Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. L. (toliau – K. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. L. palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekdamas įbauginti valstybės tarnautoją D. T. (toliau – D. T.) dėl jo atliekamų policijos pareigūno pareigų, neteisėtai atvirai, prieš savininko valią, įsibrovė į butą, kuriame jis gyvena, terorizavo D. T., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, naudodamas psichinę prievartą reikalavo iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko, t. y. savo naudai, o būtent: 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 11.00 val., ketindamas susitikti ir išsakyti grasinimus, ieškodamas D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai ir atvirai prieš nukentėjusiosios S. E. (toliau – S. E.) valią, įsibrovė į jos sutuoktiniui J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, nepaisydamas S. E. išreikšto reikalavimo išeiti, garsiai ir agresyviai šaukdamas „kur yra mentas, duok mentą“, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, ieškodamas D. T., vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas D. T. uošvių J. E. ir S. E. asmens būsto neliečiamumą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.13 val., telefonu paskambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. T. kolegei – vyresniajai tyrėjai A. V. ir žodžiu grasino D. T. dėl jo, kaip policijos pareigūno, periodiškai K. L. atžvilgiu atliekamų galimos neteisėtos ūkinės veiklos patikrinimo veiksmų, pavartoti fizinį smurtą ir susidoroti su D. T., nurodydamas, kad „jis daro per daug nesąmonių“, „jam (keiksmažodis) bus tam vaikeliui“, kad „sukiš jį į duslerkę“; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.15 val., ketindamas tiesiogiai susitikti ir išsakyti grasinimus, tuo tikslu ieškodamas D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neskambinęs durų skambučiu, atidarė duris ir neteisėtai, atvirai, prieš buto savininko ir nukentėjusiosios S. E. valią, pakartotinai įsibrovė į J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai patekęs į buto vidų, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, klausinėjo S. E. kur gyvena „mentas“, kur jį galima rasti, o D. T. uošvei S. E. atsakius, kad joks „mentas“ čia negyvena bei pareikalavus išeiti, pastarasis išėjo iš buto ir pradėjo belstis į kaimyninio 5-ojo buto duris, D. T. kaimynams atidarius duris jų taip pat klausinėjo, kur gyvena „mentas“, tokiais savo veiksmais sudarė D. T. pakankamą pagrindą manyti, kad išsakomi grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti realiai įvykdyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. T. paaiškinus, kad jis nutrauktų savo nelegalią veiklą (prekybą dyzeliniu kuru), K. L. pakeltu tonu agresyviai atsakė „ką tu čia vaidini, ką tu čia erelis“ ir pareiškė, kad ateis pas jį į namus, po to, 2018 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., paskambinęs į D. T. tarnybinį telefoną, telefoninio pokalbio metu pagrasino pavartoti fizinį smurtą ir susidoroti su D. T. bei sugadinti jo turtą, nurodydamas , kad jei jis, kaip valstybės tarnautojas, nesiliaus atlikti teisėtų veiksmų, jam bus „(keiksmažodis)“ , „mes tave pagausim“, „bus pyzdec ir pasatui ir džetai“; tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2018 m. spalio 30 d., apie 15.18 val., paskambinęs D. T. mobiliuoju telefonu, pokalbio metu reikalaudamas su juo susitikti ir sakydamas“ „atvažiuok, čia mūsų daug“, „tu neįsivaizduoji, kas tau bus“, „tu turėsi žinai kiek problemų, aš prie tavo chatos laukiu, kada tu grįši namo“, „ė, tu biški gazą nuimk, jei tu nori gyvent, gyvent šitoj žemėj“, „ė, tu (keiksmažodis) tu, tu gai... karoče, tau bus žinai kas..., tu neįsivaizduoji, kas tau bus, (keiksmažodis)“, „tu man turėsi (keiksmažodis) čiulpti, (keiksmažodis)“, „aš dabar pas tave žmoną padarysiu, (keiksmažodis)“, grasino su juo susidoroti, t. y. sistemingai vartodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, terorizuodamas bei baugindamas D. T., reikalavo iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo – periodinių K. L. galimai neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos patikrinimų.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2019 m. liepos 1 d. 19.00 val. kaltinamasis K. L. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi K. L. palikta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. liepos 1 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo K. L. skundas tenkinamas.

6. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šie duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomųjų priemonių skyrimu ar jų termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Šiuo atveju teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, daiktų pateikimo, apžiūrų protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių duomenų pakankamumą kaltinamajam taikyti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą, tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie duomenys savaime nepatvirtina, kad K. L. turi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi K. L. kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. padarius išvadą, kad kaltinamasis suvokdamas gresiančią atsakomybę gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas suėmimą skyrė motyvuojant kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, gresiančios bausmės sunkumu, jo ankstesniais teistumais (3 kartus teistas, tačiau teistumai išnykę), tuo, kad jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas ir pasislėpė nuo teismo.

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui, iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Sprendžiant vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių – suėmimo taikymo tikslingumo klausimą, turi būti įvertinti byloje surinkti konkretūs faktai, patvirtinantys būtinybę kaltinamajam K. L. taikyti pačią griežčiausią kardomąja priemonę.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis K. L. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, BK 145 straipsnio 2 dalyje – iki 4 metų laisvės atėmimo, BK 287 straipsnio 1 dalyje – iki 2 metų laisvės atėmimo. Tačiau vien tik kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu bei gresianti laisvės atėmimo bausmė nesuteikia pagrindo visais atvejais kaltinamajam taikyti suėmimą. Skiriant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje ir 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis K. L. išsituokęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, nors praeityje ir teistas tris kartus, tačiau jo teistumai išnykę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje nėra. Pirmajame teismo posėdyje 2019 m. gegužės 6 d. kaltinamasis dalyvavo, taip pat atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir nesudarė kliūčių ikiteisminiam tyrimui atlikti. Kaltinamasis neatvyko į du vėlesnius teismo posėdžius, tačiau nurodė, kad į 2019 m. gegužės 21 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, nes gulėjo ligoninėje, teismo nutartimi paskyrus atvesdinimą, policijos pareigūnų nebuvo rastas jo nurodytose gyvenamosiose vietose, buvo paskelbta jo paieška, tačiau visai netrukus (praėjus 16 dienų po teismo nutarties apie kaltinamojo paiešką paskelbimo) sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į teismą. Visos šios aplinkybės savaime nesuponuoja galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės ir pagrįsto manymo, kad kaltinamajam K. L. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. K. L. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, tačiau viena iš jų yra apysunkis nusikaltimas ir dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės nebus užtikrinta viešojo intereso apsauga. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Taikomos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisių suvaržymas yra perteklinis ir pažeidžia BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei K. L. inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam K. L. kardomąją priemonę suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei nustatydamas suėmimo terminą netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog esamoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti tik K. L. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta K. L. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu, 135 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. L. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam K. L. paliktą galioti 2019 m. birželio 14 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, nustatant 3 mėnesių suėmimo terminą nuo 2019 m. liepos 1 d. pakeisti į šias kardomąsias priemones:

- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant kaltinamąjį kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 10.00 val. atvykti registruotis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini);

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam K. L., kad jis privalo šaukiamas atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Įspėti kaltinamąjį K. L., kad neatvykus į teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti ar/ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Kaltinamąjį K. L. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartį pasirašytinai įteikti kaltinamajam, vykdymui išsiųsti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Kauno tardymo izoliatoriui.

Nutartis neskundžiama.