Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3292-818/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
1-3292-818/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23041-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
E. C.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3292-818/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23041-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.2; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam E. C.,nukentėjusiajam S. K.,vertėjaujant Evelinai Kulik,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. C., 2022 m. birželio 23 d. apie 23.30 val., būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1.35 promilių neblaivumas), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė savo tėvui S. C. į veidą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

E. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. C., 2023 m. liepos 5 d., apie 18.30 val., nukentėjusiajam S. (S.) K. dviračiais važiuojant kartu su sutuoktine J. K., kuri dviračio kėdutėje vežė mažametį sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini) m., važiuojant (duomenys neskelbtini), šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš priekio, ištiesęs abi rankas, užstojo J. K. kelią, neleisdamas pravažiuoti, po ko, S. K. nulipus nuo dviračio ir pareikalavus pasitraukti į šalį ir nekibti prie jo žmonos ir vaiko, pasitraukė ir, vartodamas necenzūrinius žodžius S. K. atžvilgiu, pagrasino pastarąjį sumušti sakydamas „greičiau mink iš čia, nes supyzdinsiu tave“), S. K. vėl nulipus nuo dviračio, jis (E. C.), priėjęs dešine ranka smogė S. K. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, pastarajam sugriebus jį už drabužių, įvykus susistumdymui ir abiem pargriuvus ant žemės, grumtynių metu ne mažiau kaip du kartus smogė ranka S. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. C. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl pirmojo epizodo parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis būdamas neblaivus sukėlė konfliktą su savo tėvu S. C., ko pasėkoje apsižodžiavus tarpusavyje, jis susinervavo bei su savo rankos kumščiu sudavė kelis kartus tėvui į veidą. Sutinka, kad tokie jo neteisėti veiksmai sukėlė tėvui fizinį skausmą, su tėvu susitaikė, jis jam atleido. Dėl antrojo epizodo parodė, kad vėl būdamas neblaivus jis be priežasties pradėjo įžeidinėti šalimai dviračiu pravažiuojantį vyrą, kuris dviračiu vežė mažametį vaiką. Tas vyras sustojo bei nulipo nuo dviračio, E. C. teigimu, jis nenusitvardęs susikibo su vyru griebdamas jam už viršutinius rūbus, po to grumtinių metu su ranka kelis kartus sudavė vyrui į galvos sritį. Savo veiksmų nepateisina, teismo posėdyje nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Pasak E. C. jis dirba, gauna legalias pajamas, alkoholio nebevartoja nuo šios vasaros. Sutinka su byloje sutrumpintu tyrimu atlikimu.

Kadangi kaltinamasis E. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Epizodas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-24 E. C. apklausos metu parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Šio proceso metu gynėjas nereikalingas, jam išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Yra sveikas, psichikos sveikatos ligomis neserga. Jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nėra registruotas jokiuose priklausomybės ligų centruose, galvos traumų nėra turėjęs, turi nuolatinę gyv. vietą asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, nėra teistas baudžiamąja atsakomybe. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su tėvu – S. C., ir motina – L. G.. Jo santykiai su tėvais geri, kartais pasitaiko žodinių konfliktų, kurie į smurtą neperauga. Tėvą galėtų charakterizuoti, kaip: geras, nuoširdus, kartais išgeria, tačiau, kai išgeria netampa agresyvus. 2022-06-23 vakaro metu, būdamas su draugais, išgėrė alkoholinio gėrimo, pilstomo alaus, jo pavadinimo nurodyti negali, nes nežino, jo nuomone, išgėrė apie 3l minėto alkoholinio gėrimo, jo stiprumo taip pat nurodyti negali, galimai 5 laipsnių. Grįžus namo, tarp jo ir jo tėvo įvyko žodinis konfliktas, žodinis konfliktas įvyko dėl to, kadangi, grįžęs namo, jis norėjo prisijungti prie nešiojamojo interneto, o tėvas neteisingai suprato, manydamas, kad jis nori iš tėvo paimti jo konsolę, kuria šis tuo metu naudojosi, žodžiu, jis tėvui aiškino, kad jam nereikia jo konsolės, tačiau tėvas juo netikėjo, viso to eigoje tėvas priėjo ir atsistojo labai arti jo, stovėjo veidu vienas į kitą, tarp jų buvo keleto centimetrų atstumas, dėl ko jis savo kaktą prilietė prie tėvo kaktos siekiant jį atstumti, tačiau nebuvo smūgio, jis prisilietė, tėvas tuo metu, galimai savo kairiąja koja, atstūmė jį nuo savęs, kai tėvas jį atstūmė, jis nepajuto fizinio skausmo, jis tai padarė ganėtinai švelniai, tačiau tuo metu jis išsigando, kad tėvas gali pradėti jį mušti, dėl ko jis pirmas sudavė tėvui du smūgius į veido sritį, vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu, antrą kartą sudavė kairės rankos kumščiu, nežino kur pataikė, taikėsi į veidą. Po jo suduotų smūgių tėvas rankomis atstūmė jį nuo savęs ir užsidengė savo veidą ir galvą rankomis. Pamatęs, kad tėvas, atstūmęs jį nuo savęs, užsidengė rankomis, suprato, ką padarė, suprato, kad sukėlė fizinį skausmą savo tėvui, dėl ko labai gailisi, negali paaiškinti, kodėl taip padarė, savo tėvą labai myli ir jį gerbia, niekada anksčiau nėra jo atžvilgiu naudojęs fizinio smurto. Kada tėvas paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį, negali nurodyti, nes nežino, labai gailisi, suprato ką padarė. Tėvas įvykio metu buvo išgėręs, tačiau jis nematė ir nežino kada tėvas gėrė ir ką gėrė. Įvykio metu motinos namuose nebuvo, ji nieko nematė, motina grįžo namo po įvykio. Nieko daugiau šiuo metu nurodyti negali. Jis turi kitą gyv. vietą, pas gerą draugą adresu (duomenys neskelbtini) (adresas neskelbtinas), (tomas 2, b. l. 14-15).

2023-10-26 E. C. apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Dėl 2022-06-23 konflikto su tėvu S. C. savo kaltę pripažįsta pilnai, lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, kad 2022-06-23 vakare grįžo namo išgėręs ir tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas dėl to, kadangi grįžęs namo norėjo prisijungti prie nešiojamojo interneto, o tėvas neteisingai suprato, manydamas, kad jis nori iš jo paimti jo konsolę, kuria tėvas tuo metu naudojosi, žodžiu, jis tėvui aiškino, kad jam nereikia jo konsolės, tačiau tėvas juo netikėjo, viso to eigoje tėvas priėjo ir atsistojo labai arti jo, stovėjo veidu vienas į kitą, tarp jų buvo keleto centimetrų atstumas, dėl ko jis savo kakta prilietė prie tėvo kaktos siekiant jį atstumti, tačiau nebuvo smūgio, jis prisilietė, tėvas tuo metu, galimai savo kairiąja koja, atstūmė jį nuo savęs. Kai tėvas jį atstūmė, jis nepajuto fizinio skausmo, tai padarė ganėtinai švelniai, tačiau tuo metu jis išsigando, kad tėvas gali pradėti jį mušti, dėl ko jis pirmas sudavė tėvui du smūgius į veido sritį, vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu, antrą kartą sudavė kairės rankos kumščiu. Nežino kur pataikė, taikėsi į veidą. Po jo suduotų smūgių tėvas rankomis atstūmė jį nuo savęs ir užsidengė savo veidą ir galvą rankomis. Pamatęs, kad tėvas, atstūmęs jį nuo savęs, užsidengė rankomis, suprato ką padarė, suprato, kad sukėlė fizinį skausmą savo tėvui, dėl ko labai gailisi, negali paaiškinti, kodėl taip padarė, savo tėvą labai myli ir jį gerbia, niekada anksčiau nėra jo atžvilgiu naudojęs fizinio smurto. Kada tėvas paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį, negali nurodyti, nes nežino. Labai gailisi, suprato, ką padarė (tomas 2, b. l. 45-46).

Nukentėjusiojo S. (S.) C. parodymai, kuris parodė, kad 2022-06-23 apie 23.00 val. jis grįžo iš Joninių šventės namo adresu (duomenys neskelbtini) (adresas neskelbtinas). Šventėje vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent alų. Alaus išgėrė maždaug apie 4 litrus. Apie 23 val. 30 min. namo grįžo jo neblaivus sūnus E. C.. Grįžęs namo, sūnus paprašė duoti jam planšetinį kompiuterį. Jis sūnui pasakė, kad dabar jo jam neduos, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus sudavė jam du kartus kumščiu į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Tada jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Sūnui pretenzijų neturi. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (tomas 1, b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad 2022-06-23 apie 23.00 val. ji buvo namie pažymoje nurodytu adresu. Tuo metu namo grįžo jos neblaivus sugyventinis S. C.. Apie 23.30 val. namo grįžo jos neblaivus sūnus E. C.. S. C. pradėjo priekaištauti E. C., kad pastarasis namo grįžo būdamas neblaivus. E. C. pradėjo atsikalbinėti, aiškinti S. C., kad čia nėra jo reikalas. Jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Ji tuo metu pasiėmė šunį ir nuėjo į lauką. Eidama laiptais žemyn išgirdo kaip iš jos būto sklinda grumtynių garsai ir iš karto grįžo į butą. Užėjusi į butą pastebėjo, kad koridoriuje prie įėjimo durų S. C. laiko prispaudusį prie grindų E. C.. Ji juos išskyrė ir tuo metu S. C. paskambino į policiją. Muštynių tarp jų ji nematė, todėl nežino ar vienas kitą mušė. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali (tomas 1, b. l. 73).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Protokole nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu kompiuterine programa „VLC Media Player“ apžiūrimi 2022-06-24 įvykio vietoje policijos pareigūnų naudojamomis "Body" kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, 2 vnt., patalpinti ir išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje.

Vaizdo įrašas pavadinimu "2022_0624_004335_021" yra 5.01 min trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje kompiuterio ekrano kairiajame apatiniame kampe matyti data ir laikas 2022/06/24 00:43:33 val. Matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu. Policijos pareigūnai kartu su juos pasitikusiu prie laiptinės durų tyrimo metu žinomu nukentėjusiuoju S. C. juda link daugiabučio namo laiptinės, joje lipa laiptais, įeina į vieną iš butų, kurio koridoriuje randami liudytoja L. G. bei įtariamasis E. C.. Policijos pareigūnai klausia, kas vyksta, ir E. C. jiems siūlo to klausti žmogaus, kuris iškvietė policiją. E. C. prisipažįsta esantis neblaivus, taip pat teigia, kad jis pirmas pradėjo konfliktą, kurį išprovokavo tėvas S. C.. E. C. demonstruoja savo rankas, sudėdamas sau už nugaros ir teigdamas, kad taip elgėsi jo tėvas prie jo prisiartinęs. Įtariamasis E. C. teigia savo kakta prilietęs tėvą S. C. ties jo kakta norėdamas nuo savęs tėvą atitraukti, po ko jis teigia tėvą pradėjęs mušti. Jis teigia tėvui sudavęs dešimt smūgių į galvą. Pasak E. C., tėvas susilenkė, ir jis demonstruoja tai savo rankas sulenkdamas ties alkūne ir pakeldamas prie veido, pats gūždamasis. Po šio įvyko, E. C. teigia, kad tėvas iškvietė policiją. E. C. teigia bandęs tėvui spirti, tik nežino, ar pataikė. Jis kalba emocionaliai. Į pokalbį kišasi L. G. kalbėdama rusų kalba. Tuo įrašas baigiamas.

Vaizdo įrašas pavadinimu "2022_0624_004835_022 yra 5.00 min. trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje kompiuterio ekrano kairiajame apatiniame kampe matyti data ir laikas 2022/06/24 00:48:34 val. Matyti, kad įrašas yra prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys. Policijos pareigūnai užsirašo proceso dalyvių duomenis. Nukentėjusysis S. C. prisipažįsta esantis kažkiek neblaivus. 00:53:05 val. E. C. policijos pareigūnai pateikia alkotesterį, į kurį jis pučia ir tuo įrašas baigiamas. Apžiūrėjus vaizdo įrašus, jie paliekami išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje prie šios ikiteisminio tyrimo bylos, (tomas 1, b. l. 75-76).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvito duomenimis (prietaisas Nr. AREN-0217), 2022 m. birželio 24 d. 02:00 val. E. C. konstatuotas 1.35 prom. girtumas (tomas 2, b. l. 2).

Epizodas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-19 E. C. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Psichinėmis ligomis nesirgęs, į narkologo/psichiatro įskaitą neįrašytas. Kartais vartoja alkoholį. Dėl pareikšto įtarimo nori parodyti, kad įvykį prisimena. 2023-07-05 dieną jis vartojo alkoholį - dviese išgėrė 0,7 l degtinės butelį, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 18.30 val. ėjo pas draugą. Tokioje atviroje erdvėje, pievelėje, prie (duomenys neskelbtini), pamatė šeimą su dviračiais - vyrą, moterį, už moters ant dviračio sėdėjo vaikas. Tų asmenų jis nepažįsta. Jam kilo noras pakvailioti ir jis atsistojo priešais moterį dviratininkę, atseit, neleis pravažiuot. Tada jos vyras nulipo nuo dviračio ir pareikalavo pasitraukti. Jis, supratęs, kad elgiasi kvailai, atsiprašė jų ir pasitraukė į šoną, netrukdydamas pravažiuoti. Tuomet vyras kažką ant jo užriko, pavadino necenzūriniais žodžiais, kad jis alkoholikas ar dar kažkaip, neatsimena. Jis, supykęs dėl tokių jo įžeidžiančių žodžių, spontaniškai užriko jam, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad važiuotų, nes sumuš, tačiau to tikrai neketino daryti. Tuomet vyras nulipo nuo dviračio, jie tuomet buvo visai šalia ir jis, nesusitvardęs, ranka, neatsimena, kuria, smogė vyrui į veidą. Neatsimena, ar pataikė. Vyras nuo smūgio nenugriuvo, o sugriebė jį už rūbų (jis vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodą berankovę liemenę (dygsniuotos striukės tipo)) ir pradėjo tąsyti. Jis taip pat vyrą sugriebė už rūbų, jiedu susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Jis norėjo ištrūkti, vyras jo nepaleido. Grumtynių metu, gulėdamas, kiek pamena, ant dešinio šono, norėdamas išsilaisvinti, kairės rankos kumščiu sudavė vyrui porą smūgių į galvos sritį. Niekur konkrečiai netaikė, tiesiog kitur tokioj pozicijoj negalėjo smūgiuoti. Į jo smūgius vyras nesureagavo, tačiau tuo metu atbėgo jam nepažįstamas vyras, sakė, kad filmuos. Jis pasakė jį laikiusiam vyras, kad „baigiam konfliktą, stojamės“. Tada prie jų priėjo jį laikiusio vyro moteris, pasakė, kad kvies policiją, kad turi jo mobiliojo ryšio telefoną ir išorinį įkroviklį, iškritusius muštynių metu. Jie su tuo vyru atsistojo, tačiau vyras jį vis laikė. Pagalvojęs, kad yra iškviesta policija, išsigando, ištrūko iš jį laikiusio vyro rankos ir pabėgo. Dėl įvykusio konflikto nuoširdžiai apgailestauja, jis neturėjo tikslo to vyro sužaloti ar sukelti jam fizinio skausmo. Pirmą smūgį sudavė spontaniškai, neadekvačiai sureaguodamas į vyro užgauliojimą, galimai norėdamas jį kiek pagąsdinti, bet ne sužaloti ar jam sukelti fizinio skausmo. O vėliau, grumtynių metu, tiesiog norėjo išsivaduoti, nes taip pat juto diskomfortą, kaip buvo jo tąsomas, pargriautas ant žemės. Nuoširdžiai dėl to apgailestauja. Šiuo metu nieko daugiau pasakyti negali. Prašo grąžinti jam jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy XCover3“ su SIM kortele, numerio neatsimena, ir išorinį įkroviklį, kuriuos pametė įvykio vietoje, (tomas 2, b. l. 35-36).

2023-10-26 E. C. apklausos metu parodė, kad dėl 2023-07-05 konflikto su S. K. (duomenis sužinojo iš pranešimo apie įtarimą) savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką, tačiau, kaip minėjo pirmoje apklausoje, nesiekė grumtynių metu to žmogaus sužaloti. Lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, kad 2023-07-05 dieną vartojo alkoholį - dviese išgėrė 0,7 l degtinės butelį, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 18.30 val. ėjo pas draugą. Tokioje atviroje erdvėje, pievelėje, prie (duomenys neskelbtini), pamatė šeimą su dviračiais - vyrą, moterį, už moters ant dviračio sėdėjo vaikas. Tų asmenų nepažįsta. Jam kilo noras pakvailioti ir jis atsistojo priešais moterį dviratininkę, atseit, neleis pravažiuot. Tada jos vyras nulipo nuo dviračio ir pareikalavo pasitraukti. Jis, supratęs, kad elgiasi kvailai, atsiprašė jų ir pasitraukė į šoną, netrukdydamas pravažiuoti. Tuomet vyras kažką ant jo užriko, pavadino necenzūriniais žodžiais, kad jis alkoholikas ar dar kažkaip, neatsimena. Jis, supykęs dėl tokių jo įžeidžiančių žodžių, spontaniškai užriko jam, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad važiuotų, nes sumuš, tačiau to tikrai neketino daryti. Tuomet vyras nulipo nuo dviračio, jie tuomet buvo visai šalia, ir jis, nesusitvardęs, ranka, neatsimena, kuria, smogė vyrui į veidą. Neatsimena, ar pataikė. Vyras nuo smūgio nenugriuvo, o sugriebė jį už rūbų (jis vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodą berankovę liemenę (dygsniuotos striukės tipo), ir pradėjo tąsyti. Jis taip pat vyrą sugriebė už rūbų, jie susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Jis norėjo ištrūkti, vyras jo nepaleido. Grumtynių metu, gulėdamas, kiek pamenu, ant dešinio šono, norėdamas išsilaisvinti, kairės rankos kumščiu sudavė vyrui porą smūgių į galvos sritį. Niekur konkrečiai netaikė, tiesiog kitur tokioj pozicijoj negalėjo smūgiuoti. Į jo smūgius vyras nesureagavo, tačiau tuo metu atbėgo jam nepažįstamas vyras, sakė, kad filmuos. Jis pasakė jį laikiusiam vyras, kad „baigiam konfliktą, stojamės“. Tada prie jų priėjo jį laikiusio moteris, pasakė, kad kvies policiją, kad turi jo mobiliojo ryšio telefoną ir išorinį įkroviklį, iškritusius muštynių metu. Jiedu su tuo vyru atsistojo, tačiau vyras jį vis laikė. Pagalvojęs, kad yra iškviesta policija, išsigando, ištrūko iš jį laikiusio vyro rankos ir pabėgo. Dėl įvykusio konflikto nuoširdžiai apgailestauja, neturėjo tikslo to vyro sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą. Pirmą smūgi sudavė spontaniškai, neadekvačiai sureaguodamas į jo užgauliojimą, galimai norėdamas jį kiek pagąsdinti, bet nesužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą. O vėliau, grumtynių metu, jis tiesiog norėjo išsivaduoti, nes taip pat juto diskomfortą kai buvo jo tąsomas pargriautas ant žemės. Nuoširdžiai dėl to apgailestauja. Daugiau nieko papildyti nenori (tomas 2, b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-05 nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2023-07-05 apie 18.20 val., kartu su žmona J. ir savo sūnumi R. išėjo į lauką iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (adresas neskelbtinas) pasivažinėti dviračiais. Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), prie jo ir jo žmonos J., kuri važiavo su jų sūnumi R., priėjo vyras, kuris pradėjo žodinį konfliktą, sakydamas "iš kur jūs čia esat?", "aš jūsų laukiau" ir tada ištiesė savo abi rankas į šonus, teigdamas, kad niekur nesitrauks ir neleis važiuoti. Tada jis nulipo nuo savo dviračio ir gražiai paprašė asmens pasitraukti į šoną ir nelįsti prie jo žmonos ir vaiko. Asmuo jų atsiprašė, paaiškino, kad norėjo pajuokauti ir pasitraukė į šoną, ko pasekoje jie su žmona vėl sėdo ant dviračių ir pradėjo važiuoti toliau, tačiau tas pats asmuo vėl pradėjo eiti link jo sakydamas: "greičiau mink iš čia arba supyzdinsiu tave". Tada jis sustojo, nulipo nuo dviračio ir tas pats nepažįstamas asmuo, priėjęs prie jo, trenkė jam į veido sritį (dešine ranka, vieną kartą). Po šių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Tada jis sugriebė vaikiną už rūbų, po ko prasidėjo grumtynės ir abu nukrito ant žolės. Jam gulint ant žolės, nepažįstamas asmuo dar porą kartų trenkė jam į galvos sritį (kiek tiksliai kartų ir į kurią galvos vietą, neprisimena). Po šių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Po to prie jų pribėgo jo kaimynas G., po ko muštynės baigėsi, nes nepažįstamasis jį paleido, o pats iš įvykio vietos pasišalino. Konfliktą matė ir girdėjo jo žmona J. su sūnumi R., taip pat konfliktą nufilmavo jo kaimynas G.. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Greitoji medicinos pagalba jam nereikalinga. Nukentėjusysis S. K. taip pat parodė, kad nepažįstamas asmuo buvo maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio, buvo trumpai apsikirpęs, plaukai rudos spalvos. Vilkėjo juodos spalvos medžiaginius šortus, pilkos spalvos medžiaginę maikę bei tamsiai mėlynos spalvos liemenę. Galėtų šį asmenį atpažinti (tomas 1, b. l. 89).

2023-07-24 nukentėjusysis S. K. papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus, kad po įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybą su gauta užduotimi nesikreipė, nes padaryti sužalojimai nežymūs: po kaire akimi buvo kraujosruva ir nedidelės žaizdelės burnos gleivinėje kairėje pusėje. Dėl šių sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, greitosios med. pagalbos vietoje atsisakė. (duomenys neskelbtini), kur lankėsi dėl odontologo planinės konsultacijos, pasakė, kad žaizdelės burnos ertmėje nereikšmingos, kraujosruva nežymi. Nežino, ar šitie duomenys fiksuoti kortelėje, nes, kaip minėjo, ėjo dėl planinės konsultacijos. Įvykio metu nuo smūgių sąmonės praradęs nebuvo. Jį užpuolusio vaikino nepažįsta, anksčiau nebuvo matęs, nežino, dėl kokių priežasčių jis prie jų prisikabino. Vaikino elgesys buvo neadekvatus, mano, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes iš tolo matė, kad jis ir jo draugai nešasi alkoholinių gėrimų butelius. Muštynių metu buvo labai susinervinęs, taigi neatsimena, ar nuo jo pajautė alkoholio kvapą. Dėl didelio susijaudinimo ir netikėtumo, patikslinti suduotų smūgių kiekio ir lokacijos negali. Dėl šio įvykio turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (tomas 1, b. l. 98-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2023-07-05 su vyru S. K. ir sūnumi R., kuris sėdėjo kėdutėje jai už nugaros, išėjo pasivažinėti dviračiais. Tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, važiuojant (duomenys neskelbtini), jai pastojo kelią nepažįstamas vaikinas, tokiu būdu kaip ir sukeldamas pavojingą situaciją. Ji nulipo nuo dviračio. Vaikinas buvo linksmas, kažką jai pasakė, bet jo žodžių ji nesureikšmino, jai buvo nejauku, nes ant dviračio sėdėjo jų vaikas. Netoliese stovėjo, kaip suprato, to vaikino du draugai, kurie liepė tam vaikinui atsitraukti, tačiau pastarasis nekreipė dėmesio. Tuomet jos vyras S., nulipęs nuo dviračio, priėjo prie vaikino ir griežtai pasakė atsitraukti ir eiti savo keliais. Tuomet ji sėdo ant dviračio ir pavažiavo kokius 5 m, tačiau, pastebėjusi, kad nėra šalia vyro, atsisuko ir pamatė, kad tarp S. ir to vaikino vyksta žodinis konfliktas ir staiga tas vaikinas ranka smogė S. į veidą. Kuria ranka, ar kumščiu, nepastebėjo. Kiek smūgių, negali pasakyti. Matė, kad S. vaikiną buvo sugriebęs už krūtinės, jie abu pargriuvo ant žolės. Viršuje buvo vaikinas, ji matė, kad vaikinas S. sudavė kelis smūgius ranka. S. vis laikė vaikiną, paskui jie apsivertė ir vienas kitą paleido, atsistojo. Tuo metu pribėgo jų kaimynas G.. Kai tas vaikinas atsistojo, ji matė, kad jam iš rūbų iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir išorinė baterija. Ji jau buvo paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešusi apie įvykį. Atsistojęs vaikinas tiesiog nuėjo su draugais, palikęs ant žemės telefoną su baterija. Niekas iš jų vaikino nesulaikė. Atvykę policijos pareigūnai paėmė to vaikino telefoną ir išorinę bateriją, Kadangi viskas įvyko labai netikėtai ir staigiai, tiksliai kiek smūgių vaikinas sudavė S., negali pasakyti. Agresyvus buvo tik tas vienas vaikinas, jo draugai jokių aktyvių veiksmų jų atžvilgiu neatliko. Po įvykio S. atsirado kraujosruva po kaire akimi, klinikoje jam konstatavo žaizdą burnos gleivinėje ir prakirstą lūpą. Ji sužalojimų nepatyrė. Nesijaučia nukentėjusi (tomas 1, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2023-07-05 apie 18.00 val. jis buvo lauke su vaikais prie namo kampo. Vaikai žaidė, o jis buvo prie vaikų. Būdamas prie vaikų pamatė, kad nuo kalniuko leidosi kompanija jaunuolių, kurie akivaizdžiai buvo išgėrę, ėjo su atidarytu alumi, garsiai kalbėjo, juokėsi, garsiai buvo paleista muzika. Jie praėjo iki kelio bei nusuko link sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve. Tuo metu iš laiptinės išėjo kaimynai (visa šeima) su dviračiais, apsirengę su šalmais, su liemenėm. Jis tuo momentu nešė iš automobilio daiktus namo. Sugrįžus prie vaikų, pamatė, kad kaimynai pradėjo jau važiuoti su dviračiais. Stovėdamas prie vaikų išgirdo riksmus. Atėjo prie kelio, pamatė, kad tarp kaimyno ir vieno jaunuolio iš minėtos kompanijos jau vyksta muštynės. Jis pradėjo bėgti link muštynių vietos, bėgdamas pradėjo rėkti, nes kitas vaikinas jau norėjo eiti padėti savo draugui. Vaikinas pamatė, kad jis bėga link jų, pasitraukė su trečiu vaikinu toliau nuo muštynių. Jis atbėgo kai jie voliojosi ant žemės susikabinę, jie pradėjo skirtis, nes jis sakė, kad kvies policiją. Su savimi jis turėjo telefoną, buvo įjungęs vaizdo kamerą bei nufilmavo minėtą jaunuolį, kaimynus, gulėjusį telefoną ant žemės. Konfliktas užgeso, buvo iškviesta policija, iškvietė kaimynė. Minėtas vaikinas, kuris dalyvavo muštynėse, kol važiavo policija, pasišalino iš įvykio vietos per (duomenys neskelbtini) namo arką, per kiemą. Kur jie nubėgo, nematė. Vaikinas, dalyvavęs muštynėse, buvo aukštas, kūdas, apsirengęs juoda pūsta liemene, juodais šortais, baltais sportbačiais, pilkos spalvos trumpų rankovių maikute. Jis buvo tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini)metų amžiaus. Minėtą vaikiną jis nufilmavo, turi jo nutrauką, visą turimą vaizdo medžiagą pateiks prie apklausos protokolo. Jis kalbėjo su kaimynu, kas ten atsitiko. Iš kaimyno žodžių, minėtas vaikinas prisikabino prie jų, pradėjo kabinėtis prie žmonos ir kilo konfliktas. Mano, kad kaimynai nesikabinėjo prie jaunuolių, nes jie ramūs, kultūringi žmonės. Daugiau nieko nurodyti dėl aplinkybių negali (tomas 1, b. l. 116-117).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas liudytojo G. B. (G. B.) pateiktas vaizdo įrašas. Protokole nurodyta, kad pateikta vaizdo medžiaga įrašyta telefonu, mp4 formatu, įrašo trukmė 19 sekundžių. Paleidus įrašą per „Media Player Classic“. matomas vaikinas apie (duomenys neskelbtini)metų amžiaus, kuris apsirengęs juodos spalvos pūsta liemene, po liemene matosi pilkos spalvos maikutė trumpom rankovėm, taip pat apsirengęs juodos spalvos šortais, ant kurių yra užrašas "Nike" baltos spalvos, ant kojų baltos spalvos sportbačiai. Vaikinas lieso kūno sudėjimo, tamsesnių trumpų plaukų. Paleidus įrašą girdisi moteriškės balsas: "..mimo, ty najechal na menia i rebionka", Vaikinas: "ja? ja najechal? vy chto ugarajete?" Tuo momentu kamera užfiksavo moteriškę su mažu vaiku ant rankų, pareiškėją su žalios spalvos kuprine už nugaros, po to kamera užfiksavo ant žolės gulinčius mobiliojo ryšio telefoną juodos spalvos bei energijos kaupiklį baltos spalvos. Pareiškėjas: "a vy kuda rebiatki? ostavajtesj, vy ž krutyje, idite siuda, poobshaemsia". Vaikinas:"vy chto ugarajete? (nerišli kalba) da mne pohuj". Įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 120-124) .

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad, nukentėjusiajam S. K. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, nukentėjusysis S. K. pareiškė, kad jam parodytose 6 vyrų nuotraukose vyras nuotraukoje Nr. 2 (E. C.) yra vyras, kuris 2023-07-05 apie 18:20 val., adresu (duomenys neskelbtini) vieną kartą trenkė jam dešine ranka į galvos sritį, ko pasekoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Parkritus ant žolės, grumtynių metu, jis dar du kartus trenkė jam į galvos sritį, ko pasekoje taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jį atpažįsta pagal veido formą, akių išsidėstymą, ypatingai pagal antakius (tomas 1, b. l. 137-144).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. D. 2023-07-17 tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo nustatymo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. B., kuris savo mobiliojo ryšio telefonu nufilmavo nusikalstamą veiką galimai įvykdžiusį asmenį ir pateikė vaizdo įrašą apklausos metu.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą policijos naudojamomis duomenų bazėmis nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas E. C.. 2023-07-17 su nukentėjusiuoju S. K. atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu jis atpažino E. C. kaip asmenį, kuris 2023-07-05 apie 18:30 val. adresu (duomenys neskelbtini) sukėlė jam fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 160).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku E. C. yra nukentėjusiojo S. C. sūnus, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. C. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis E. C. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir sukėlė nukentėjusiajam S. C. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis E. C., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir tėvo S. C., jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio su ranka kelis kartus sudavė tėvui į veidą, iš tėvo paskesnęs reakcijos suprato, jog S. C. skaudėjo. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo S. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių S. C. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jo parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurį matė, kaip kaltinamasis sumušė S. C.. Be to, kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo 2022 m. birželio 24 d. S. C. pranešimas Bendrojo pagalbos telefonu apie jo patirtą smurtą nuo savo sūnaus bei policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės, taip pat, 2022 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. C. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam S. C. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi E. C. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. C., 2022 m. birželio 23 d. apie 23.30 val., būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1.35 promilių neblaivumas), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė savo tėvui S. C. į veidą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. C. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).‏‏‎ Tuo tarpu vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina E. C. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia yra daugiabučiai. Tai, kad E. C. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų J. K., G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaido įrašo duomenis, kuriame užfiksuotas kaltinamojo netinkamas elgesys gatvėje kitų žmonių akivaizdoje, taip pat 2023 m. gegužės 5 d. apžiūros protokole, kuriame užfiksuota buto apžiūra, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenis, kad buvo atpažintas kaltinamasis, 2023 m. liepos 17 d. apžiūros protokolas bei policijos pareigūnės A. D. tarnybinio pranešimo duomenis, kiti rašytiniai bylos duomenis.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. C., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. be priežasties sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu sudavė kelis kartus nukentėjusiajam S. K. į įvairias kūno vietas, kai kieme buvo kiti žmonės, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad mušant S. K. bus sutrikdyta visuomenės tvarką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. C., 2023 m. liepos 5 d., apie 18.30 val., nukentėjusiajam S. K. dviračiais važiuojant kartu su sutuoktine J. K., kuri dviračio kėdutėje vežė mažametį sūnų R., važiuojant (duomenys neskelbtini), šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš priekio, ištiesęs abi rankas, užstojo J. K. kelią, neleisdamas pravažiuoti, po ko, S. K. nulipus nuo dviračio ir pareikalavus pasitraukti į šalį ir nekibti prie jo žmonos ir vaiko, pasitraukė ir, vartodamas necenzūrinius žodžius S. K. atžvilgiu, pagrasino pastarąjį sumušti sakydamas „greičiau mink iš čia, nes supyzdinsiu tave“), S. K. vėl nulipus nuo dviračio, jis (E. C.), priėjęs dešine ranka smogė S. K. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, pastarajam sugriebus jį už drabužių, įvykus susistumdymui ir abiem pargriuvus ant žemės, grumtynių metu ne mažiau kaip du kartus smogė ranka S. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. C. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. C., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. C. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, sukėlė jam fizinį skausmą.

E. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (tomas 2, b. l. 81-83). E. C. per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, tačiau kelios nuobaudos galiojančios (tomas 2, b. l. 71-80), dirbantis (tomas 2, b. l. 68). Duomenų apie E. C. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. C. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 284 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), t. y. už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus atitinkamai 6 bei 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros su skirtinais atitinkamais įpareigojimais – įpareigojimu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo dienos. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį, pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

E. C. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

E. C. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. C. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 24 d. 01:10 val. iki 2022 m. birželio 24 d. 14:41 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: CD-R laikmenos su vaizdo įrašais (2 vokai) saugomos byloje (prie bylos 2 tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinos saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. C. (E. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

E. C. (E. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir E. C. paskirti subendrintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. C. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. C. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 24 d. 01:10 val. iki 2022 m. birželio 24 d. 14:41 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. C. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD-R laikmenos su vaizdo įrašais (2 vokai) saugomos byloje (prie bylos 2 tomo viršelio) – paliktinos saugoti byloje.

Išaiškinti E. C. kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt)

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius