Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1A-296-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00195-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Valdas Vitunskas, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
M. Z.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00195-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,išteisintajam M. Z., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžia(duomenys neskelbtini) kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžia(duomenys neskelbtini) proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Z. buvo kaltintas tuo, kad jis 2016 m. sausio 22 d., apie 13.57 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), D. A. perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 177,389 g miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 33,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip už sutartą, tiksliai nenustatytą atlygį, D. A. ir R. G. pardavė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Šalies argumentai

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Pir(duomenys neskelbtini) baudžia(duomenys neskelbtini) persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. Z. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2.1. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį įvertino ne visus įrodymus (nevertino įrodymų dėl D. A. ir M. Z. atliktų veiksmų iki 2016 m. sausio 22 d. įvykusio susitikimo, R. G. parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos), tuo buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sukliudžiusiu priimti byloje teisingą sprendimą. Teismo nuosprendyje nėra aiškiai pasisakyta, ar byloje surinkti duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog D. A. psichotropines medžiagas Kauno mieste įgijo 2016 m. sausio 22 d. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra neginčytinai nustatyta, kada psichotropinės medžiagos buvo perduotos D. A., tačiau taip pat pasisakė, kad 2016 m. sausio 22 d. E. P. automobilį galėjo sustabdyti bet kurioje vietoje netoli Kauno ar Kauno mieste ir D. A. galėjo paimti psichotropines medžiagas arba šios medžiagos galėjo buvo įgytos ir po susitikimo su M. Z. kelionės į Kauno Akropolį ar kitu metu, grįžtant į Šiaulius. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. G. ir E. P. parodymais galima vadovautis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, laikė, kad D. A. parodymai, jog jis psichotropines medžiagas įgijo iki susitikimo su M. Z., nėra paneigti. Tačiau, apelianto manymu, D. A. byloje duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais. D. A. ir M. Z. sieja giminystės ryšys – jie yra pusbroliai, ir, pripažintina, kad D. A. byloje siekia, jog M. Z. baudžiamosios atsakomybės išvengtų. Be to, D. A. parodymai buvo nenuoseklūs (jis keitė parodymus dėl psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių), prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims, neatitinkantys net ir M. Z. duotų parodymų.

2.2. Tuo tarpu faktą, kad psichotropines medžiagas D. A. įgijo 2016 m. sausio 22 d., patvirtina iš įvairių šaltinių gauti duomenys. Byloje nustatyta, kad D. A. su M. Z. Kaune susitiko 2016 m. sausio 20 d., tai yra prieš dvi dienas iki 2016 m. sausio 22 d. įvykusio susitikimo. Šį faktą patvirtino M. Z., nurodęs, kokiu automobiliu ir su kuo jis atvyko, taip pat šiuos parodymus patvirtinę liudytojai E. P. ir K. P.. R. G. taip pat nurodė, kad iki 2016 m. sausio 22 d. D. A. vyko į Kauno miestą, tačiau psichotropinių medžiagų negavo. Šią aplinkybę, taip pat tai, kad jis psichotropinių medžiagų vyko po dviejų dienų, patvirtina ir 2016 m. sausio 20 d. tarp R. G. ir D. A. fiksuotas bendravimas SMS žinutėmis. Būtent dėl to, kad vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti duomenys, jog D. A. įgijo psichotropines medžiagas, 2016 m. sausio 22 d. buvo pasitelkti slaptą sekimą vykdantys pareigūnai, vykdoma įtariamųjų sulaikymo operacija Šiauliuose. Įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią, yra nustatyta, kad D. A., R. G. rašydamas SMS žinutę 2016 m. sausio 22 d., pranešė, kad psichotropinių medžiagų įgijo.

2.3. Nustačius aplinkybę, kad psichotropinės medžiagos nurodytą dieną D. A. buvo įgytos Kauno mieste, teismo turėjo būti vertinami duomenys apie tai, su kokiu asmeniu šią dieną D. A. Kauno mieste susitiko ir koks asmuo jam psichotropines medžiagas galėjo perduoti. Priešingai nei nurodo teismas, nustatyta, kad D. A. ir E. P. po susitikimo su M. Z. į PC „Akropolį“, esantį Kaune, nevyko, iškarto vyko į Šiaulius. Liudytojas E. P. nurodė, kad vykstant į Kauną ir grįžtant į Šiaulius, jie sustoję niekur nebuvo. Tai patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos suvestinėje fiksuoti susirašinėjimai ir skambučiai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V., kurio parodymai teismo nuosprendyje nebuvo įvertinti. Prokuroro teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad psichotropinių medžiagų įgijimo dieną – 2016 m. sausio 22 d., Kaune D. A. susitiko su M. Z., su kitais asmenimis jis nesusisiekė, susitikę nebuvo, taip pat kad po susitikimo su M. Z. pas D. A. psichotropines medžiagas pamatė E. P., D. A. po susitikimo su M. Z. informavo R. G., kad jis psichotropinių medžiagų gavo, ir tokie duomenys leidžia prieiti prie išvados, jog psichotropines medžiagas D. A. įgijo iš M. Z.. Tai netiesiogiai patvirtina ir R. G. parodymai apie D. A. nurodytą su psichotropinėmis medžiagomis Kaune susijusį asmenį bei jo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinys, tačiau šių įrodymų, kaip minėta, apylinkės teismas visiškai nevertino, nepagrįstai konstatavęs, kad 2016 m. sausio 14 d. R. G. į M. Z. banko sąskaitą pervesti 900 eurų buvo už skolą. Tačiau, iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad šios lėšos buvo už anksčiau įgytas psichotropines medžiagas, tuo tarpu pinigus už 2016 m. sausio 22 d. įgytas psichotropines medžiagas R. G. ir D. A. turėjo sumokėti vėliau (po jų realizavimo).

2.4. Taigi, prokuroro nuomone, byloje chronologiškai dėstomos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2015 metų gruodį D. A. kreipėsi į M. Z. dėl psichotropinių medžiagų, 2015 m. gruodžio mėnesį D. A. nurodė R. G., kad Kaune psichotropinių medžiagų parūpins M. Z., D. A. 2015 m. gruodžio pabaigoje – 2016 m. sausio pradžioje nuvykęs į Kauno miestą psichotropinių medžiagų įgyja, 2016 m. sausio 8 d. R. G. imasi veiksmų surinkti pinigus atsiskaityti už psichotropines medžiagas ir teiraujasi D. A., ar M. Z. į Šiaulių miestą piniginių lėšų atvyks, piniginių lėšų neperdavus, 2016 m. sausio 14 d. R. G. perveda 900 eurų į M. Z. banko sąskaitą, 2016 m. sausio 20 d. D. A. Kaune susitinka su M. Z., psichotropinių medžiagų tuo metu negauna, 2016 m. sausio 22 d. D. A. vėl vyksta į Kauno miestą, susitinka su M. Z., tą dieną daugiau su niekuo nebendrauja ir nesusitinka, po susitikimo su M. Z. D. A. informuoja R. G., kad psichotropinių medžiagų jis gavo, vyksta į Šiaulius, kur su psichotropinėmis medžiagomis yra sulaikomas. Visi baudžia(duomenys neskelbtini)je byloje surinkti duomenys (įrodymai) leidžia prieiti logiškai pagrįstos išvados, jog M. Z. 2016 m. sausio 22 d. D. A. už atlygį perdavė (pardavė) didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

2.5. Dėl bausmės skyrimo M. Z. prokuroro skunde nurodoma, kad teismas turi atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat D. A. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu skirtą bausmę (jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, M. Z. geriau charakterizuojamas). Apelianto manymu, M. Z. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnį, M. Z. bausmės vykdymas atidėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžia(duomenys neskelbtini)je byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo paduotą apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei pašalinti visas prokuroro reiškiamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti liudytojai R. G. ir D. A.. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas ir liudytojo E. P. teisme duotais parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių apklausti šį liudytoją teisme, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių (liudytojas nebegyvena Lietuvoje).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus, ir paaiškino, kad jis dėl psichotropinių medžiagų kalbėjo su pačiu D. A., jis sakė, kad jam parūpins šių medžiagų iš Kauno, o iš kur tiksliai, nežino. Jis minėjo M., kad suves su kažkokiais draugais. Apie tai su juo kalbėjo vakarėlyje, buvo neblaivūs ir apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, dėl to jis blankiai prisimena, ką D. A. jam sakė. Liudytojas negali patvirtinti, kad D. A. narkotines medžiagas pirkdavo iš pusbrolio M.. Kai jie gruodžio pabaigoje, prieš Naujuosius metus, pirmą kartą pirko narkotines medžiagas ir atvažiavo kauniečiai pasiimti pinigų už jas, tarp jų M. nebuvo. Tada buvo parvežtas tas didesnis kiekis narkotinių medžiagų. Jis neturėjo visų pinigų ir jie sutarė, kad dalimis surinks ir atiduos. D. A. jam pasakė, kad pinigus jis pervestų M., kuriam jis turi atiduoti skolą, 600 ar 700 eurų. Telefoniniuose pokalbiuose kalba eina pinigus už narkotines medžiagas (kalbama apie 300, 500), kuriuos jis turėjo paduoti atvykusiems kauniečiams, D. buvo atėjęs su jais pas jį į klubą. Kodėl D. sakė , kad pusbrolis neatvažiuos, nežino, reikia klausti jo paties. Tą dieną jis pinigų už narkotines medžiagas neperdavė, vėliau perdavė D., kitą dalį pervedė pervedimu. Tą savaitę, kai jis buvo sulaikytas, D. A. į Kauną važiavo 2 ar 3 kartus (pirmadienį ir trečiadienį). Paskutinį kartą sausio 22 d. D. A. važiavo su E. P.. Liudytojas žinojo, kad pirmus du kartus D. nieko neparvežė, nes jis jam parašė žinutę. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 115-116), jis patvirtino, kad šie parodymai teisingi. R. G. nurodė, kad D. A. dieną prieš važiuojant parvežti psichotropinių medžiagų buvo pas jį atvažiavęs į namus ir sakė, kad nieko neturi, sausio 20 ir sausio 21 dienomis D. narkotinių medžiagų negavo. D. jam neįvardijo, pas ką jis važiuoja pirkti narkotinių medžiagų ir M. Z. neminėjo. Tą dieną, kai jie buvo sulaikyti, D. A. sakė, kad važiuos į Kauną ir turėtų parvežti psichotropinių medžiagų, bet iš ko jas pirks, nenurodė. Jis liudytojui parašė žinutę, kad važiuoja namo, iš to jis suprato, kad jis turi, kitaip būtų neparašęs. D. A. jam nesakė, iš ko įgijo narkotines medžiagas. Telefoniniuose pokalbiuose (2 t., b. l. 88) kalba eina apie P. ir A., kad jie jų laukia grįžtančių iš Kauno. Kuo tai susiję su M. Z., nežino. M. Z. nematė vairuojant Mercedes markės automobilio, kad M. Z. turi tokį automobilį, jam sakė D.. Matė M. Z. kartu su D. vieną kartą klube, Šiauliuose, tai buvo apie gruodžio 15 d., paskui jį matė tik teisme. M. Z. jis nepažįsta, žino jį tik iš D. A.. Nežino, koks M. Z. vaidmuo su psichotropinėmis medžiagomis.

9. R. G. 2016 m. rugpjūčio 30 d. apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. švenčiant Kalėdas ir kartu su D. A. vartojant psichotropines medžiagas, jis – D. A., pasiūlė, pigiau įsigyti amfetamino. Sakė, jog kainuotų po 5 eurus už 1 gramą, bet mažiausias kiekis – 100 gramų. Sakė D. A., jog amfetamino atvežtų pamėginti. Po poros dienų ar dienos, prieš pat Naujuosius, jis atvežė pamėginti amfetamino, atvežė vieną pakelį, kuriame buvo vienas gramas. Pamėginus užsiprašė daugiau, klausė, kiek jam kainuotų ir kiek reikėtų imti. D. A. jam pasakojo, kad gauna amfetaminą iš giminaičio. Sakė, kad tai jo pusbrolis. Iš kur jo pusbrolis gauna, jam nepasakė. Minėjo, kad pusbrolis buvo atvykęs, tai buvo prieš pat Naujus, dar jis buvo ir prieš Kalėdas Šiauliuose, lankėsi klube „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą jam amfetamino D. A. parvežė sausio pradžioje, gal 3 ar 4 dieną. Tą kartą jis per „Facebook“ grupę „nuo taško A iki taško B“ susirado su kuo nuvažiuoti iki Kauno. Tą kartą D. A. važiuodamas nesiėmė savo naudojamo mobilaus telefono dėl saugumo, bent taip jam sakė. D. sugrįžtant jis laukė E. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur D. A. atėjo apie 22 val. vakaro. Jis jam parvežė 220 gramų, nors jis jo prašė tik 200 gramų. Dalį pinigų – 400 eurų, už amfetaminą buvo padavęs iki jam važiuojant, o likusius davė vėliau. Tą 20 gramų, kuris buvo virš 200, D., paprašęs jo svarstyklių, pats atsisvėrė ir pasiėmė sau. Tą kartą D. jam nieko daugiau apie tai, kaip nuvyko ir kaip viskas vyko, nepasakojo. Jo parvežtas amfetaminas kokybe neatitiko to, kuris buvo atvežtas išmėginti, tačiau D. to nesakė. Kai surinko antrą dalį pinigų, D. jam pasakė, kad kauniečiai patys atvyks jų pasiimti. Pas D. jo pusbrolis atvažiuodavo ne kartą, bet jo asmeniškai su juo nesupažindino, matė juos tik dirbdamas klube „(duomenys neskelbtini)“. Antrą kartą parvežti psichotropinių medžiagų D. važiavo kartu su E. P.. Jis su E. P. tuo metu nebendravo, ar jis žinojo, ko važiuoja, negali pasakyti. D. į Kauną važiavo dar du kartus, bet grįžo be psichotropinių medžiagų. Vieną iš tų dviejų kartų jis vežė į Kauną kompiuterį, gal atiduoti, o gal paduoti. Kodėl grįžo be amfetamino, nesakė. Tais kartais grįžęs jis parašydavo, kad nieko nėra. Prieš važiuojant parvežti psichotropinių medžiagų paskutinį kartą, tai yra, kai jie buvo sulaikyti, jis dieną prieš tai buvo pas jį užsukęs į namus ir sakė, kad važiuos rytojaus dieną ir turbūt gaus. Prašė parvežti tą patį kiekį kaip ir praeitą kartą, tai yra 200 gramų, pinigų nedavė. Po pokalbio su D. bandė surinkti pinigus, bet nesurinko reikiamos sumos. D. A. rytojaus dieną su E. P. išvažiavo į Kauną, apie tai, kad važiuos su juo, buvo jam – R. G., pasakęs. Automobilį vairavo E. P., po to, kai jie nuvykę pasiėmė amfetaminą, apie tai, jog grįžta, parašė SMS žinutę. Joje buvo tekstas ,,sūnai grįžta namo“ ir šypsenėlė, jis iš to suprato, kad jie gavo amfetamino. Parvežtą amfetaminą D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išsitraukė iš striukės kišenės ir padėjo ant stalo. Paprašė D., kad jam duotų pamėginti amfetamino, tuo metu į butą buvo atėję J. ir E. Amfetamino mėgino visi, nors pačio momento, ar E. P. jį vartojo, nematė. Po to jis susiruošė ir visi išėjo, visi buvo sulaikyti. D. pusbrolis yra tamsesnio gymio, ilgesnių tamsių plaukų, aukšto apie 184-185 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Daugiau jo bruožų neįsidėmėjo, gal pamatęs ir pažintų. Jo telefono iš D. nebuvo gavęs. Kažkurį kartą, kurį nežino, D. su juo vyko susitikti į PC „Akropolis“. Pusbrolio nei vardo, nei pravardės sakęs nebuvo, minėjo, kad jis turi čia draugų, bet kas jie tokie – nepasakė (2 t., b. l. 115-116).

10. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. A. paaiškino, kad narkotines medžiagas jis įsigijo Kaune, tai buvo sausio mėnesio 18 ar 20 dieną, dar iki sulaikymo sausio 22 d. Vietą, kur įsigijo narkotines medžiagas, yra nurodęs prieš tai. Dėl narkotinių medžiagų bendraudavo tiesiogiai su žmonėmis iš Kauno, susitardavo dieną ir laiką, kada reikės atvažiuoti. Žino, kad narkotines medžiagas įsigijo iki sausio 20 d. Tą dieną lyg ir nebuvo susitikęs su M. Z., pas jį į Kauną važiavo sausio 22 d., kuomet vežė kompiuterį ir tuo metu narkotines medžiagas turėjo su savimi, jis jas turėjo dar prieš išvažiuojant su E. P. į Kauną. Sausio 21 d. jis pas R. G. nebuvo, tik parašė jam žinutę, kad psichotropinių medžiagų neturi. Jis tiesiog jam pasakė netiesą. 22 d. Kaune buvo pas M. Z., nuvežė jam kompiuterį, su juo susitikęs buvo trumpai, tik perdavė kompiuterį. Liudytojas negali pasakyti apie ką kalbama telefoniniuose pokalbiuose (1 t., b. l. 40-75). Ten kalba su R. G. eina apie pinigus, vieną kartą iš jo jis paėmė 500 eurų už narkotikus, kitą kartą jis pervedė 900 eurų. Liudytojas turi daug pusbrolių, nepasakys, kodėl kalba eina apie pusbrolį. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo teisia(duomenys neskelbtini) posėdžio kitoje baudžia(duomenys neskelbtini)je byloje duotus parodymus (2 t., b. l. 150-155), jis patvirtino, kad tuo metu davė teisingus parodymus. D. A. nurodė, kad jo parodymai, duoti Kauno apylinkės teisme, taip pat teisingi. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje jis vartojo metamfetaminą, amfetaminą, extasy, dažnai būdavo apsvaigęs ir neorientuotas. Pripažįsta, kad jis mėgsta pasigirti prieš kitus. Narkotinių medžiagų iš M. Z. nėra gavęs. Tame klube buvo ne vienas jo pusbrolis, todėl R. G. galėjo ir ne taip suprasti, tai nebūtinai turėjo būti M.. Klube jie galėjo būti per Vėlines. R. G. jis nesakė, kad M. Z. susijęs su narkotinėmis medžiagomis, apie automobilį Mercedes taip pat nieko jam nesakė.

11. D. A. 2016 m. lapkričio 18 d. teisia(duomenys neskelbtini) posėdžio baudžia(duomenys neskelbtini)je byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklaustas kaltinamuoju parodė, kad pasakė R. G., kur yra pigiau pirkti narkotinių medžiagų, nes Šiauliuose pasidarė brangu. Važiavo į Kauną nusipirkti narkotinių medžiagų, tai jų nupirko ir R. G.. Pinigus buvo pasiskolinęs, kad galėtų sumokėti už narkotines medžiagas. Garso įraše fiksuota, kad į sąskaitą R. G. pervedė, nes buvo pasiskolinęs sumokėti už narkotikus. Liudytojas metus laiko gyveno Kauno mieste, ten susirado daug pažinčių, kurie vartoja amfetaminą, jie jį nukreipė pas dar kitus žmones. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo liudytojas bendravo tiesiogiai. Pirmą kartą įsigijo Kauno mieste. Parodymai skiriasi, jog narkotines medžiagas įsigijo Šiaulių mieste, todėl, kad nesuprato esmės ir nusikaltimo sunkumo. Norėjo R. G. supažindinti su savo pusbroliu. Piniginės lėšos buvo pervestos pusbroliui, nes iš jo skolinosi pinigus. Klube R. G. su pusbroliu nesupažindino, nes R. G. nenorėjo susipažinti su pusbroliu. Kodėl nenorėjo, nežino. Narkotines medžiagas įgijo Kaune, Ąžuolyno parke, prie Lietuvos sporto universiteto, prie jaučio statulos. Viskas buvo kalbėta tiesiogiai, pokalbis vyko Kauno mieste, buvo sutarta, kad atvažiuos tam tikrą valandą žmogus ir ten jo lauks. Pirmą kartą nupirko 220 gramų narkotinės medžiagos, parvežė į Šiaulius. Nuvažiavo automobiliu, vežančiu iš taško A į tašką B, o grįžo autobusu. R. G. perdavė 200 gramų, o 20 gramų pasiėmė sau. Kam R. G. buvo reikalingos šios medžiagos – nekalbėjo. Iš pradžių R. G. padavė 400 eurų, o gavęs atlyginimą pinigus pervedė jo pusbroliui. Garso įraše fiksuota, kad tą dieną, kai nuvyko į Kauną narkotinių medžiagų, galėjo susisiekti su pusbroliu, gal tą dieną pasiskolino pinigų, gal anksčiau buvo pasiskolinęs, tiksliai neprisimena. Pusbrolis gyveno Kaune, žinojo, kad pusbrolis tikrai turės pinigų, jis verčiasi automobilių prekyba. Garso įraše fiksuota, kad tikslaus pusbrolio adreso negali pasakyti, bet pas jį yra buvęs. Dėl antros veikos susitarė su R. G. įgyti narkotines medžiagas, narkotinės medžiagos buvo vienoje pakuotėje, pakuotė buvo sudaryta iš polietileninio maišelio ir dar vieno maišelio, narkotines medžiagas gabeno iš Kauno, nes buvo patiems pigiau įsigyti. Į Kauno miestą vyko su E. P., jam sakė, kad veža tvarkyti kompiuterį. Kai antrą kartą vyko įsigyti narkotinių medžiagų, su žmogumi susitiko tame pačiame parke. Narkotines medžiagas atnešė ne tas pats asmuo, kuris buvo pirmą kartą. Pinigų buvo susitaupęs, už narkotines medžiagas sumokėjo 500 eurų. Kaune važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, ten paliko E. P., aikštelė buvo netoli Lietuvos sporto universiteto. Ten nėra kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“. Aikštelė buvo prie sporto prie halės, priešais ją pastatė automobilį, tada ėjo į parką, tada važiavo į Šiaulius. Kompiuterį vežė pusbroliui, tai buvo penktadienis, jau prieš tai buvo įsigijęs narkotinių medžiagų. Dvi dienas narkotines medžiagas laikė su savimi, vėžėsi į Kauną ir po to grįžo pas R. G.. Narkotines medžiagas dvi dienas laikė namuose. Iš karto nevežė, nes per daug ,,baliavojo“. Kaune susitiko su pusbroliu, su kuriuo norėjo supažindinti R. G.. Pusbrolis turi programų diskus, kurių negalima atsisiųsti iš interneto. Nuvažiavo pas R. G. į namus, ten esantiems žmonėms nesiūlė narkotinių medžiagų. Psichotropinių medžiagų įsigijo apie 200 gramų. R. G. prašė tą patį kiekį, kurį buvo anksčiau prašęs, nebuvo iki galo sutarę, kiek jis pasiims. Narkotinės medžiagos buvo įpakuotos į ,,Maximos“ ir ,,Douglas“ maišelius. Narkotines medžiagas Kauno mieste įsidėjo į kišenę. Į Kauną nuvažiavo su mašinomis, kur vyksta į Kauną, o grįžo autobusu. Gal kažkurią dieną ir buvo pasakęs R. G., kad negavo narkotinių medžiagų. Neprisimena, ar buvo toks pokalbis, kad kiti žmonės bus nepatenkinti. Atsimena, kad narkotines medžiagas pasiėmė Ąžuolyno parke, vienoje aikštelėje E. P. laukė, kai pasiėmė kompiuterį. Protokole užfiksuota, kad D. A. neatsako į klausimą, kada tiksliai įgijo narkotines medžiagas. Parodymus keitė todėl, kad atmintis prasta. Kai važiavo su E. P. ar įsigijo narkotinių medžiagų – nežino. Kai grįžo pas R. G., suvartojo ne daugiau 2 gramus narkotinės medžiagos. Su R. G. nesitarė, kad narkotines medžiagas, kurias parveš iš Kauno, platins su juo kartu Šiauliuose (2 t., b. l. 150-153).

12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pati atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog M. Z. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jis, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, skundžiamu teismo nuosprendžiu išteisintas pagrįstai.

13. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nepakanka objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. Z. atliko jam inkriminuotus veiksmus, tai yra 2016 m. sausio 22 d., apie 13.57 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), D. A. perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 177,389 g miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 33,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nors byloje nustatyta, kad D. A. 2016 m. sausio 22 d. Kaune susitiko su M. Z., tačiau jų abiejų versijos, kad būtent to susitikimo metu D. A. perdavė M. Z. taisyti savo nešiojamą kompiuterį, o iš išteisintojo jokių daiktų nepaėmė, ir kad R. G. pinigus M. Z. pervedė už skolą, nepaneigtos. M. Z. telefoninių ryšių kontrolės metu jokių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, nesurinkta. Jokių M. Z. pėdsakų ant rastų psichotropinių medžiagų pakuočių neaptikta. Nors buvo vykdomas slaptas D. A. sekimas, jokiomis techninėmis ar kitomis priemonėmis toks perdavimas neužfiksuotas. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs liudytojų R. G., D. A., K. P., E. P. teisme duotus parodymus, taip pat išteisintojo M. Z. parodymus, slapto sekimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei kitus rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog iš įvairių šaltinių gauti duomenys yra prieštaringi, pašalinti nustatytus prieštaravimus nėra galimybės ir ji vertintini išteisintojo M. Z. naudai. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

14. Pagrindinis prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijamas išteisinamasis nuosprendis, yra susijęs su tuo, kad teismas savo išvadų nepagrindė ištirtų įrodymų visetu ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Prokuroro nuomone, teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo D. A. ir M. Z. atliktų veiksmų iki 2016 m. sausio 22 d. įvykusio susitikimo, taip pat nustatydamas faktines aplinkybes nevertino pripažintinų įrodymais E. P., R. G. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotų S. V. parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir slapto sekimo duomenų. Prokuroro manymu, būtent šių įrodymų visuma pagrindžia išvadą, jog M. Z. 2016 m. sausio 22 d. D. A. už atlygį perdavė (pardavė) didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

15. Priešingai nei teigia prokuroras, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybės ir pats pardavimo faktas nenustatytas. Aplinkybės, kad D. A. parūpindavo R. G. psichotropinių medžiagų, kurias parveždavo iš Kauno, šioje byloje nėra ginčijamos. Tačiau nė vienas iš byloje apklaustų asmenų ar surinktų rašytinių įrodymų neginčijamai nepatvirtina fakto, kad šias medžiagas D. A. įsigydavo iš išteisintojo M. Z. ir kad jas iš jo įsigijo ir kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2016 m. sausio 22 d.

16. Liudytojas R. G., kurio parodymais remiasi prokuroras, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad iš D. A. žino, jog amfetaminą jis gauna iš giminaičio, sakė, kad tai jo pusbrolis, tačiau negali patvirtinti, kad šias medžiagas jis pirkdavo iš pusbrolio M.. D. A. buvo vieną kartą su pusbroliu klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis (R. G.) dirba, tačiau su pusbroliu jo nesupažindino. Pirmą kartą psichotropines medžiagas D. A. atvežė prieš pat Naujuosius metus, už jas pinigų atvažiavo pasiimti kauniečiai, tarp jų M. nebuvo. R. G. neturėjo visų pinigų ir jie sutarė, kad jis atsiskaitys dalimis. D. A. jam (R. G.) pasakė, kad pinigus jis pervestų M., kuriam jis turi atiduoti skolą. Tai, kad D. A. buvo skolingas M. Z. ir kad R. G., apmokėdamas D. A. už psichotropines medžiagas, padarė pavedimą į M. Z. banko sąskaitą, tokiu būdu atiduodamas D. A. skolą, patvirtino ir D. A., ir M. Z.. Prokuroras nurodo, kad D. A. ir M. Z. parodymai dėl skolos dydžio ir pasiskolinimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs, tačiau liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. Z. buvo skolingas 4000 litų nuo tų laikų, kai jis studijavo Kaune, M. Z. teisme taip pat patvirtino, kad D. A. iš jo prieš kelis metus pasiskolino 4000 litų, nes buvo prasilošęs ir negalėjo atsiskaityti su kitais asmenimis. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. Z. parodė, kad iš jo D. A. buvo pasiskolinęs 1000 eurų, kas prokuroro nuomone, neatitinka D. A. nurodytų aplinkybių, tai nelaikytina esminiais parodymų prieštaravimais, ypač įvertinant tai, kad tiek M. Z., tiek D. A. ir R. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi versijos, kad minėtas bankinis pavedimas buvo atliktas už skolą.

17. Prokuroras apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria ne tik minėtiems M. Z. parodymų neatitikimams, bet ir prieštaravimams liudytojo D. A. parodymuose. Prokuroro nuomone, D. A. buvo nenuoseklus, nurodydamas psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jas įsigijo Šiauliuose iš čigonų tautybės asmens, vėliau parodymus pakeitė ir teigė, kad šias medžiagas jis įsigijo Kauno mieste dar iki 2016 m. sausio 22 d. susitikimo su M. Z.. Prokuroro nuomone, tokiu būdu D. A. bandė nuslėpti, kad 2016 m. sausio 22 d. vyko į Kauną ir susitiko su M. Z.. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro argumentais, kad D. A. yra suinteresuotas duoti M. Z. teisinančius parodymus vien dėl tos aplinkybės, kad jie yra pusbroliai. Pažymėtina, kad šioje byloje visi proceso dalyviai yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo ar platinimo. Todėl teigti, kad šiuo atveju liudytojų E. P. ir R. G. parodymai yra objektyvūs, kadangi jie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, negalima. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras analizuoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis turėjo įtaria(duomenys neskelbtini) procesinį statusą, ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip kaltinamojo duotus parodymus, kuomet jis neturėjo pareigos įrodinėti savo nekaltumo ir galėjo kelti įvairias versijas (gintis nuo pareikšto įtarimo ar kaltinimo), kurias privalo patikrinti ar paneigti ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas. Šiuo atveju nagrinėjant bylą teisme liudytojas D. A. nuosekliai parodė, kad psichotropines medžiagas įgijo Kaune iki sausio 20 d., su M. Z. susitiko sausio 22 d., kuomet vežė jam pataisyti kompiuterį ir tuo metu psichotropines medžiagas jau turėjo su savimi. Kaip minėta, ši versija teisme nebuvo paneigta ir prieštaravimai liko nepašalinti, todėl išteisintojo ir minėto liudytojo prieštaringi parodymai negali būti besąlyginiu M. Z. kaltės įrodymu, kai byloje nėra kitų įrodymų.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde M. Z. kaltės pagrindimui prašo vadovautis ir liudytojo E. P. parodymais. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, prokuroras liudytojo E. P. parodymus vertina dalimis, selektyviai, neatsižvelgdamas į esminius jo parodymų prieštaravimus. Iš karto po sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas E. P. parodė, kad vežė D. A. į Kauną, kur jis sakė turi susitikti su draugu ir jam perduoti tvarkyti kompiuterį. Tuo metu, ko jie iš tikrųjų važiavo į Kauną, jis nežinojo. Kur Kaune važiuoti jam nurodinėjo D. A., jie sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, D. kažkur nuėjo ir po kokių 10-20 min. grįžo. Išlipdamas jis buvo su kuprine, ar joje turėjo kompiuterį, nežino. Kai jis sugrįžo į automobilį, sėdo į priekinę keleivio sėdynę, iš kažkur išsitraukė parduotuvės maišelį ir įsidėjo sau į striukės kišenę. Jis D. A. paklausė, kas tame maišelyje, į tai jis atsakė, kad amfetaminas. Po to jie iš karto važiavo į Šiaulius, kelią jam rodė D. A. (2 t., b. l. 93-94). Įtariamojo 2016 m. birželio 7 d. papildomos apklausos metu E. P. parodė, kad su D. A. į Kauną vyko du kartus, antrą kartą jam D. A. pasakė, kad veža į Kauną kompiuterį tvarkyti. Kompiuterį D. A. turėjo su savimi, jis buvo įdėtas į kuprinę. Kaune jie sustojo kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje, D. kažkur trumpam nuėjo, kai jis sugrįžo, pamatė jam iš kišenės kyšant kažkokį maišelį. Paklausus D., kas jame, jis atsakė, kad vitaminai sportui. E. P. nėra tikras, ar D. A. maišelio neturėjo važiuojant į Kauną (2 t., b. l. 95-97). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. P. parodė, kad antrą kartą važiavo su D. A. į Kauną, nes jam sakė, kad reikia nuvežti pataisyti draugui kompiuterį. D. A. turėjo kuprinę, liudytojas nematė, ar joje yra kompiuteris. Važiuodami į Kauną jie niekur sustoję nebuvo, jam kelią rodė D.. Kaune sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. D. galėjo išlipti iš automobilio su kuprine, bet to tiksliai neprisimena, kai jis grįžo į automobilį, liudytojas pastebėjo jam iš kišenės išlindusį maišelį su kažkokiais logotipais. Prieš tai to maišelio pas D. A. nematė, klausė, kas jame (2 t., b. l. 100-102). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. P. parodė, kad antrą kartą vežė D. A. į Kauną, nes pastarasis vežė kažkam tvarkyti kompiuterį. D. A. buvo su kuprine ar kompiuterio dėklu. Jokių daiktų nepastebėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 100-102), jis patvirtino, kad parodymai teisingi ir nurodė, kad D. A. jam sakė, kad maišelyje yra sporto papildai. M. nežino, susitikimuose Kauno aikštelėse jo nematė. Taigi išanalizavus E. P. viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad jis, priešingai nei teigia apeliantas, tiksliai ir kategoriškai nepatvirtino, kad antrą kartą (2016 m. sausio 22 d.) važiuojant su D. A. į Kauną jie niekur nebuvo sustoję, kad maišelio D. A. nematė prieš jam išlipant iš automobilio, liudytojas taip pat buvo nenuoseklus parodydamas dėl to, ką jam atsakė D. A. apie maišelio turinį. Tačiau nei teismas, nei prokuroras nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesiėmė jokių veiksmų minėtiems esminiams prieštaravimams pašalinti, apeliacinės instancijos teisme, išnaudojus visas galimybes, šių prieštaravimų taip pat nepavyko pašalinti, todėl E. P. parodymai nelaikytini tiek patikimais, kad galėtų patvirtinti prokuroro daromas išvadas dėl išteisintojo kaltumo pardavus psichotropines medžiagas D. A. aptarto susitikimo metu.

19. Sutiktina su prokuroro argumentais, kad iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės duomenų (1 t., b. l. 40-70, 94-95) matyti, kad R. G. bendravo su D. A. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, jų kiekio, apmokėjimo už jas, tačiau šie duomenys nėra konkretūs ir informatyvūs, jie kaip įrodymai sietini tik su teismo nustatytu ir neginčijamu faktu, kad R. G. kreipėsi į D. A. dėl amfetamino įgijimo, tarėsi dėl šių medžiagų pargabenimo iš Kauno ir D. A. vyko į Kauną šių medžiagų įsigyti, bet nepatvirtina M. Z. pareikšto kaltinimo, kad būtent jis pardavė D. A. kaltinime nurodytu laiku nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, kurį pastarasis po to perdavė (pardavė) R. G..

20. Prokuroras aplinkybę, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos nurodytomis aplinkybėmis įrodinėja D. A. R. G. 2016 m. sausio 22 d.,13.57 val., išsiųsta SMS žinute su turiniu: ,,Sunai vaziuoja namo :)“. Kaip teisme parodė R. G., iš šios žinutės jis suprato, kad D. A. gavo psichotropinių medžiagų ir jas veža į Šiaulius. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad D. A. su M. Z. susitiko 2016 m. sausio 22 d., apie 13.57 val., ir nors iš telekomunikacijų tinklais kontroliuojamos informacijos turinio matyti, kad minėtą SMS žinutę D. A. išsiuntė iš karto po susitikimo su M. Z., tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad tuo metu psichotropinės medžiagos ir buvo įgytos. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje, byloje nėra užfiksuotų išteisintojo ar D. A. pokalbių, kurie patvirtintų konkrečias su psichotropinių medžiagų pardavimu susijusias kaltinime nurodomas aplinkybes, D. A. ar M. Z. slaptas sekimas 2016 m. sausio 22 d. Kauno mieste nebuvo vykdytas ir psichotropinių medžiagų perdavimo faktas nebuvo niekaip užfiksuotas, išteisintojo pėdsakai ant kratos metu paimtų psichotropinių medžiagų taip pat aptikti nebuvo, psichotropinių medžiagų įgijimo iš M. Z. fakto patikimai nepatvirtino ir nė vienas byloje apklaustas liudytojas. Byloje keliamos versijos, kad M. Z. ir D. A. buvo susitikę dėl kompiuterio perdavimo ir kad pinigai išteisintajam buvo pervesti už skolą, nepaneigtos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. G. su D. A., R. G. su kitais asmenimis ir M. Z. su D. A. telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių turinį, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, jog juose jokių patikimų M. Z. kaltės įrodymų nėra. Apeliaciniame skunde minimo liudytojo policijos pareigūno S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 146-147) analizuojamos tos pačios elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės suvestinės, todėl jokių naujų ir reikšmingų duomenų juose taip pat nenustatyta.

21. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad skundžiamame teismo nuosprendyje yra tarpusavyje painiojamos 2016 m. sausio 20 d. ir 22 d. D. A. vykimų į Kauną aplinkybės, nurodant, kad antrą kartą D. A. psichotropines medžiagas galėjo įgyti ne tik susitikimo su M. Z. metu, bet ir prieš tai, ir po to, jam važiuojant link PC „Akropolis“, nors byloje nustatyta, kad į šį prekybos centrą D. A. su E. P. vyko būdami pirmą kartą Kauno mieste. Tačiau šie netikslumai nekeičia esmės, kadangi byloje nėra paneigtos abejonės, jog 2016 m. sausio 22 d. gabentas psichotropines medžiagas D. A. galėjo įgyti ir anksčiau, ir bet kur kitur, o ne iš išteisintojo.

22. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad remiantis vien tik M. Z. ir D. A. 2016 m. sausio 22 d. susitikimo faktu konstatuoti psichotropinės medžiagos – metamfetamino – perdavimo faktą nėra objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad M. Z. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Prokuroro apeliaciniame skunde naujų M. Z. kaltumo įrodymų nepateikta, atlikus įrodymų tyrimą aukštesnėje instancijoje naujų įrodymų taip pat negauta.

23. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltina(duomenys neskelbtini) naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išteisindamas M. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nepažeidė įrodymų vertinimo tvarkos ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Naikinti šį išteisinamąjį teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės skyrimo nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžia(duomenys neskelbtini) proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisValdas Vitunskas