- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- II-163-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00043-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
- Suinteresuotas asmuo
- Energijos skirstymo operatorius, AB
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-102-2021, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4) ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2021 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-102-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad šiuo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį (10 Eurų bauda) ir 426 straipsnio 1 dalį (600 Eur bauda). Nuobaudas subendrinus, jam buvo paskirta galutinė 600 Eur dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis buvo nubaustas todėl, kad jis 2020 m. lapkričio 26 d., 20 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, ardamas lauką kliudė elektros stulpą, kurį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai akcinei bendrovei „E. s. o.“ buvo padaryta 56,05 Eur dydžio žala. Mano, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jis buvo nubaustas už administracinius nusižengimus, kurių nepadarė, t. y. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o taip pat turi galiojantį traktorininko pažymėjimą. Į jo namus atvykusiai policijos pareigūnei neneigė, kad 2020 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu traktoriumi arė žemės sklypą. Tuomet, traktoriaus ratais ar padargais galimai kliudė kažkurį stulpą, tačiau to nepajuto ir darbo metu nepastebėjo. Įvykio dieną lauką jis arė nuo 17 valandos iki 21 valandos. Jam bebaigiant arti matė, kaip prie elektros pastotės atvyko elektros tinklų darbuotojai. Tačiau jam išvažiuojant, niekas iš atvykusių darbuotojų jo nestabdė. 2020 m. gruodžio 16 d. į jo namus atvykus policijos pareigūnams, iš jų sužinojo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir apie tai nepranešė policijai. Jo veiksmuose pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo tyčios, kadangi jis tuo metu nežinojo apie įvykį. Be to, jis nuo 2011 m. birželio 14 d. turi išduotą traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, suteikiantį jam teisę dirbti su TR1, TR2 ir SZ žemės ūkio technika. Tačiau, policijos pareigūnei pateikus patį pažymėjimą bei duomenis apie traktorininkų pažymėjimų informacinėje sistemoje esančią informaciją, jam vis tiek buvo taikyta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi į jo paaiškinimus bei pateiktus dokumentus pareigūnė nekreipė jokio dėmesio paaiškindama, kad jos tikrintoje duomenų bazėje yra nurodoma, kad pažymėjimas nėra galiojantis. Be to, byloje nėra aiškus padarytos žalos dydis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis skundą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovė R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji priėmė skundžiamą nutarimą, nutarimas buvo priimtas dalyvaujant pareiškėjui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad pareiškėjo vairavimo teisės yra galiojančios, tačiau dėl kompiuterinės sistemos ypatumų ji negalėjo pašalinti pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad priėmus skundžiamą nutarimą, šis nusižengimas galutinės nuobaudos dydžiui įtakos neturės. Ji priėmė skundžiamą nutarimą, nutarimas buvo priimtas dalyvaujant pareiškėjui. Nutarimo priėmimo metu pareiškėjo paaiškinimų ji neklausė, manė, kad aplinkybės yra išsiaiškintos išsamiai. Prašo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad vartotojai neturi elektros energijos. Nuvykus į pastotę, patikrino saugiklius ir pamatė, kad sudegę saugikliai. Juos pakeitus naujais, įvyko trumpas sujungimas. Nuvykus į vietą pamatė, kad buvo atsitrenkta į stulpą (atramą), pastumtas stulpas (atrama), vienas laidas buvo nukritęs, o kitas vos laikėsi. Tada jie iškvietė policiją. Šalinant įvykio padarinius, išlaidos buvo minimalios. Mano, kad įvykio metu atramą kliudęs vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto, negirdėjo, kaip buvo atsitrenkta į atramą. Atvykus į įvykio vietą, jis nematė, kad lauke būtų buvęs traktoriaus vairuotojas.
Atsiliepimas
Nukentėjusios akcinės bendrovės (toliau – AB) „E. s. o.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. pagal gautą pranešimą, Elektros tinklo eksploatavimo skyriaus operatyvinio valdymo komandos elektrikai nuvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad transporto priemonė kliudė ir apgadino 0,4 kV oro linijos L-100 iš Š-902 atramos 101/3 įrenginius. Kadangi įvykio vietoje nebuvo kaltininko, ESO kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama nustatyti įvykio kaltininką, jo transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, bei kokioje draudimo bendrovėje sudaryta transporto priemonės, sugadinusios AB „E. s. o.“ turtą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir šios sutarties numerį. ESO atliko pažeistos oro linijos remonto darbus ir atstatydama sugadintą turtą iki 2020 m. lapkričio 26 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 56,05 Eur be PVM (penkiasdešimt šeši eurai ir 5 ct be PVM) būtinų remonto išlaidų. Šios išlaidos apskaičiuotos pagal įkainius, kurie yra patvirtinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ Finansų ir administravimo tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ paslaugų įkainiai ir paslaugų patvirtinimo“. Prie prašymo nustatyti kaltininką buvo pridėtas atliktas darbų aktas, kuriame nurodyti atlikti darbai ir išlaidų aprašymas. Mano, kad skundas yra nepagrįstas jokiais įrodymais, motyvais, jame išreikšti tik subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-102-2021 buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (10 Eurų bauda) ir 426 straipsnio 1 dalį (600 Eur bauda). Nuobaudas subendrinus, jam buvo paskirta galutinė 600 Eur dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis buvo nubaustas todėl, kad 2020 m. lapkričio 26 d., 20 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, ardamas lauką kliudė elektros stulpą, kurį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai AB „E. s. o.“ buvo padaryta 56,05 Eur dydžio žala. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neneigia savo kaltės dėl to, kad jis galėjo sukelti įvykį, tačiau teigia, kad 2020 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini), jam galimai kliudžius elektros stulpą, jis to nepajuto ir nesuprato, todėl nebuvo jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pažeidimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį jam taip pat buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi jo turimas traktorininko pažymėjimas yra galiojantis, toks buvo ir paties įvykio metu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 1 dalis)
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas nusižengimas. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo veiksmais nukentėjusiajai AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo padaryta 56,05 Eur dydžio žala, jo veika kvalifikuota ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 straipsnio 1–2 dalyje numatytus nusižengimus – pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, be kita ko, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojo A. M. parodymus, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir kad jo veiksmuose būtų buvusi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tiek apklausiamas po įvykio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog nejuto, kad vairuodamas traktorių užkliudė atramą, tačiau pripažino, jog taip galėjo atsitikti. Be to, kad įvykio vietoje 2020 m. lapkričio 26 d., apie 20 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta, jog be A. K. būtų dirbę kiti asmenys, administracinio nusižengimo byloje esančioje policijos pareigūnės tarnybinėje ataskaitoje „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo“ nurodytų duomenų, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnei nuvykus apklausti pareiškėją, šis patvirtino, jog įvykio dieną buvo laukuose, paties A. K. paaiškinimų, kad tai jis galėjo kliudyti elektros stulpo atramą, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas ardamas laukus ir vairuodamas traktorių, kliudė elektros stulpą, kurį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, nukentėjusiajai AB „E. s. o.“ padarydamas 56,05 Eur dydžio žalą, byloje nėra. A. K., sužinojęs iš policijos apie įvykį, savo kaltę dėl to, kad galimai elgėsi nepakankamai atsargiai, nebuvo pakankamai atidus, iš dalies pripažino. Teismas, šiuo atveju taip įvertina tai, kad įvykio metu jau buvo tamsus paros metas, padaryta žala nebuvo didelė, o ir sėdint bei vairuojant transporto priemonę (traktorių) kabinoje įprastai būna pakankamai triukšminga, skleidžiamos vibracijos, dėl ko nėra paprasta pajusti ir suvokti nedidelį kontaktą su kitu pašaliniu objektu. Tai, kad įvykio metu kontaktas su atrama negalėjo būti didelis, patvirtino ir įvykio vietoje buvęs ir apgadintą atramą apžiūrėjęs liudytojas A. M.. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjas užkliudęs atramą, galėjo ir turėjo tai suprasti ir atitinkamai pasirinkti tolesnius savo veiksmus. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. suprato kliudęs atramą, tai matė bei suprasdamas tai, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, byloje nėra.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. M. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 19 val., buvo gautas pranešimas į dispečerinę, kad (duomenys neskelbtini) neturi įtampos. Atvykus į minėtą kaimą, pastotėje rado perdegusį saugiklį, kurį pakeitė, tačiau jis vėl perdegė. Privažiavus ir pažiūrėjus atramą pamatė, kad ji yra pažeista apie pusės metro aukštyje, buvo matyti nubraukimai, kurie panašūs į žemės ūkio padargais paliktas žymes. Aplink atramą buvo šviežiai suarta žemė. Kam priklauso ši žemė ir kas arė žemę – nežino. Panašias aplinkybes šis asmuo parodė ir apklaustas teismo posėdžio metu. Taigi, tai taip pat neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad būtent pareiškėjas užkliudė atramą, galėjo ir privalėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį, ir tai suprasdamas pasišalino iš įvykio vietos apie patį įvykį neinformavęs nukentėjusios ir (arba) policijos pareigūnų.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. jo vairuojamu traktoriumi galėjo kliudyti atramą ir ją apgadinti, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, t. y. net nesuvokęs, kad apgadino atramą ir taip padarė žalos, todėl jo veiksmuose nėra vieno iš ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio – tyčios.
Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (traktoriaus vairavimas su negaliojančiu traktorininko pažymėjimo)
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo traktorių „MTZ Belarus - 82.1“ su negaliojančiu traktorininko pažymėjimu. Minėto straipsnyje dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Kelių eismo taisyklių 16 punktas reglamentuoja, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.
Traktorininkų rengimo tvarką reglamentuoja traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498. Vadovaujantis traktorininkų rengimo taisyklėmis, traktorininkus rengia profesinio mokymo teikėjai (žemės ūkio mokyklos), kurioms išduotos licencijos vykdyti traktorininkų mokymo programas. Asmenims, baigusiems mokymo kursus ir išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminus, išduodamas traktorininko pažymėjimas, kuriuo patvirtinama teisę vairuoti tam tikros kategorijos traktorius ir savaeiges mašinas.
Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-710 pakeistos Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklės nurodo, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti C1, C, C1E, CE, D, D1, DE arba D1E kategorijų motorines transporto priemones, taip pat suteikia teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas. Turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, įgauna teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius. Asmenims, turintiems atitinkamų kategorijų vairuotojų pažymėjimus ir siekiantiems vairuoti traktorius ar savaeiges žemės ūkio mašinas, atskiro traktorininko pažymėjimo nebereikia. Turintieji B kategorijos vairuotojo pažymėjimus, gali vairuoti traktorius, kurių variklio galia iki 60 kW (galia nurodyta traktoriaus registracijos liudijime). TR1 kategorija – iki 60 kW variklio galios ratiniai žemės ir miškų ūkio traktoriai bei vikšriniai traktoriai ir traktorių junginiai su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip pat traktoriai su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui A. K. 2011 m. birželio 14 d. Vilkijos žemės ūkio mokyklos yra išduotas traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas, suteikiantis teisę pareiškėjui vairuoti TR1, TR2 ir SZ kategorijos traktorius ir savaeiges transporto priemones. Galiojimo data šiame pažymėjime numatyta iki 2021 m. birželio 14 d. Duomenų, jog teisė vairuoti traktorius iš A. K. būtų buvusi atimta, byloje nėra. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina (administracinio nusižengimo b. l. 23, 24), kad pareiškėjas A. K. yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones. Valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrų išrašo (administracinio nusižengimo b. l. 27) matyti, kad ratinio traktoriaus „MTZ Belarus-82.1” variklio galia 58,70 kW. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog A. K. 2020 m. lapkričio 26 d. vairavo traktorių, kai jo turimas traktorininko pažymėjimas buvo galiojantis. Be to, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų teisės aktų nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vairuoto traktoriaus galia yra 58,70 kW, t. y. priklauso TR1 kategorijai, spręstina, kad teisę vairuoti minėtą traktorių jam suteikė ir jo turimas vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti B kategorijos transporto priemones. Taigi, netgi jei ir pareiškėjo turimo traktorininko pažymėjimo galiojimo laikas būtų pasibaigęs, nagrinėjamu atveju, atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį pareiškėjas buvo patrauktas nepagrįstai, esant galiojančiam kitam vairuotojo pažymėjimui. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjo skundas ir dėl šio administracinio nusižengimo yra pagrįstas.
Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo anksčiau išnagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą A. K. veikoje esant administracinio nusižengimų sudėčių ir jų objektyviųjų požymių, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 straipsnyje. Todėl jo skundas yra tenkintinas, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-102-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu pagal minėtus straipsnius, nutraukiant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-102-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.