- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2140-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01653-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. J., V. L., D. J.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms V. L. teisių perėmėjai J. J. ir atsakovėi D. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę V. L. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai statomą ūkio pastatą – garažą (užstatymo plotas apie 25 kv.m., pamatai – betoniniai juostiniai, sienos – blokeliai, stogas – šlaitinis, cementinio pluošto lakštu) žemės sklype, unikalus Nr. 4400-167-6972, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai statomą ūkio pastatą – garažą (užstatymo plotas apie 25 kv.m., pamatai – betoniniai juostiniai, sienos – blokeliai, stogas – šlaitinis, cementinio pluošto lakštu) žemės sklype, unikalus Nr. 4400-167-6972, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, kad garažas pastatytas žemės sklype, priklausančiame bendros dalinės nuosavybes teise ne tik atsakovei, bet ir kitiems bendraturčiams, dėl to turėjo būti gautas kitų bendraturčių sutikimas statyti šį garažą. Atsakovė savo savavališkais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 2010-04-21 jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2010-04-22 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Aktas nuginčytas nebuvo, todėl jis yra galiojantis.
Atsakovė V. L. 2011-04-03 atsakovė mirė, atsakove į bylą įtraukta jos teisių perėmėja vaikaitė J. J..
Atsiliepimas
Atsakovė D. J. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ji negali būti atsakove šioje byloje, nes minėtą garažą dar 2006 metais pradėjo statyti jos mama V. L.. Nurodė, kad garažas buvo pastatytas teisėtai.
Atsakovės V. L. teisių perėmėja J. J. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad dar neturi notaro patvirtinto paveldėjimo teisės liudijimo, todėl byloje dalyvauti negali, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Trečiasis asmuo V. P. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad kuomet kaimynai pradėjo statybas, ji pretenzijų jiems neturėjo. Pastatą statė D. J., V. L. buvo senyvo amžiaus. D. J. sakė, kad jos dukra pirks automobilį ir jį laikys šiame garaže. Tarp jos ir kaimynų kilo ginčas dėl jos namo rekonstrukcijos, kuriai kaimynai neduoda sutikimo, todėl ji kreipėsi į inspekciją dėl neteisėtos garažo statybos. Jei kaimynai sutiktų su jos namo rekonstrukcija, ji duotų sutikimą garažo statybai.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę J. J. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype; remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis.
Teismas nustatė, kad V. P. priklauso 737/1842 dalys, D. J. priklauso 276/1842 dalys, V. L. priklauso 829/1842 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2007-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4673. Šiame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype atsakovė V. L. 2006 metais pastatė ūkio pastatą – garažą, kurio statybai tuo metu turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas. 2010-04-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-100420-000007 nustatyta, kad V. L. savavališkai vykdo statybos darbus (duomenys neskelbtini), stato ūkinį pastatą – garažą, statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija I grupės nesudėtingas statinys. Statytojas pažeidė Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., 20 str. 2 d. 2 p., STR 1.01.07:2002 Md 12.2. p. (b.l. 4-5). 2010-04-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pareikalavo, kad V. L. iki 2010-06-22 savo lėšomis likviduotų savavališkos statybos padarinius – pagal reikalavimą nugriautų savavališkai statomą garažą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkytų statybvietę, tačiau reikalavimas įvykdytas nebuvo, tai patvirtina 2010-06-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus faktinių aplinkybių nustatymo aktas. Šiuo metu, pasikeitus statybų teisiniam reglamentavimui, šio garažo statybai projektas neprivalomas, tačiau reikalingas bendro žemės sklypo bendraturčių, tai yra V. P. ir D. J., rašytinis sutikimas. D. J. yra statytojos V. L. dukra, ji dėl garažo jokių pretenzijų neturi, tačiau kita žemės sklypo bendraturtė V. P. tokio sutikimo nėra davusi, nes statytoja jo neprašė.
Teismas konstatavo kad minėtame žemės sklype garažo statyba yra galima ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat ši statyba nesukėlė neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, o kiti šio žemės sklypo savininkai iš esmės neprieštarauja statybai, todėl padarė išvadą, kad šiuo metu nėra būtinumo griauti garažo, nes yra galimybė kitais būdais pašalinti šios savavališkos statybos padarinius, tai yra įpareigoti statytoją per nustatytą terminą gauti žemės sklypo bendraturčių, tai yra V. P. ir D. J., rašytinį sutikimą garažo statybai bendrame žemės sklype.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ieškovas apeliacinio skundo revoliucinėje dalyje klaidingai nurodė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo) dalį, kurioje teismas nurodė, jog jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis pakeisti ir teismo sprendime nurodyti, kad J. J. nustatytu terminu negavus žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų garažo statybai, įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nugriauti savavališkai statomą garažą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei to nepadarius, nustatyti, kad ieškovas turi teisę atsakovės J. J. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Anot apelianto, teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo revoliucinėje dalyje nurodė, kad jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismas nenurodė, kam tenka teisė minėtą reikalavimą įvykdyti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 ir 9 dalimis, galima teigti, kad atsakovei per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdžius, t.y. negavus statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas visų pirma statytojo ir tik minėto įpareigojimo neįvykdžius, ginčo statinį turi teisę nugriauti Inspekcija.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgęs į tai, kad atsakovė negali būti tinkama šalimi šioje byloje, nes įstatymų nustatyta tvarka jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat nurodo, kad sprendimas priimtas nepasisakant dėl bendraatsakove tapusios D. J. atsakomybės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neinformavus atsakovės apie 2012-12-07 vykusį teismo posėdį, t.y. jai nebuvo įteiktas teismo šaukimas. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nesant bendraturčių sutikimo, garažo statyba laikoma savavališka. Tačiau teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pagal Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios ir šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės J. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai šioje byloje yra atsakovė. Pagal CK 5.50 str. 2 d, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Č. B. rašto Nr. 73 matyti, kad po V. L. mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė vaikaitė J. J.. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymi, jog tiek pagal atsakovės nurodytą garažo statybos datą 2006 m., tiek pagal inspekcijos ieškinio pateikimo metu (2010-09-27) galiojusį Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., numatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą. Kadangi garažas priskiriamas nesudėtingiems statiniams ir jeigu jis statomas statytojui nepriklausančiame žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas. Todėl ir nagrinėjamu atveju turėjo būti gautas žemės sklypo bendraturčių raštiškas sutikimas. Atsakovei nepaprašius iš V. P. sutikimo su rengiama ūkinio pastato-garažo statyba, trečiojo asmens nesutikimas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus būtų perteklinis ir nereikalingas, kadangi be minėtų dokumentų statyba vis tiek yra neteisėta.
Atsakovė J. J. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įstatymų leidėjas numatė alternatyvią galimybę teismui pasirinkti, kurį subjektą savavališkos statybos atveju įpareigoti pašalinti padarinius. Atsakovė D. J. nurodo, kad sutinka su atsakovės J. J. apeliaciniu skundu. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime nurodo, jog sutinka su ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovės J. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 metais V. L. savavališkai (tuo metu statybai turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas ir žemės sklypo bendroturčių sutikimai) pastatė ūkio pastatą – garažą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: V. L. - 829/1842 dalys, V. P. - 737/1842 dalys, D. J. - 276/1842 dalys pagal 2007-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Po V. L. mirties 2011-04-03 byla buvo sustabdyta, o 2012-05-07 buvo atnaujinta nustačius, kad V. L. teisių perėmėją yra J. J., kuri ir buvo patraukta atsakove.
Šiuo metu, pasikeitus statybų teisiniam reglamentavimui, šio garažo statybai projektas neprivalomas, tačiau reikalingas bendro žemės sklypo bendraturčių, tai yra V. P. ir D. J., rašytinis sutikimas. D. J. yra statytojos V. L. dukra, ji dėl garažo jokių pretenzijų neturi, tačiau kita žemės sklypo bendraturtė V. P. tokio sutikimo nėra davusi, nes statytoja jo neprašė.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad minėtame žemės sklype garažo statyba yra galima ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat ši statyba nesukėlė neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, o kiti šio žemės sklypo savininkai iš esmės neprieštarauja statybai, todėl šiuo metu nėra būtinumo griauti garažo, nes yra galimybė kitais būdais pašalinti šios savavališkos statybos padarinius, tai yra įpareigoti statytojos V. L. (mirusios 2011-04-03) teisių perėmėją J. J. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių, tai yra V. P. ir D. J., rašytinį sutikimą garažo statybai bendrame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi ir sprendimo revoliucinėje dalyje nurodė, kad jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis.
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nurodė, jog jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis pakeisti ir teismo sprendime nurodyti, kad J. J. nustatytu terminu negavus žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų garažo statybai, įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nugriauti savavališkai statomą garažą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei to nepadarius, nustatyti, kad ieškovas turi teisę atsakovės J. J. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Anot apelianto, teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teismas nenurodė, kam tenka teisė minėtą reikalavimą įvykdyti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 ir 9 dalimis, galima teigti, kad atsakovei per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdžius, t.y. negavus statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas visų pirma statytojo ir tik minėto įpareigojimo neįvykdžius, ginčo statinį turi teisę nugriauti Inspekcija.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę J. J. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinį sutikimą garažo statybai bendrame žemės sklype ir visiškai teisingai (sutinkamai su CPK 273 str. 2d. nuostatomis) pritaikė Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numatytos sprendimo nevykdymo pasekmes - jeigu šis teismo reikalavimas nevykdomas, garažas nugriaunamas atsakovės lėšomis. Teismas neprivalėjo nurodyti, kam tenka minėtą reikalavimą įvykdyti, nes Statybos įstatymo 28 str. 10 d. nurodo, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu atsakovė įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, tokio pobūdžio sprendimo neįvykdymo pasekmes išsamiai nurodytos ir CPK 273 str. – atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Atsakovė J. J. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad atsakovei įstatymų nustatyta tvarka nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šis argumentas nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Iš Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Č. B. 2012-01-31rašto matyti, kad po V. L. mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė vaikaitė J. J. (b.l. 80). Byloje nustatyta, kad po V. L. mirties 2011-04-03 byla buvo sustabdyta, o 2012-05-07 buvo atnaujinta nustačius, kad V. L. teisių perėmėją yra J. J., kuri ir buvo teisėtai patraukta atsakove 2012-05-22 teismo protokoline nutartimi (b.l. 87).
Apeliantės teiginys, kad teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neinformavus atsakovės apie 2012-12-07 vykusį teismo posėdį, t.y. jai nebuvo įteiktas teismo šaukimas, neatitinka tikrovės, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei apie 2012-11-30 teismo posėdį buvo žinoma, ji pateikė teismui pranešimą, kad nedalyvaus posėdyje (b.l. 111). Dėl jos neatvykimo teismas padarė pertrauką iki 2012-12-07 ir apie tai apeliantei pranešė šaukimu, kurį pasirašė jos motina ir atsakovė byloje D. J. (šeimos narys). Šio konkrečiu atveju laikoma, kad apeliantei šaukimas buvo įteiktas CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (b.l.l. 113, 116).
Teiginys, kad sprendimas priimtas nepasisakant dėl bendraatsakove tapusios D. J. atsakomybės, taip pat yra nepagrįstas, nes iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas padarė išvadą, kad atsakovė D. J. nėra atsakinga už savavališką garažo statybą. Nors teismo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad ieškinys atsakovės D. J. atžvilgiu atmestas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai neįtakuoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes byloje neginčitinai nustatyta, kad garažą savavališkai pasistatė V. L., kurios teisių perėmėja yra J. J..
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nesant bendraturčių sutikimo, garažo statyba laikoma savavališka, teigia, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pagal Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios ir šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad su apeliantės teiginiu, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios iš sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba savininkui nebuvo pateikta pretenzijų, sutikti nėra pagrindo, nes iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkė V. P. turėjo ir turi pretenzijų, būtent ji kreipėsi į ieškovą dėl savavališkos statybos ir dėl to tarp šalių vyksta ginčas. Byloje neginčitinai nustatyta, kad garažo statytoja V. L. iš V. P. sutikimo neprašė.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.