- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- eI-973-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03600-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2018 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 2D-14626 „Dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. sausio 13 d.
2.1. Pareiškėjai 2018 m. balandžio 13 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-180413-00054 dėl savavališkai pastatyto neypatingo statinio – gyvenamojo namo. 2018 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-180416-00055 dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir savavališkai pastatyto statinio griovimo darbų pašalinimo (statybvietės sutvarkymo) (toliau – Privalomasis nurodymas) iki 2018 m. spalio 13 d. Pasak pareiškėjos, ji bandė susirasti kitą gyvenamąjį būstą, kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, tačiau jai nepavyko. 2018 m. spalio 9 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu į atsakovę dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo dar papildomiems trims mėnesiams. Skundžiamu Sprendimu atsakovė netenkino pareiškėjos 2018 m. sausio 9 d. prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pasak pareiškėjos, toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2.2. Paaiškino, kad atsakovė pareiškėjai nenurodė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 punkte yra nurodytas asmens teisių gynimo būdas, kuris galėjo padėti pareiškėjai laiku spręsti iškilusias problemas. Pareiškėja iki 2018 m. spalio 11 d. neturėjo reikiamų teisinių žinių, ji tikėjo, kad valstybės įstaigos padės jai išspręsti iškilusias būsto įsigijimo (socialinės nuomos, socialinio būsto suteikimo) problemas. Visi reikiami veiksmai buvo atliekami, tačiau per tokį trumpą terminą nepavyko susitvarkyti kito būsto nuomos. Pareiškėjos teigimu, Privalomajame nurodyme nurodytas gyvenamasis namas buvo pastatytas prieš 36–38 metus, jo statybą vykdė pareiškėjos vyras K. B. (šiuo metu – miręs), pareiškėja visą šį laiką mokėjo mokesčius už tiekiamą elektros energiją, visoms savivaldybės ir valstybės įstaigoms ir įmonėms buvo nurodžiusi šį namą kaip deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. iki 2018 m. balandžio 13 d. niekas nekėlė šio namo pastatymo teisėtumo ar neteisėtumo.
Pabrėžė, kad jai nėra lengva išsikelti kitur ir rasti kitą gyvenamąją vietą dėl jos senyvo amžiaus bei romų tautybės diskriminacijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Nesutikdama su pareiškėjos teiginiu, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, atsakovė teigia, kad tam, jog individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas Inspekcija turi diskrecijos teisę spręsti dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo 3 mėnesiams, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcija privalėjo siekti užtikrinti pareiškėjai teisines galimybes dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo jos 2018 m. spalio 9 d. prašyme nurodytų priežasčių pagrindu. Be kita ko, pabrėžė, kad atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl to, kad prašyme nurodytos svarbios priežastys nelaikomos svarbiomis priežastimis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme, o skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra priimtas vykdant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą statybos valstybinės priežiūros funkciją. Sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus: jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, paaiškinta, kad nėra pagrindo pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos nurodytos svarbios priežastys nėra paminėtos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei nurodyta jo apskundimo tvarka.
3.2. Pasak atsakovės, pareiškėja nei skunde teismui, nei 2018 m. spalio 9 d. pateiktame prašyme Inspekcijai nėra pateikusi jokių duomenų apie realias bei tikėtinai rezultatyvias pastangas įteisinti statybą, apie vykstančias procedūras, susijusias su statybos įteisinimu, todėl Inspekcija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
3.3. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjai pasiūlė išsinuomoti tuo metu laisvą būstą su bendrojo naudojimosi patalpomis (adresu: Naujininkų g. 3-9, Vilniuje), tačiau su tokiu pasiūlymu pareiškėja nesutiko, nurodydama, kad ji nenori gyventi dėl netvarkos ir su pašaliniais asmenimis.
3.4. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Inspekcija jos tinkamai neinformavo apie įstatyme nurodytus jos teisių gynimo būdus, kai yra konstatuota savavališka statyba. Kadangi pareiškėja su Privalomuoju nurodymu buvo supažindinta pasirašytinai, tai reiškia, kad ji buvo tinkamai ir detaliai informuota apie galimybę ir teisę įteisinti savavališką statybą. Pareiškėja Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
3.5. Pareiškėja skunde iš esmės nenurodo jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų individualaus administracinio akto panaikinimo pagrindų.
Inspekcija tinkamai atliko savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą adresu: (duomenys neskelbtini), tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. spalio 9 d. prašymą, todėl skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, bet pareiškėja tokių duomenų nepateikė. Pareiškėja suprato teisinį reglamentavimą, tačiau neatliko reikiamų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Vilniaus departamentas) vyriausiasis specialistas pagal gautą informaciją apie statybas 2018 m. kovo 28 d. atliko patikrinimą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-667, kuriame užfiksuota, jog atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini),, be statybos leidimo pastatytas apie 89 kv. m ploto medinio karkaso gyvenamasis namas (Nr. 48), kurio išmatavimai: 11,30 x 9,40 m, aukštis apie 5,50 m; sienos apkaltos lentomis, stogas dengtas šiferiu. Statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.
Atsižvelgdama į patikrinimo aktą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 27 straipsnio 22 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 16 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktu ir 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Inspekcija pareiškėjai surašė 2018 m. balandžio 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180413-00054, kuriame konstatuota, kad savavališkai pastatytas neypatingas statinys – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. balandžio 16 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-180416-00056 bei 2018 m. balandžio 16 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180416-00055 (toliau – Privalomasis nurodymas): iki 2018 m. spalio 13 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcijos Vilniaus departamentas, 2018 m. spalio 9 d. gavęs pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ir jį išnagrinėjęs, remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. spalio 16 d. skundžiamu Sprendimas šio prašymo netenkino, t. y. nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos 2018 m. sausio 9 d. prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
5.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.
Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
5.2. Skundžiamu Sprendimu atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Kaip matyti, iš ginčijamo akto pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja stengiasi (atlieka veiksmus) įteisinti savavališką statybą, t. y. dokumentų, susijusių su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kaip to reikalauja Įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Pareiškėjos teigimu, ji bandė susirasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau dėl jos senyvo amžiaus bei romų tautybės diskriminacijos, tai padaryti nėra lengva. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjos teiginio, teismas atkreipia dėmesį, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti pratęsiamas terminas privalomojo nurodymo įvykdymui yra tos procedūros, kurių trukmei daryti įtakos asmuo negali. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pageidavimas, kad Privalomojo nurodymo vykdymo terminą Inspekcija pratęstų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes paminėtos pareiškėjos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, kurios, esant įstatymų leidėjo nustatytai galimybei, sudaro pagrindą pratęsti terminą. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos argumentą, kad ji tikėjo, jog valstybės įstaigos padės jai išspręsti iškilusias būsto įsigijimo (socialinės nuomos, socialinio būsto suteikimo) problemas. Pažymėtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1.35-18/4781 „Dėl gauto prašymo“, kuris buvo adresuotas pareiškėjai, 2018 m. rugpjūčio 27 pasiūlė išsinuomoti tuo metu laisvą būstą su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau, pasak atsakovės, pareiškėja nesutiko su tokiu pasiūlymu. Taigi tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta pagalba sprendžiant būsto nuomos (persikėlimo į kitą gyvenamąją vietą) klausimas, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Pasak pareiškėjos, toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Su tokiu pareiškėjos vertinimu teismas nesutinka.
6.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
6.2. Skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimus: skundžiamas Sprendimas neprieštarauja Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatoms, yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.