos pirmojo bendrovės vadovo ir akcininko atsakovo G. G.. Ieškovė paaiškino, kad bendrovė faktiškai nustojo veiklą vykdžiusi 2013 metų rugsėjo mėnesį, kai visi pastarosios darbuotojai, išskyrus vieną, buvo atleisti 2013-09-27, paskutinis apmokėjimas už bendrovės suteiktas paslaugas buvo gautas 2013-09-27, bendrovės depozitinėmis sąskaitomis faktiškai nustota naudotis 2013 metų spalio mėnesį, didesnė dalis laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2013-10-13 atliktų bendrovės piniginių lėšų išgryninimų buvo atlikti Gargžduose, kur gyveno pats atsakovas, piniginės lėšos buvo išimamos (išgryninamos) iš depozitinės banko sąskaitos savaitgaliais, 2013 – 2015 metais bendrovė nebeteikė VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovė (jos vadovas ar įgalioti asmenys), turėjusi pareigą sumokėti Sodrai VSD įmokas, priskaičiuotas už apdraustuosius už 2013 metų rugsėjo mėnesį, šių įmokų nesumokėjo, nors akivaizdu, jog turėjo finansines galimybes tai padaryti, nuo 2013-10-22 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nebuvo įvykdyti. Ieškovė nurodė ir tai, kad trečiajam asmeniui A. P.-T., laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2014-04-10 ėjusiai bendrovės vadovės pareigas ir buvusiai vienintele akcininke, visų bendrovės akcijų jai perleidimo dieną buvo tik 21 metai, kai tuo tarpu bendrovės turto vertė (akcijų perleidimo metu) turėjo būti apie 306846,00 Lt (88868,74 Eur), taigi, tikėtina, jog akcijų perleidimo sandoris buvo fiktyvus. Trečiasis asmuo A. P.-T., neva įsigydama visas bendrovės akcijas, neperėmė jokio bendrovės turto ir dokumentų, taip pat jai nebuvo perduotos banko kortelės, todėl ji neturėjo galimybės išgryninti bendrovės depozitinėje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 16102,87 Eur bankomatuose iš bendrovės sąskaitos išgrynintą sumą remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.237 straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas V. Š. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2013-09-26 surašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį atsakovas perdavė naujajai bendrovės akcininkei ir direktorei, tai yra trečiajam asmeniui A. P.-T. bendrovės dokumentus, tarp kurių buvo ir AB SEB banko kodų generatorius, čekių knygelė, AB SEB banko įmonės kortelė Visa Business Card Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktos bendrovės depozitinės sąskaitos išrašo matyti, jog grynųjų pinigų išėmimas per bankomatą buvo vykdomas naudojant banko kortelę, kurios paskutiniai 4 skaitmenys sutampa su paminėtame perdavimo akte nurodytos ir naujajai direktorei perduotos įmones kortelės numeriu.
Atsakovas pažymėjo, kad tariamuoju pinigų gryninimo per bankomatą laikotarpiu nebėjo bendrovės vadovo pareigų, o banko kortelė, per kurią vyko pinigų išgryninimas buvo perduota naujajai bendrovės vadovei A. P.-T. ir ji šį faktą patvirtino savo parašu. Pirmasis įmonės direktorius G. G. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes ieškovo teiginiai dėl bendrovės perleidimo fiktyvumo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl šioje byloje atsakove turėtu būti patraukta A. P.-T., kuri nuo 2013-09-27 iki 2014-04-10 ėjo bendrovės vadovės pareigas, nes būtent šiuo laikotarpiu jai disponuojant visais įmonės finansiniais ir kitais dokumentais, įskaitant ir banko kortelę, buvo išgryninta ieškinyje nurodyta 16102,87 Eur suma.
Atsakovas paaiškino, kad egzistuoja hipotetinė tikimybė, jog trečiasis asmuo, būdama bendrovės vadovė, išgrynindama bendrovės lėšas, atsiskaitė pagal įmonės prievoles, sutartis, vykdė įsipareigojimus, ar įsigijo kitų bendrovės veiklai reikalingų prekių/paslaugų, tačiau dėl vėliau buvusio bendrovės vadovo K. Ū. kaltės šie dokumentai neišliko, todėl nebuvo perduoti bankroto administratoriui, ko pasėkoje nėra galimybių pateisinti piniginių lėšų panaudojimo bendrovės poreikiams. Taip pat gali būti, jog šios lėšos, ar jų dalis buvo grąžintos bendrovei, kaip nepanaudotos.
Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovas po įmonės perleidimo tebevaldė bendrovės vardu išduotą bankinę kortelę, tai yra laikydamas akcijų pirkimo – pardavimo sandorį fiktyviu, privalo šią aplinkybę įrodyti, tai yra reikšti atitinkamą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tik tuomet galima būtų spręsti dėl negaliojančio sandorio pasekmių, tame tarpe įrodinėti atsakovo galimybę toliau valdyti įmonę ir naudotis įmonės bankine kortele.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė Viktorija Safošina su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P.-T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P.-T. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1674-513/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskyrė V. Š., įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016-12-09.
Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-20 nutartimi paskyrė bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir buvusiam vadovui K. Ū. 500 eurų baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nustatytos pareigos nevykdymą.
Pagal VĮ Registrų centro išrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2013-09-27 buvo G. G., laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2014-04-10 buvo A. P.-T., nuo 2014-04-10 buvo K. Ū..
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2013-10-13 iš minėtos sąskaitos bankomatuose buvo išimta 55600,00 Lt (16102,87 Eur).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 16102,87 Eur bankomatuose iš bendrovės sąskaitos išgrynintą sumą remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.237 straipsniu. Atsakovas su ieškovės reikalavimus nesutinka.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-09-27 iki 2013-10-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, bankomatuose buvo išimta 55600,00 Lt (16102,87 Eur). Ieškovė įrodinėja, kad pinigines lėšas išgrynino atsakovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo G. G. ir trečiojo asmens A. P.-T. 2013-09-26 pasirašyta vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pardavė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų už 500,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. P.-T. 2013-09-26 sprendimu nuo 2013-09-26 atsakovas G. G. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, nuo 2013-09-26 bendrovės direktore skiriama A. P.-T., suteikiant jai pirmojo parašo teisę banke bei visas teises, numatytas bendrovės įstatuose, A. P.-T. įpareigojama sudaryti patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauti sutikimą registruoti įmonės buveinės adresą (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo G. G. ir trečiojo asmens A. P.-T. 2013-09-26 pasirašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį atsakovas perdavė trečiajam asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nurodytus sąraše, antspaudą, AB SEB banko generatorių, čekių knygelę, AB SEB banko kortelę Visa Business Card Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad pinginės lėšos iš bankomatų buvo gryninamos naudojant banko kortelę, kurios paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini). Taigi labiausiai tikėtina, kad piniginės lėšos buvo gryninamos būtent ta banko kortele, kuri nurodyta 2013-09-26 dokumentų priėmimo – perdavimo akte.
Ieškovė teigia, kad atsakovo veiksmus įrodo tai, kad dalis piniginių lėšų buvo išgryninta bankomatuose Gargžduose, o atsakovo gyvenamoji vieta taip pat Gargžduose. Pastebėtina, kad kita dalis pinigų buvo gryninama Klaipėdoje esančiuose bankomatuose. Be to, visi asmenys gali laisvai judėti tarp skirtingų miestų bei valstybių. Dėl to šią ieškovės nurodytą aplinkybę teismas laiko subjektyvia prielaida, nepagrįsta kitais byloje esančiais duomenimis.
Teismas pažymi, kad, nors ieškovė teigia, kad 2013-09-26 akcijų perleidimo sandoris yra fiktyvus, nei 2013-09-26 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nei 2013-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimas, nei 2013-09-26 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas yra galiojantys, nėra ginčijami ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, visi sandoriai yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre, šie registro duomenys taip pat nėra ginčijami ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais nenuginčytais rašytiniais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi.
Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo A. P.-T. ir parengiamojo teismo posėdžio metu, ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė tas pačias aplinkybes, tai yra, kad G. G. pavardė girdėta, tačiau ar pažįsta negali nurodyti, su ja visada bendravo kitas asmuo, vardu Ž. ar Ž., kuris davė jai pasirašyti dokumentus, vežėsi į VĮ Registrų centrą, atvežė kažkokius buhalterinius dokumentus, kuriuos ji saugojo, sumokėjo jai pinigų už tai, kad ji būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad ji buvo įsigijusi dar vienos įmonės akcijas ir buvo dar vienos įmonės vadove, dokumentus forminant per tą patį asmenį, vardu Ž. ar Ž.. Dėl kitos įmonės bankroto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir trečiojo asmens žiniomis yra nustatytas įtariamas asmuo, kurį ji turės vykti atpažinti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iš byloje esančių duomenų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bankomatuose išgrynino, būtent atsakovas, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę neįrodyta ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė taip pat nurodo, kad nėra duomenų, ar išgrynintos bendrovės piniginės lėšos buvo panaudotos pastarosios reikmėms. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas 2013-09-26 visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo 2017-11-16 teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo atvežtos dėžės su dokumentais ir jai buvo pasakyta, kad ji privalo juos saugoti pas save kaip įmonės vadovė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po maždaug vienerių metų laiko atvykęs tas pats asmuo, kuris dokumentus atvežė, dokumentus paėmė, ar tada ką nors pasirašė nepamena. Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1674-513/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Pagal VĮ Registrų centro duomenų išrašą tuo metu vienintelis akcininkas ir vadovas buvo K. Ū.. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-20 nutartimi paskyrė bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir buvusiam vadovui K. Ū. 500 eurų baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nustatytos pareigos nevykdymą. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2013-09-26 perdavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei banko kortelę, o piniginių lėšų išgryninimo laikotarpiu nebebuvo nei bendrovės akcininkas, nei vadovas, todėl akivaizdu, jog neturi galimybės nurodyti aplinkybių bei pagrįsti tam tikrų piniginių lėšų panaudojimo tuo laikotarpiu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 16102,87 Eur sumą netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinių reikalavimų dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovas nepateikė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. Š., ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.