Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. 2013-06-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2665392-12 K. J. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 7 d., 124² str. 1 d. paskirta subendrinta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2013-05-21, apie 12.40 val., vairuodamas automobilį naudojo tolimuosius žibintus kaip įspėjamąjį signalą, persirikiuodamas neparodė posūkio signalo, staiga grįžo į antrąją eismo juostą taip sudarydamas kitai transporto priemonei pavojingą situaciją, tuo priversdamas ją staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad K. J. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 7 d., 124² str. 1 d., nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą dėl K. J. kaltės padarius jam inkriminuotuos administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, o įrodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad iš K. J. 2013-05-27 paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog pamirksėjo ilgomis šviesomis. 2013-07-31 vykusio teismo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad šviesomis pamirkčiojo (6 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie pažeidimą yra nuoseklios ir neprieštaraujančios tarpusavyje, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Akivaizdu, kad jam be jokios priežasties apkaltinti K. J. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokiems būtent bylos duomenims galėtų prieštarauti policijos pareigūno nurodytos aplinkybės. Todėl, konstatuotina, kad netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, juolab kad tam tikras pareigūno nurodytas aplinkybes (mirksėjimą ilgosiomis šviesomis) patvirtina pats K. J..

Pažymėtina, kad pavojingiausio K. J. padaryto pažeidimo, kuris yra numatytas ATPK 124² str. 1 d., sankcijoje yra imperatyviai numatyta, kad pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. K. J. prašymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nurodytas aplinkybes išsamiai argumentavo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad K. J. darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimų (pažymėtina, kad jokių įrodymų apie tai apeliantas nepateikė) nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui buvo paskirtas trumpiausias ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatytas terminas, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog K. J. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. J. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.