Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios K. A. atstovės advokatės E. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas K. A. atstovės advokatės E. J. skundas, dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo“ Nr. RV-21-1672.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu „Dėl Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo“ Nr. RV-21-1672 (toliau – Nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajai K. A. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kad jai nustatyta vidutinė rizika ir daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, tačiau į resocializacijos procesą įsitraukė palyginus nesenai ir, kad jos kriminogeniniai veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji K. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.

2. Nesutikdama su Komisijos nutarimu, K. A. atstovė advokatė pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau to paties teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, nuteistosios K. A. atstovės advokatės skundas atmestas, konstatuojant, kad nors nuteistosios K. A. elgesyje yra teigiamų požymių, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismas pažymėjo, kad šiuo metu nuteistosios K. A. paleidimas iš bausmės atlikimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padaryto nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistosios K. A. atstovės advokatės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį bei Komisijos nutarimą ir taikyti K. A. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą. Prideda dokumentus (pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbo charakteristika).

4. Skunde nurodoma, kad K. A. per 18 metų nenusikalto, pakeitė gyvenimo būdą ir pasimokė iš savo klaidų, dėl savo veiksmų labai gailisi, todėl nėra suprantama kodėl šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis nei realus laisvės atėmimas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrindė dėl kokių priežasčių realus bausmės atlikimas šioje situacijoje yra būtinas tiek nuteistajai, tiek ir visuomenei, juo labiau, kad nei Komisija, nei teismas neakcentavo K. A. pavojingumo visuomenei, jos nusikalstamo gyvenimo būdo tęsimo. Skunde akcentuojama, kad buvimas laisvės atėmimo vietoje ne visuomet asmenį pakeičia teigiama linkme ir užtikrina bausmės tikslus, kartais nutinka priešingai, todėl labai svarbu įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nes formalių kriterijų taikymas ne visuomet atitinka bausmės paskirtį. Taip pat skunde teigiama, kad teismas visiškai nepasisakė dėl elektroninio stebėjimo naudos. Taikant elektroninio stebėjimo priemones, nuteistoji ir toliau būtų prižiūrima, tačiau galėtų dirbti ir nebūtų našta valstybei, ypač, kai elektroninio stebėjimo vykdymas yra žymiai pigesnis nei nuteistųjų išlaikymas laisvės atėmimo vietoje. Skunde pabrėžiama, kad nuteistoji yra pakeitusi savo elgesį ir laikosi įstatymų jau daugybę metų, turi tvirtą šeimą, tetos palaikymą, esant laisvėje turės užtikrintą darbo vietą, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra kraštutinė ir perteklinė priemonė, kuri šioje situacijoje nėra tikslinga bausmės tikslams įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

K. A. atstovės advokatės E. J. skundas atmetamas

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji K. A. yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ji pataisos įstaigoje dirba, išreiškė norą įgyti kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo adaptacijos programoje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, reguliariai konsultuojasi su socialine darbuotoja, savarankiškai studijuoja psichologinę literatūrą, ateityje yra numačiusi pakankamai realistiškus ir įgyvendinamus tikslus, ji priskirta paprastai nuteistųjų grupei, palaiko ryšius su sugyventiniu ir teta, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą. Taigi, visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąją teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje ji stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodama savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jos asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Remiantis OASys metodika gautais duomenimis, 2024 m. gegužės 22 d. pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. rugpjūčio 8 d. atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Nors iš šių duomenų matyti, kad K. A. iš tiesų deda pastangas mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra padaryta pažanga ją mažinant, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Antai, nuteistajai nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – anksčiau teista 2 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; jaunas kriminalinis amžius. Nustatyti ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – emocinis pažeidžiamumas; nepakankamas neigiamų pasekmių suvokimas nusikaltimų padarymo metu; nepakankamas problemų atpažinimas; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nustatyti apsauginiai veiksniai – palaikantys ryšiai su sugyventiniu ir teta; motyvacija užsiimti darbine veikla, turi darbo vietą; priima siūlomas resocializacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.

8. Apariamu atveju pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistosios nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistoji ir vykdo jai sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistosios elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistosios veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgus į šioje situacijoje nuteistajai K. A. nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius bei jų skaičių, akivaizdu, kad nuteistoji nededa maksimalių pastangų mažindama pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistosios elgesyje yra nustatyti ir trys minėti apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau įvertinus juos visų aplinkybių visumos kontekste, tai nelaikytina išimtinai nuteistąją saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

9. Be kita ko, vertinant ar nuteistosios taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistoji atlieka bausmę, koks jos elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jos pačios požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik pačios nuteistosios interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

10. K. A.teista du kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieką pirmą kartą pagal BK 147 str. 1 d. Pirmo teistumo metu jai buvo 16 metų. Nusikaltimų visuma – plėšimas, cigarečių kontrabanda, prekyba žmonėmis, rodo, jog jai būdingas nusikaltimo modelis (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais), nusikaltimai sunkėja. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ji nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, kas didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Taigi, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, yra nepaneigiamas.

11. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistosios darbinė patirtis nestabili, nuo 1997-11-12 (1 mėn.) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2000-10-10 (3 mėn.) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2008-06-12 (2 mėn.) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), po to oficiali darbinė patirtis nefiksuota. Pasak pačios nuteistosios, dėl slapstymosi, užsienio valstybėse oficialiai nedirbo, tačiau nurodė, kad neoficiali darbinė patirtis apie 11 metų. Šiuo metu nuteistoji įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į labai menką nuteistosios oficialią darbo istoriją, taip pat į tai, kad nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo finansinį pobūdį, darytina pagrįsta išvada, jog pastovių pajamų bei stabilios darbo patirties neturėjimas, gali apsunkinti jos integraciją į visuomenę, paskatinti ją kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleista lygtinai K. A.bus įdarbinta, nes tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistoji paleista lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laisvėje nuteistoji nevykdė įsiteisėjusio nuosprendžio, 2011-2012 m. išvyko į Ispaniją, vėliau į Švediją, jose slapstėsi ir kaip teigė pati nuteistoji, ten neoficialiai dirbo, nes nenorėjo patekti į teisėsaugos akiratį. Visa tai leidžia manyti, kad būtent dėl nenoro būti sulaikytai, o ne dėl to, kad K. A. pakeitė savo gyvenimo būdą, ji nenusikalto, todėl spręsti, kad šiuo metu savo tikslų laisvėje ji sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, negalima.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nuteistajai likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2024-08-22 ji faktiškai atliko 7 mėn. ir 1 d. (iš paskirtų 4 metų). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Priešingu atveju, pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistosios atstovės advokatės skundą, dėl visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistosios lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai nuteistosios atstovės advokatės skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajai lygtinį paleidimą panaikinimo, netenkino. Aukštesnės instancijos teismas pritaria tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąją charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistoji jau gali būti paleista lygtinai ir taisoma neizoliuota.

14. Pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad probacija valstybei kainuotų mažiau nei jos išlaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taip pat tai, kad nuteistoji nepatirtų neigiamų su laisvės atėmimu susijusių pasekmių, vertintinos kaip deklaratyvios ir pačios savaime nesudaro pagrindo jos paleisti lygtinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nuteistajai K. A.lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas, todėl aptarinėti elektroninio stebėjimo vykdymo galimybes nuteistosios K. A. atžvilgiu, kaip tai nurodoma pateiktame skunde, netikslinga.

15. Taigi, remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija nutarusi netaikyti nuteistajai K. A. lygtinio paleidimo, ir apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistosios K. A. atstovės advokatės E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.