Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-39997-600/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-39997-600/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Kurklietytei,dalyvaujant ieškovui E. D.,atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovui M. K.,tračiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl neteisėti priskaičiuotų lėšų išieškojimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 9,55 Lt. Nurodė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014 m. vasario mėn. sąskaitoje už suteiktas paslaugas 2014 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota ir jos pagrindu sumokėta 9,55 Lt suma už jo namo 40 buto „balkono remonto darbus“. Panašias sąskaitas gavo visi jo namo butų savininkai, kuriems bendrai priskaičiuota apie 600 Lt suma. Minėtas namas yra blokinis daugiabutis (60 butų), 5 aukštų, trijų laiptinių. Pirmame aukšte balkonų nėra, o nuo antro aukšto iki penkto aukšto kiekvienas butas turi po vieną balkoną, taigi 48 butai turi balkonus ir 12 butų jų neturi. Jo butas neturi balkono ir jis nedavė sutikimo 40-to buto balkono remonto darbams. Realiai naudotis savo balkonu jo name gali tiktai to buto gyventojai, visi kiti butų savininkai, neturintys balkonų, to negali daryti, todėl jeigu jis negali naudotis objektais pagal paskirtį, reiškia mokėti už balkono remontą turi tas, kas naudojasi objektu. Kadangi buto savininko balkonas yra to buto savininko nuosavybė, apmokėti remonto darbus turi būtent to balkono savininkas, o ne visi namo gyventojai (b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad jis paskirtas namo, esančio Naugarduko g. 43, Vilniuje, administratoriumi. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Atsakovui yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsakovas 2014-01-14 neeilinės apžiūros metu nustatė, kad Naugarduko g. 43 - 40 buto balkono hidroizoliacija yra visiškai susidėvėjusi ir būtina skubiai atlikti hidroizoliacijos remonto darbus, todėl organizavo balkono remonto darbus. Ieškovas, kaip suremontuoto turto bendraturtis, privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, kadangi jos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kadangi visi bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso toks turtas, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui pagrįstai priskaičiuota 9,55 Lt suma už namo 40 buto balkono hidroizoliacijos remonto darbus (b.l. 37-39).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne vien asmeninės nuosavybės teise, todėl už balkono remontą turi mokėti daugiabučio namo savininkai, kuriems balkonai, kaip bendro naudojimo objektai, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo išnagrinėtas gyvenamojo namo Naugarduko g. 43, Vilniuje, gyventojų E. D. ir R. T. skundas dėl namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ neteisėtų veiksmų, ir raštu buvo atsakyta, kad „pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatyme galiojančią nuostatą, bendro naudojimo balkonai ir lodžijos, tai yra jų laikančios konstrukcijos bei išorės (fasado) konstrukcijos laikomi daugiabučio namo savininkų nuosavybe. Pagal galiojančią nuostatą reikštų, kad visi įteisinti ir neįteisinti balkonai, tai yra jų laikančios konstrukcijos bei jų fasadų apdailos elementai laikomi daugiabučio namo bendrosiomis konstrukcijomis, ir kaip bendro naudojimo objektas yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl už jų remontą turėtų mokėti daugiabučio namo savininkai, kuriems balkonai, kaip bendrojo naudojimo objektai, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Balkonų naudotojas yra atsakingas už balkono nelaikančių konstrukcijų priežiūrą ir padengia išlaidas, susijusias su balkono nelaikančių konstrukcijų remontu“ (b.l. 47-49).

Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu taip pat nesutiko. Akcentavo, kad remontų darbų atlikimo metu daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo nuostatos galiojo, nes jos buvo pakeistos vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad butas su rūsiu adresu Naugarduko g. 43-22, Vilniuje, priklauso ieškovui nuosavybės teise 2012-06-21 Paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. JS-7122 pagrindu (b.l. 7). Ieškovo pateiktas buto planas pavirtina jo nurodytą aplinkybė, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas neturi balkono (b.l. 6). Atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 43, Vilniuje, administratorius (LR CPK 187 str., LR CK 4.83 str. 3 d.). Į bylą pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014-01-14 Statinio apžiūros aktas Nr. NB-AA-14-188, kuriame nurodyta, kad adresu Naugarduko g. 43 apžiūrėtas butas Nr. 36 ir nustatytos jo užpylimo priežastys, t.y. apžiūrėjus buto Nr. 40 balkoną, nustatyta, kad būtina skubiai atlikti buto Nr. 40 balkono hidroizoliacijos remonto darbus, užsandarinant nesandarų balkono plokštės ir sienos sujungimą (b.l. 42). Balkono remonto darbai kainavo 592,03 Lt, darbų suma buvo paskirstyta namo gyventojams pagal jų turimą nuosavybės teise buto plotą (namo naudingas plotas 2976,97 kv.m.), ieškovui atitinkamai paskaičiuota už 48,03 kv.m., todėl mokėtina suma yra 9,55 Lt (b.l. 64, 65-66, 67). Iš ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens pateiktų raštų matyti, kad dėl 9,55 Lt sumos už balkono remonto darbus paskaičiavimo ieškovui buvo kelis kartus raštu pateikti paaiškinimai, atsakymai į jo paklausimus, kuriuose detaliai ir išsamiai išaiškinta, kodėl nurodyto balkono remonto darbų proporcinga suma paskaičiuota ir ieškovo butui (b.l. 11-18, 50-53).

Taigi, kaip matyti, byloje kilo ginčas tarp daugiabučio namo buto savininko ir namo administratoriaus. Šiuos santykius reglamentuoja CK 4 knygos II dalies V skyriaus (Nuosavybės teisė) nuostatos (4.72-4.92 str. str.), Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymas ir poįstatyminiai aktai, tokie kaip LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, bei statybos techniniai reglamentai.

CK 4.82 str. 1 dalyje nurodyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ieškovui ginčijant aplinkybę, kad balkono išorinės konstrukcijos priklauso pagrindinėms namo konstrukcijoms, teismas vadovaujasi norminiais aktais, kurie detalizuoja, kas priskirtina pagrindinėms namo konstrukcijoms.

Visų pirma, pažymėtina, kad namo administratorius privalo vadovautis LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (LR Vyriausybės 2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais. Šių nuostatų 3 straipsnyje yra pateikta sąvokos „daugiabučio namo, buto, patalpos, bendrojo naudojimo objektų“ sąvoka, nukreipianti į LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte, galiojusiame remonto darbų atlikimo ir paskaičiavimo metu, t.y. 2014 m. sausio mėnesį (pakeista 2014-05-18), nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai. Tai sąlygoja išvadą, kad balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, formuodami teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428-480/2014, Teismų įstatymo 33 str.). Analogiškai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja ir Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351, pakeisti 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067. Minėto reglamento 4.5. punkte nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra tokie, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.

Pateiktų norminių aktų analizė sąlygoja išvadą, kad ieškovo argumentas, kad atsakovas, kaip namą administruojanti įmonė, negalėjo jam skaičiuoti už 40 buto hidroizoliacijos remonto darbus, užsandarinant nesandarų balkono plokštės ir sienos sujungimą, t.y. bendrųjų namo konstrukcijų remonto darbus, yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad ieškovui tiek atsakovas 2014-03-06 (b.l. 11-12), tiek trečiasis asmuo 2014-05-08 raštu detaliai paaiškino, kodėl jam taip pat proporcingai paskaičiuota už 40 buto balkono remonto darbus (b.l. 15-18). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neskiria balkono, priskirto 40 butui naudotis, ir balkono išorinių konstrukcijų, kurios priklauso prie gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų, kurios turi būti prižiūrimos ir išlaikomos daugiabučio namo bendraturčių CK 4.82 str. 3 dalies, kurioje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, pagrindu. Pažymėtina, kad pagal pateiktus atsakovo skaičiavimus, matyti, kad 9,55 Lt suma ieškovui paskaičiuota teisingai, vadovaujantis CK 4.82 str. 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (592,03 Lt /2976,97 kv.m. x 48,03 kv.m.) (b.l. 64-67).

Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su teismo šaukimų, procesinių dokumentų siuntimu, viso 19 Lt (6 EUR) (LR CPK 88 str., 93, 96 str. str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014-04-17 įstatymo Nr. XII-828 7 str. 2 d. (18,78 Lt suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19 Lt (6 EUR) teismo pašto išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Renata Kasimovienė