- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e1-284-1079/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03747-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą;
2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu, bausmės neatliktos,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2025 m. sausio 20 d. apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia sugadino J. D. priklausantį turtą: išdaužė namo kambario stiklo paketą, kurio vertė 200 eurų, sulaužė lango roletą, kurio vertė 120 eurų, bei sugadino namą juosiančios vielinės tvoros segmentą, kurio vertė 105,13 eurai, taip padarydamas J. D. bendrą 425,13 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią T. M. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
T. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, 2025 m. sausio 20 d., apie pietus, tikslaus laiko nepamena, jis su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko pas savo kolegą A. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten dar buvo keletas vyriškių iš kaimo, su kuriais pradėjo vartoti alkoholį. Vyriškiai jam pradėjo sakyti, kad jo sugyventinė V. B., su kuria apie 8 metus vedė bendrą ūkį, yra šalia kaimynystėje esančiame name, pas Ž. D.. Jis susinervinęs nuėjo prie D. namo ir priėjęs prie namo lango išgirdo balsus ir juoką, sklindančius iš namo vidaus. Išgirdęs V. juoką, jis pradėjo stipriai belsti į langą, su tikslu, kad V. išeitų į lauką. Jam beldžiant į langą, niekas nereagavo ir į lauką neišėjo, dėl ko jis dar labiau susinervinęs jau su rankos kumščiu stipriai pradėjo daužyti lango stiklą. Po kažkelinto stipriai suduoto smūgio, lango stiklas sudužo. Kadangi kambario vaizdą dengė prie lango buvę roletai, jis juos ranka stipriai traukdamas nuplėšė. Pamatęs V. su D. kambario viduje, jis jiems dar kažką pasakė necenzūriniais žodžiais, po ko nuo namo nuėjo ir grįžęs prie savo automobilio, juo išvažiavo namo. Jis dabar neatsimena ar ateidamas, ar nueidamas nuo namo, jis galėjo užkliūti už namą juosiančios vielinės tvoros ir ją taip apgadinti. Jam automobiliu grįžus į „ETG“ ir netoli namų aikštelėje pastačius automobilį, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą ir pradėjo tyrimą dėl jo vairavimo neblaiviam, kur tyrimas jau yra pabaigtas. Dėl to, kad išdaužė namo langą ir apgadino įtarime nurodytus daiktus labai gailisi ir savo tokio poelgio nepateisina. Jis bandys tartis su J. D. dėl žalos atlyginimo, kad ji jam neturėtų jokių pretenzijų (b. l. 141-144).
Kaltinamojo T. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
nukentėjusiosios J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. sausio 20 d. apie 16.00 val., buvo jai priklausančio namo, miegamajame kambaryje, pro kurio langą matyti gatvė ir kitos sodybos. Jai žiūrint pro langą pastebėjo, kad iš sodybos esančios adresu (duomenys neskelbtini), į jos sklypą pro įvažiavimą atėjo jai nepažįstamas vyras ir priėjo prie miegamojo kambario lango, prie kurio stovėjo ji. Pro uždarytą langą vyras jos paklausė, kur yra Ž. Ji pasakė, kad nežino. Vyras toliau klausinėjo, kur jie (sūnus Ž. D. ir jo sugyventinė V. B.) yra. Ji atsakė, kad nežino. Vyras atsakė, nebijok, jis į namo vidų neis. Jis jai palinkėjo sveikatos, sakė, jog nėra blogas žmogus, bei save keikė. Nepažįstamam vyrui ji nesakė, kad sūnus ir jo sugyventinė yra jos namuose, nes norėjo išvengti nereikalingo konflikto. Vyras apsisuko ir išėjo, kur išėjo nematė. Po kelių minučių išgirdo, kaip dūžta lango stiklas esantis salone. Tada nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti apie įvykį. Ji labai išsigando. Į kiemą nebuvo išėjusi, bet sūnus sakė, kad taip pat yra apgadintas vielinės tvoros segmentas. Sklypo pastatai yra apdrausti. Jai padarytą žalą vertina 1700 eurų. Papildomai parodė, kad išdaužto namo kambario stiklo paketo vertė 200 eurų, sulaužyto lango roleto vertė 120 eurų, bei sugadinto namą juosiančios vielinės tvoros segmento vertė 105,13 eurai. Dėl turto sugadinimo jai padaryta viso 425,13 eurų turtinė žala. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato ir parodo, kad byloje ji civilinio ieškinio nereikš, nes T. M. jai padarytą žalą jau atlygino, už tai ką padarė atsiprašė ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 40-41, 42-44);
liudytojo Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. sausio 20 d. apie 16.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu jis gulėjo svetainės kambaryje lovoje kartu su savo drauge V. B., pajuto, kad į kambario lango stiklo paketą kažkas daužosi, po sekančio smūgio išdužo vienas stiklo paketas. Jis pradėjo po kambarį su drauge iš baimės lakstyti, todėl skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Jis išgirdo, kad prie lango stovėdamas vyriškis keikiasi necenzūriniais žodžiais „valkata, šavala, negyvensit“. Asmenį atpažino, tai jo draugės buvęs sugyventinis T. M.. Su juo jau ne pirmą sykį konfliktuoja dėl V. Jis tuo metu dar nuplėšė nuo lango sumontuotą roletą. Galvojo, kad T. M. lips į kambario vidų ir prieš juos smurtaus. Jis išbėgo į koridorių pasiėmė savigynai lazdą ir galvojo jai pateks T. į privatų patalpų vidų, gins save ir savo artimus žmones nuo įsibrovėlio. Kai parėjo į kambarį prie lango T. nebebuvo. Atėjęs pas mamą į kambarį pamatė, kad T. M. nueina nuo jų namo pas kaimyną, kur stovėjo jo automobilis (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie savo automobilio T. atsisėdo už vairo ir išvažiavo. Jis kiek žino, T. vairuoja automobilį neblaivus, todėl pranešė pakartotinai bendruoju pagalbos numeriu 112 apie galimai neblaivų vairuotoją (b. l. 60-63);
liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. sausio 20 d. apie 16.00 val., jai būnant pas savo dabartinį draugą Ž. D. namuose, ir su Ž. svetainės kambaryje gulint lovoje, išgirdo prie lango iš lauko pusės daužymo smūgius, šūkaliojimus. Atsistojusi nuo lovos, su Ž. pamatė, kad už lango lauke jos buvęs sugyventinis T. M. kumščiu tranko (daužo) lango stiklą ir bando lango stiklą išmušti. Ji jam pradėjo šaukti ką jis daro ir, kad bus iškviesta policija. Jam nepaisius jos žodžių, po kažkelinto kumščiu suduoto smūgio į lango stiklą, vienos pusės lango stiklo paketas sudužo. Tada T. iš lauko pusės įkišęs per išdaužtą langą savo ranką, pradėjo traukti ir draskyti prie lango buvusius roletus. Ž. pradėjo šaukti kitame kambaryje buvusiai savo mamai J., kad ji iškviestų policiją. T., nutraukęs ir ant žemės numetęs roletus, nuėjo į netoli esančią sodybą, kur buvo atvykęs su jam priklausančiu tamsios spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini). Kadangi su Ž. pamatė, kad T. yra neblaivus ir priėjęs prie savo automobilio sėdo už vairo ir išvažiavo, Ž. paskambino 112 pagalbos numeriu ir pranešė policijai. Atvykę pareigūnai informavo, kad sustabdė neblaivų T. M.. Pareigūnams papasakojo visą situaciją, kad tas pats M. rankos kumščiu bei koliodamas necenzūriniais žodžiais, išdaužė namo lango stiklą. Parodo, kad T. M. taip elgiasi iš pavydo, kad ji jį paliko, nes su juo pragyveno apie septynis metus, o prasidėjus nuolatiniam fiziniam smurtui prieš ją, ji jį paliko (b. l. 66-69);
2025 m. sausio 20 d. informaciniu pranešimu ROIK 0125000038602, kuriame nurodyta, kad prieš 1 min. nepažįstamas vyras išmušė pranešėjos namų langą su alkūne. Vyras atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) ir dabar yra šalia, pas kaimyną (b. l. 13-14);
2025 m. sausio 20 d. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 20 d. 19.23 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 1 minutę nepažystamas vyras išmušė pranešėjos namų langą su alkūne, dabar yra šalia, pas kaimyną. Pranešėja laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjos sūnus - Ž. D., kuris parodė išdaužtą langą, paaiškino, jog tai ne viskas. Šalia išdaužto lango gulėjo ant žemės nutrauktas roletas. Vyras aiškino, jog taip pat apgadintas vielinės tvoros segmentas. Su kuo galėjo išdaužti langą Ž. D. negalėjo nurodyti, kadangi nematė. Kadangi Ž. D. yra neblaivus, apklausta J. D., kuri paaiškino įvykusio įvykio aplinkybes, Buvo bendrauta su V. B., kuri paaiškino, jog vyrą, kuris išdaužė langą pažįsta, jis yra V. B. buvęs sugyventinis, aiškino, jog šis negali susitaikyti, kad jie išsiskyrė, tai tęsiasi jau puse metų. Vėliau paaiškėjo, jog vyras, išdaužęs langus yra T. M.. Pasiklausus moters, ar ji palaiko kokį nors tai ryšį su T. M., moteris atsakė, jog ne. Pasiklausus, ar moteris matė kaip viskas įvyko, ši atsakė, jog nieko nematė. Paaiškino, jog salone gulėjo ant sofos kartu su Ž. D. ir jiems virš galvos staiga išdužo langas. Moteris aiškina, jog T. M. negalėjo matyti kur jie gulėjo, nes visuose kambariuose buvo nuleisti roletai (b. l. 15-16);
2025 m. sausio 20 d. J. D. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. sausio 20 d. apie 16 val. į jos kiemą atėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo jos klausinėti. Vyras toliau klausinėjo. Kur jie ( sūnus Ž. D. ir jo sugyventinė V. B.) yra. Ji atsakė, kad nežino. Vyras atsakė, nebijok, jis į namo vidų neis. Jis jai palinkėjo sveikatos. Sakė jog nėra blogas žmogus bei save keikė. Vyrui šnekant ji suprato, jog jis yra jos sūnaus pažįstamas apie kurį jis jai ne kartą pasakojo, bei kuris ne kartą buvo konfliktavęs su jos sūnumi. Nepažįstamam vyrui nesakė, kad jos sūnus ir jo sugyventinė yra jos namuose, nes norėjo išvengti nereikalingo konflikto. Vyras apsisuko ir išėjo, kur išėjo nematė. Po keleto minučių išgirdo kaip dūžta lango stiklas esantis salone. Tada nusprendė paskambinti Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti apie įvykį. Ji labai išsigando, ją pradėjo dusinti, sukilo kraujo spaudimas, todėl išgėrė raminamųjų vaistų. Jai nusiraminus išėjo iš miegamojo kambario apžiūrėti kokia žala padaryta. Į kiemą nebuvo išėjusi, bet sūnus sakė, kad taip pat yra apgadintas vielinės tvoros segmentas. Sklypo pastatai yra apdrausti. Jai padarytą žalą vertina 1700 eurų ( b. l. 19-25);
2025 m. sausio 20 d. daikto ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Užėjus už namo kampo, kur namas susiduria su tujomis, matosi išdaužtas lango stiklas, ant žemės yra daug lango stiklo šukių, šalia išdaužto lango stiklo matosi krūmas, šalia krūmo matosi ant žemės numestas roletas. Priėjus prie tujų, matosi sulamdyta vielinė tvora, kuri yra žalios spalvos (b. l. 26-28, 29-37);
2025 m. sausio 27 d. nukentėjusiosios J. D. dukra R. V. elektroniniu paštu atsiuntė komercinį pasiūlymą dėl stiklo paketo ir roleto keitimo bei išankstinę sąskaitą už segmentinę tvorą: UAB „Kesko Senukai Digital“ išankstinė sąskaita Nr. EPW1463404 virintas tinklas ir užsakymo paruošimas bendra suma 105,13 Eur ir UAB „Langės langai“ komercinis pasiūlymas Nr. 20250127 stiklo paketas ir roletas, kurių bendra vertė 320 Eur ( b. l. 70-76, 77-79).
BK 187 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, padariniais – sunaikintas arba sugadintas svetimas turtas, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkrečių veiksmų – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į kito asmens turtą, pasireiškiantis neleistinu elgesiu.
Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Veika pasireiškia tyčia.
Bylos aplinkybės yra aiškios, T. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. D. parodymais, liudytojų parodymais, daikto ir įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sugadino namą juosiančios tvoros segmentą, išdaužė namo kambario stiklo paketą ir sulaužė lango roletą, sugadindamas nedidelės vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. kovo 31 d. apie tai buvo surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog įtariamasis T. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis T. M. su prokuroro siūloma bausme sutiko (b. l. 153-155).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis T. M. teistas (b. l. 92-105), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (b. l. 119-127), dirbantis (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą 425,13 eurų turtinę žalą, jos atsiprašė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo T. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo dvi atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. M. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu T. M. skirtinas įpareigojimas – per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat uždraustina visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.
T. M. 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2025 m. sausio 20 d.) ir nuteistas galutine bausme 34 MGL (1700Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.); taip pat T. M. 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2025 m. sausio 10 d.) ir nuteistas galutine bausme – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įsiteisėjo 2025 m. vasario 28 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant, prie paskirtos griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą laisvės apribojimo bausmės dalį, ir ši subendrinta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 65 straipsnio 2 dalis) subendrintina su 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, ir T. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį, ir 34 MGL (1700Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme; taip pat pagal 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį ir 2025 m. vasario 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktų bausmių dalys.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
2025 m. kovo 21 d. prokuroro nutarimu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
T. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 187 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros; įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir su 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, visiškai jas sudedant, ir T. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį, ir 34 MGL (1700Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme; taip pat pagal 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį ir 2025 m. vasario 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės dalis.
Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti T. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti T. M..
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.