Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, atsakovo atstovei Julija Portnovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. prašymą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2010-01-13 įsakymo Nr. TE-8 „Dėl vidaus tarnybos kapitono R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 11 p. (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų), vidaus tarnybos kapitonas R. P. (pareiškėjas) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyriaus vyresnysis inspektorius buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2010-01-13 (b. l. 4, 74).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų kai panaikinama pareigybė sąlygos ir tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Departamento direktoriaus 2003-04-30 įsakymu Nr. 50TE „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2003-05-01 pareiškėjas buvo paskirtas Departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencijos organizavimo ir kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi (A lygis, 7 kategorija) (b. l. 21-28). Departamento direktoriaus 2007-05-31 įsakymu Nr. TE-241 „Dėl tarnybos eigos“ R. P. nuo 2007-06-01 ėjo Departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, A lygis, 9 kategorija) (b. l. 9-10, 29-35, 36-37). Departamento direktoriaus 2008-01-03 įsakymu Nr. AK-3 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo vidaus tarnybos kapitonui R. P.“ pareiškėjui nuo 2008-01-07 iki 2009-11-12 įskaitytinai buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (b. l. 5, 11).

Iš byloje esančių medžiagos taip pat matyti, kad Departamento direktoriaus 2008-01-29 įsakymu Nr. 1-24 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių (etatų) pakeitimų sąrašo patvirtinimo“ nuo 2008-02-01 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybė (A lygis, 9 kategorija), kurios paskirtis buvo susijusi su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir vykdymu, buvo panaikinta ir įsteigta Prevencinės veiklos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybė (A lygis, 10 kategorija), kurios pagrindinės funkcijos susijusios su valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimu ir vykdymu, teisės aktų rengimu (b. l. 38, 39-42, 43-44, 45-46).

Departamento direktoriaus 2009-03-20 įsakymu Nr. 1-77 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių ir jam pavaldžių įstaigų veiklos organizavimo“ ir 2009-03-20 įsakymu Nr. 1-76 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos keičiamų pareigybių ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ buvo atlikti Departamento struktūros pertvarkymai, panaikintos Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyriaus pareigybės ir įsteigtas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyrius (b. l. 47-48, 49, 50-51, 52-56). Departamento direktoriaus 2009-05-06 įsakymu Nr. 1-144 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ buvo pakeisti skyriaus nuostatai ir skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 10 kategorija) pareigybės aprašymas (b. l. 11-12, 13-14, 57-59, 60-61, 62-63).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jam 2009-11-13 buvo įteiktas 2009-11-12 Įspėjimas Nr. 9.4-2957 (3.7), su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai (b. l. 6, 71). Šiuo įspėjimu pareiškėjas buvo informuotas apie atliktus Departamento struktūrinius pertvarkymus, atsižvelgiant į Departamento veiklos organizavimo pakeitimus, taip pat ir jam pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, atitikimą pareigybės aprašyme nustatytiems specialiems reikalavimams, pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 9 kategorijos) pareigas (b. l. 64, 65-69).

R. P. 2009-11-20 su prašymu kreipėsi į Departamento direktorių, kuriame prašė nustatyti įspėjimo terminą iki 2010-03-13 ir pasiūlyti kitas pareigas Departamente, atitinkančias jo specialybę ir kvalifikaciją (b. l. 7, 72).

Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo minėtą prašymą, 2009-11-30 raštu Nr. 9.4-3130-(3.7.) pareiškėjui pasiūlė kitas galimas pareigas Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, t. y. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus (statutinio valstybės tarnautojo, A lygis, 6 kategorijos), ir nurodė, kad nesutikus eiti šių pareigų, esant galimybei, jam bus siūlomos eiti kitos lygiavertės pareigos, tokių nesant – žemesnės, jeigu jis atitiks aprašyme nustatytus specialius reikalavimus (b. l. 8, 67-69, 73).

Kadangi pareiškėjas nesutiko eiti jam siūlomų pareigų, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 11 p., skundžiamu Įsakymu nuo 2010-01-13 buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 4, 74).

Bylos duomenis nustatyta ir tai, kad pačiame Departamente laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų, kurioms pareiškėjas galėtų atitikti pareigybės keliamus reikalavimus, 2009-11-30 nebuvo ir nėra (b. l. 75, 76-77, 78-79, 80-82, 83-84, 85-89). Atleidimo dieną su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta, išmokant jam apskaičiuotą darbo užmokestį, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją ir išeitinę kompensaciją už 3 mėn. (b. l. 90, 91).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas).

Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Pagal minimo įstatymo 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Įstatymo 5 str. reglamentuojama, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Statuto 5 str. 2 d. nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Remiantis Statuto 17 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia raštišką sutikimą.

Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, tvarką, taip pat grąžinimą į vidaus tarnybą nustato Statuto 11 skirsnis.

Pagal Statuto 53 str. 1 d. 11 p., pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Vadovaujantis Statuto 56 str. 2 d., esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas (Statuto 56 str. 5 d.).Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p. (Statuto 59 str. 1-2 d.).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarime Nr. 44 išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-311/2004). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo atsakovo (darbdavio) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, kad dėl tų struktūrinių pertvarkymų atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, o ne pagal tai, ar pas darbdavį yra kitų (su kitokiomis funkcijomis) darbo vietų, į kurias darbuotoją galima būtų perkelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2005). Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymu tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįst darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kai darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnį darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad po Departamento struktūros ir struktūrinių padalinių bei jam pavaldžių įstaigų veiklos pertvarkymo buvo panaikintos Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyriaus pareigybės ir įsteigtas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyrius, įeinantis į Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos sudėtį bei kontroliuojantis vykdomą valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kurio vienu iš pagrindinių uždavinių tapo kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams, šio skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybę (A lygio, 10 kategorijos) einančiam statutiniam valstybės tarnautojui buvo nustatyti papildomi specialieji reikalavimai, pareiškėjas iki pareigybės panaikinimo ėjo statutinio valstybės tarnautojo (A lygio, 9 kategorijos) pareigas, pareiškėjui buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos (A lygio, 9 kategorijos), taip pat buvo pasiūlytos ir žemesnės pareigos (A lygio, 6 kategorijos), tačiau jis minėtų pareigų atsisakė, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant Statuto nuostatų. Priimant šį Įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti ir iš atsakovo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be kita ko, teismas pabrėžia, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl DK nuostatos netaikytinos. DK nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių teisės aktas nereglamentuoja. Statutas reglamentuoja statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, sąlygas ir tvarką. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.