Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. N. 2019 m. birželio 25 d., apie 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, konflikto metu, tyčia viena karta dešinės rankos delnu sudavė savo sutuoktinei J. N. į dešinę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 25 d., apie 19.30 val., grįžo iš darbo į namus, vaikai buvo išvežti į kaimą, namuose buvo jo sutuoktinė J. N.. Dar būdamas darbe jis gavo sutuoktinės advokatės laišką dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje buvo nurodytos kitokios santuokos nutraukimo sąlygos, nei jis su sutuoktine buvo aptarę, buvo kalbėję, kad išsiskirs gražiuoju. todėl jis buvo piktas. Grįžęs jis parodė gautą ieškinį, klausė, kodėl ji pakeitė jų anksčiau aptartas santuokos nutraukimo sąlygas, klausė, ar ji galvoja, ką ji daro, vieną ar du kartus dešinės rankos delnu palietė jos plaukus. J. taip ir liko sėdėti prie virtuvinio stalo, ji sėdėjo nuleidusi galvą, ji tylėjo, nejudėjo, buvo pasimetusi, gal ir išsigandusi. Jis pasigamino vakarienę, nusinešė į kambarį valgyti, žmona taip ir liko virtuvėje, daugiau jie nekalbėjo. Jis ją tiktai prilietė, ano, kad jai neskaudėjo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Mano, kad ji išsigando dėl to, kad jis atėjo aiškintis, jo balso tonas gal buvo pakeltas. Po dviejų valandų jis išgirdo beldimą į vartus, jis pasakė, sutuoktinei, kad čia gal pas ją atėjo. Prieš tai jis buvo virtuvėje išsiplauti indų, sutuoktinė tuo metu neverkė. Sutuoktinė verkdama išbėgo iš virtuvės, atidarė vartus, į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad gavo iškvietimą dėl smurto, klausė, ar jis smurtavo prieš savo sutuoktinę, jis atsakė, kad nesmurtavo, ant sutuoktinės nebuvo jokių smurto žymių, tačiau ji prašė pareigūnus jį išvežti iš namų, todėl jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į areštinę. Kitą dieną jį išleido, liepė jam gyventi atskirai, jis gyveno darbe, rugsėjo 1 d. sugrįžo gyventi į namus. Nuo to laiko jie visai nekalba, gyvena atskiruose kambariuose. Nurodė, kad tą dieną jis buvo blaivas, tikrai buvo ant sutuoktinės supykęs, bet jos nedaužė, savo prisilietimo jėgą jautė, kaltės nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. N. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. ji buvo namuose, virtuvėje siuvinėjo. Vakare į namus sugrįžo jos vyras R. N., ji pajuto įtampą, suprato, kad tai nebus eilinis vakaras. Paaiškino, kad jie gyvena vienuolika metų, tą įtampą ji jautė nuo santuokos pradžios, jis ne kartą jai sakė, kad jei kas juos išskirs, tai išskirs grabas. Tą vakarą jis grįžo, rankose turėjo dokumentus, juos nutrenkė ant stalo, paklausė, kodėl ji taip daro, kodėl čia surašyta ne taip, kaip jie buvo kalbėję. Paaiškino, kad jo sąlyga buvo, kad po skyrybų ji su dukterimis turi išeiti, arba gali gyventi, bet visas turtas lieka jo nuosavybė. Ji tų dokumentų nepaėmė, tačiau suprato, kad čia yra ieškinys dėl santuokos nutraukimo, ji buvo sutuoktinį informavusi, kad kreipsis dėl santuokos nutraukimo, nes jis gyveno savo gyvenimą, o ji su dukterimis – savo. Paaiškino, kad namas buvo sutvarkytas kaip dovanojimas jam, tačiau jie kartu gyveno, kartu jį įrengė, tvarkė, todėl ji su sutuoktinio siūlomomis sąlygomis nesutiko. Ji suprato, kad bus pokalbis, jos sutuoktinis visas virpėjo, buvo labai nervingas, piktas, ji pajuto įtampą. Paaiškino, kad ji nuėjo pas advokatę, kuri surašė ieškinį, kuriame nurodė, kad vaikai turėtų gyvenamąją vietą. Jis sakė, kad jis davė ieškinį darbe paskaityti, kad ji primelavo, trenkė jai delnu per dešinį smilkinį prie ausies, nuo smūgio jai tikrai skaudėjo, buvo susišiaušę plaukai, iš rankų iškrito įrankiai. Kadangi ji jo bijojo, nenorėjo, kad ji dar labiau įsiaudrintų, ji verkė. Sutuoktinis pasigamino vakarienę ir nuėjo į svetainę valgyti, o ji liko virtuvėje, verkė, bijojo kviesti policiją. Ji toliau sėdėjo virtuvėje, siuvinėdama verkė, po truputėlį prisitraukė telefoną ir parašė savo sesei R. N., kad jis jai trenkė. Po kiek laiko sesers atsakymą, kad ji nekentėtų ir kviestų policiją. Tačiau ji pati kviesti policiją bijojo, todėl ji parašė savo draugui A. P., kad jis paskambintų jos sesei, su ta mintimi, kad sesuo jam papasakos kas atsitiko. Jis atrašė, kad ji kviestų policiją, o kada suprato, kad ji pati policijos nekvies, parašė, kad jei bels į vartus, kad jinai atidarytų, nes tai bus policija. Ji toliau sėdėjo virtuvėje, verkė, apie 22 val. išgirdo, kad kažkas beldžia, jos sutuoktinis jai pasakė, kad jis nieko nelaukia, kad čia atvyko pas ją. Ji nubėgusi atidarė vartelius, ten buvo policijos pareigūnai, ji jiems pasakė, kad jos sutuoktinis trenkė jai per galvą, ji dar jautė ausyse zvimbesį. Jos sutuoktinis jau rengėsi, pareigūnai paklausė jo, ar jis ją mušė, jis atsakė, kad davė jai per galvą. Pareigūnai paklausė, ar reikia iškviesti medikus, ji atsakė, kad nereikia. R. prašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad išeis pats, bet ji nutarė šį kartą eiti iki galo. Pareigūnai išsivežė jos sutuoktinį, kitą dieną tyrėja paskambino ir paklausė, ar gali sutuoktinis atvažiuoti paimti savo daiktų, nes jis negali būti kartu, ji tuo metu namuose nebuvo ir jie nesimatė. Sutuoktinis sugrįžo į namus2019 m. rugsėjo 2 d., jis čia gyvena, jie gyvena atskiruose kambariuose, jie nesikalba, ji bijo ką nors jam pasakyti, ji bijo net jo pakelto tono. Parodė, kad nuo sutuoktinio smūgio delnu per galvą, ji jautė fizinį skausmą, jai kurį laiką zvimbė ausyje, bet išoriškai nieko nesimatė. Dukterys jo irgi bijo ir vengia.

Liudytojas T. P. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 – ojo būrio vyriausiasis patrulis, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu L. Č.. Apie 21.30 val., gavo pranešimą iš Kauno OVS budėtojo, nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes pranešėjas gavo iš savo draugės J. N. žinutę su prašymu paskambinti pranešėjos seseriai, kadangi pati J. bijanti skambinti į policiją, nes gali būti, kad bus atimtas J. telefonas. Pranešėjas skambina iš (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu lauke juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo J. N.. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, ji paaiškino, kad įvyko konfliktas su jos sutuoktiniu dėl skyrybų, ko pasekoje vyras jai trenkė per veidą. Ant J. N. akivaizdžių sužalojimų nesimatė, paraudimo taip pat nebuvo. Su moterimi nuėjo į namo vidų, namuose taip pat buvo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai R. N.. Vyras buvo ramus, jis neneigė, kad tarp jų įvyko konfliktas, kaip aiškino konfliktas vyko dėl skyrybų. R. buvo sulaikytas, dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi J. N. teigė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ar vyras prisipažino dėl suduoto smūgio, pasakyti negali, nes tikrai neatsimena, kadangi kiekvieną dieną vyksta į įvairius iškvietimus, kurių yra labai daug (b. l. 64-65). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad moteris buvo susijaudinusi ir verkė.

Liudytojas A. P. nurodė, kad jis J. N. pažįsta apie 10 metu, su ja bendrauja, žino, kad ji ir jos vyras nelabai sutaria, jos vyro jis nėra matęs, parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) m., su J. N. turėjo susisiekti žinutėmis dėl medžiagų. Ji jam neparašė, apie 17 val. jis jai parašė žinutę, klausė, kas atsitiko, ji neatsakė. Jis jautė, kad kažkas negerai. Po kiek laiko gavo iš jos žinutę, ji rašė, kad bijo paimti telefoną į rankas, iš karto prisistato jos vyras. Jis vėl žinute klausė, kas vyksta, gavo jos žinutę, kad jis jai trenkė. Jis parašė, kad ji skambintų policijai, ji atrašė, kad bijo, kitą dieną eis rašyti pareiškimo. Jis parašė, kad jis paskambins, ji atrašė, kad jis nedarytų jai ir sau pačiam problemų. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus ir jai parašė, kad turi atvažiuoti policija. Ji jam anksčiau yra sakiusi, kad šeimoje negerai, kad jis prie jos nuolat kabinėjasi, vartoja psichologinį smurtą. Po to su ja bendrauja, daugiau apie smurtą ji jam nieko nepasakojo.

Liudytoja R. N. pranešė, kad ji išvyksta dirbti į užsienį, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2019 metų birželio 25 dieną, 20:07 val., iš sesers gavo trumpąją tekstinę žinutę: "jis man trenkė". Paklausus, ar trenkė jos sutuoktinis R. N., sesuo atsakė, kad jai sudavė būtent jis. Ji sesei rekomendavo kviesti policiją, tačiau ji atsakė, kad bijo pajudėti, o ji jai atrašė, kad netylėtų, bėgtų į lauką, kviestų policiją. Po šios jos žinutės, 2019-07-25 dieną paskutinė iš sesers gauta žinutė buvo: "jau išvežė jį". Po šio įvykio, pabendravusi su seserimi sužinojo, kad tą dieną ji buvo viena namuose ir grįžęs iš darbo jai trenkė vyras (b. l. 57-58).

2019 m. birželio 25 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kaip J. N. nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d., apie 20 val. jos sutuoktinis R. N. smogė jai delnu per dešinę ausį, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 5-14).

2019 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji J. N., ji verkė, buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jos vyras R. N. apie 20.00 val., trenkė jai dešine ranka per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas, dėl to ir įvyko konfliktas. Moteris teigė, kad jos sutuoktinis visą dieną jai grasino, kad su ją susidoros. R. N. teigė, kad nesusivaldė ir konflikto metu trenkė žmonai per galvą (b. l. 15 - 18).

2019 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G1611/2019(02) konstatuota, kad J. N. objektyvių mechaninės traumos požymių nenustatyta. Sužalojimų nebuvimas neatmeta nedidelės energijos traumos (pvz. smūgio delnu) galimybės užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (b. l. 36).

Nukentėjusiosios J. N. ir liudytojo A. P.susirašinėjimo telefonu nuotraukoje užfiksuotas susirašinėjimas, užfiksuota, kad nukentėjusioji J. N. prašė A. P. nesikreipti į policiją, o jis atsakė, kad jau paskambino ir pranešė policijai (b. l. 49).

Nukentėjusiosios J. N. ir liudytojos R. N. susirašinėjimo telefonu nuotraukoje užfiksupta, kaip J. N. parašė seseriai apie tai, kad sutuoktinis sudavė jai trenkė, R. N. nurodė kviesti policiją (b. l. 59-60).

2019 m. liepos 26 d. kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinėje plokštelėje esančio vaizdo ir garso įrašo apžiūra, girdisi moters ir vyro balsas, kalbama apie tai, kad moteriai trenkė, jos verkiantis balsas (b. l. 67-68).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Kaltinamasis R. N. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis sutuoktinei tik sudavė delnu per galvą, kad jai negalėjo skaudėti, tačiau J. N. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jos sutuoktinis trenkė jai delnu per galvą, kad jai skaudėjo, dar kurį laiką spengė ausyje, apie fizinį smurtą parašė savo seseriai R. N. ir draugui A. P., kurie patvirtino tokius jos parodymus. Kaltinamasis pripažino, kad tą dieną jis buvo susijaudinęs ir piktas, kadangi darbovietėje gavo sutuoktinės ieškinį, kuriame buvo nurodytos kitokios, nei jie tarėsi, santuokos nutraukimo sąlygos, parodė, kad jis sudavė per galvą sutuoktinei nesmarkiai, tačiau dėl susijaudinimo ir pykčio galėjo neadekvačiai vertinti smūgio stiprumą. Policijos pareigūnas liudytojas T. P. patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė kur jai trenkė sutuoktinis, ji buvo susijaudinusi ir verkė. Abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, nėra pagrindo, todėl kaltinamojo kaltės nepripažinimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios J. N., liudytojų R. N., T. P. ir A. P. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, remiantis ištirtų įrodymų visetu ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, nustatyta, kad kaltinamasis R. N. 2019 m. birželio 25 d., apie 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, konflikto metu, tyčia viena karta dešinės rankos delnu sudavė savo sutuoktinei J. N. į dešinę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. N. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis R. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. N. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašu, laikoma voke (b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą

Kaltinamajam R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti R. N., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašu, laikomą voke (b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.