Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-11-21 · Administracinė byla Nr. AS-520-843-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-380-402/2013Sprendimas · 2013-07-02Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
AS-520-843-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00966-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS520-843/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00966-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2012/1 (toliau – ir Sprendimas).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė teismui Kulautuvos pašto pažymą, kad jam pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo įteikta 2012 m. rugsėjo 5 d., tačiau internetinės svetainės http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN500059716LT duomenimis nustatyta, kad ši siunta pristatyta ir įteikta gavėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2012 m. spalio 22 d. raštu Nr. AGK-7 teismą taip pat informavo, kad ginčijamas Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta su įteikimu (išsiųsta 2012 m. rugpjūčio 28 d., pašto siuntos Nr. RN500059716LT) ir kad pareiškėjas šį sprendimą gavo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina pašto įteikimo pranešimas.

Teismas darė išvadą, kad skundo dėl Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 2012/1 padavimo teismui termino paskutinė diena buvo 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl vertino, kad V. K., išsiųsdamas skundą paštu 2012 m. rugsėjo 25 d., akivaizdžiai praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. spalio 18 d. skundo trūkumams pašalinti ir išaiškinta, kad pagal ABTĮ 34 straipsnį, praleidus terminą skundui paduoti, jis turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti šį terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Nustatė, kad pareiškėjas, praleidęs terminą skundui paduoti, įstatymo ir teismo nutartimi jam suteikta galimybe prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodyti termino praleidimo priežastis nepasinaudojo, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamą Sprendimą gavo 2012 m. rugsėjo 5 d. ir tai patvirtina teismui pateikta Kulautuvos pašto pažyma. Teigia, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. ginčijamo Sprendimo pareiškėjas pašte negalėjo atsiimti, nes tą dieną buvo komandiruotėje Suomijoje ir tai patvirtina įsakymas dėl komandiruotės. Pažymi, jog, kaip patvirtina kelionės bilietas, į keltą, kurio maršrutas Helsinkis-Talinas, pareiškėjas Helsinkyje įsilaipino 2012 m. rugsėjo 5 d., 22.30 val., todėl akivaizdu, kad negalėjo atsiimti ginčijamo Sprendimo Kulautuvos pašte. Pareiškėjas mano, kad duomenys apie pašto siuntos įteikimą pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra suklastoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2012/1. Skundą dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas teismui pateikė 2012 m. rugsėjo 25 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė teismui Kulautuvos pašto pažymą, kad jam pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo įteikta 2012 m. rugsėjo 5 d., tačiau internetinės svetainės http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN500059716LT duomenimis nustatyta, kad ši siunta pristatyta ir įteikta gavėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2012 m. spalio 22 d. raštu Nr. AGK-7 teismą taip pat informavo, kad ginčijamas Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta su įteikimu (išsiųsta 2012 m. rugpjūčio 28 d., pašto siuntos Nr. RN500059716LT) ir kad pareiškėjas šį Sprendimą gavo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina pašto įteikimo pranešimas. Teismas darė išvadą, kad skundo dėl Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 2012/1 padavimo teismui termino paskutinė diena buvo 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl vertino, kad V. K., išsiųsdamas skundą paštu 2012 m. rugsėjo 25 d., praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamą Sprendimą gavo 2012 m. rugsėjo 5 d. ir tai patvirtina teismui pateikta Kulautuvos pašto pažyma. Teigia, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. ginčijamo Sprendimo pareiškėjas pašte negalėjo atsiimti, nes tą dieną buvo komandiruotėje Suomijoje ir tai patvirtina įsakymas dėl komandiruotės. Pažymi, jog, kaip patvirtina kelionės bilietas, į keltą, kurio maršrutas Helsinkis-Talinas, pareiškėjas Helsinkyje įsilaipino 2012 m. rugsėjo 5 d., 22.30 val., todėl akivaizdu, kad negalėjo atsiimti ginčijamo Sprendimo Kulautuvos pašte. Pareiškėjas mano, kad duomenys apie pašto siuntos įteikimą pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra suklastoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos pašto pažymą (b. l. 11), iš kurios matyti, kad pareiškėjui pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo asmeniškai įteikta 2012 m. rugsėjo 5 d. (pažyma pasirašyta pašto darbuotojo). Be to, pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „AG BALTIC“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą dėl komandiruotės (b. l. 24), iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. K. 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo siunčiamas į komandiruotę Suomijoje. Pareiškėjo pateikta kelionės bilieto kopija patvirtina, kad į keltą, kurio maršrutas Helsinkis-Talinas, pareiškėjas Helsinkyje įsilaipino 2012 m. rugpjūčio 31 d., 22.30 val. (b. l. 25).

Byloje taip pat yra pateikti Kauno rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 22 d. raštas Nr. AGK-7, kuriama nurodyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta su įteikimu (išsiųsta 2012 m. rugpjūčio 28 d., pašto siuntos Nr. RN500059716LT) ir kad pareiškėjas šį Sprendimą gavo 2012 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 15), Lietuvos pašto siuntų paieškos išrašas, nurodantis, kad pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2012 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 12), bei Lietuvos pašto pažyma (b. l. 18), kurioje nurodyta, kad pareiškėjui pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo asmeniškai įteikta 2012 m. rugpjūčio 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši Lietuvos pašto pažyma (b. l. 18) nėra pasirašyta pašto darbuotojo, o iš Lietuvos pašto siuntų paieškos išrašo (b. l. 12) negalima daryti išvados, kad pašto siunta Nr. RN500059716LT neabejotinai buvo įteikta asmeniškai pareiškėjui, kadangi išraše nėra įvardytas konkretus gavėjas, o nurodyta, jog siunta buvo pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 31 d. negalėjo asmeniškai atsiimti ginčijamo Sprendimo pašte. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčijamas Sprendimas (siunta Nr. RN500059716LT) buvo įteiktas konkrečiam asmeniui, kuris pagal teisės aktų nuostatas įpareigojamas perduoti siuntą tikrajam adresatui, t. y. pareiškėjui. Įvertinusi Lietuvos pašto pažymą (b. l. 11), iš kurios matyti, kad pareiškėjui pašto siunta Nr. RN500059716LT buvo asmeniškai įteikta 2012 m. rugsėjo 5 d., bei kitus byloje pateiktus duomenis, nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skundžiamą Sprendimą gavo 2012 m. rugsėjo 5 d., todėl ši data laikytina termino kreiptis į administracinį teismą dėl šio Sprendimo eigos pradžia. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dvidešimties dienų sprendimo apskundimo teismui terminas nagrinėjamu atveju suėjo 2012 m. rugsėjo 25 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2012 m. rugsėjo 25 d., todėl laikytina, kad termino kreiptis su skundu į administracinį teismą nepraleido.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama, pareiškėjo V. K. atskirasis skundas tenkinamas ir jo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė