- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-16394-717/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12221-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- asociacijos Druskininkų
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo asociacijos Druskininkų gynimo frontas skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas asociacija Druskininkų gynimo frontas pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-10 nutarimą Nr. (3-AP-4351) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas savo pareiškime inter alia nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d. jis gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. nutarimą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą. Jame nustatyta, jog skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tuo pagrindu palikta galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2014-04-08 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pareiškėjas su prokuroro padarytomis išvadomis ir priimtu procesiniu sprendimu nesutinka, nes mano, kad pareiškėjo asociacijos Druskininkų gynimo frontas skundo nagrinėjimas aukštesniojo prokuroro dėl 2014 m. balandžio 8 d. prokuroro nutarimo buvo neišsamus ir nevisapusiškas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad prokuroras konstatuodamas, jog 21 metų laikotarpis skaičiuojant nuo administracinio teisės akto surašymo yra per didelis tam, kad būtų galima ginti viešąjį interesą, nes aiškiai yra suėjęs senaties termimas, padarė netinkamą išvadą, nes senaties termino buvimas neeliminuoja galimybės apginti viešąjį interesą, o, be to, ieškinio senaties teminio nustatymas ir taikymas yra teismo, o ne prokuroro, diskrecija.
Pareiškėjas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimuose sakoma, kad Konstitucijos nuostata dėl nuosavybės neliečiamumo taikytina vienodai ir tai nuosavybei, kuri priklauso privatiems asmenims, ir tai, kuri priklauso visuomenei — valstybei. Būtent tai parodo, jog tuo atveju, jei prokuratūra ignoruotų pareiškėjo pateiktame prašyme ir skunde pateiktą medžiagą ir nebūtų ginamas viešasis interesas, būtų pažeista ne tik Konstitucijos saugoma vertybė- valstybės nuosavybė, bet ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 dalyje nustatytas pareigas prokurorams inicijuoti viešojo intereso gynimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo dalykas - prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą teisėtumas. Pareiškėjas laiko, kad neteisėtas veiksmas, kuris negali sukelti teisėtų pasekmių yra administracinis aktas - Druskininkų savivaldybės 1993-04-22 priimtas potvarkis Nr. 287-v, kuriuo V. M. ne konkurso tvarka suteiktas neatlygintinai žemės sklypas gyvenamojo namo statybai.
Kauno apygardos prokuratūroje atlikus patikrinimą pagal asociacijos „Druskininkų gynimo frontas" skundą „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsisakyti pakeisti ikiteisminio tyrimo įstaigą", dalyje dėl galimo viešojo intereso pažeidimo V. M. privatizuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), nustatyta, kad žemės sklypas V. M. teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo būti suteiktas neatlygintinai nuosavybėn, todėl Varėnos rajono valdyba, 1993-04-22 priimdama potvarkį Nr. 287-v (kuriuo V. M. ne konkurso tvarka suteiktas neatlygintinai žemės sklypas gyvenamojo namo statybai), pažeidė tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo ir LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" nuostatas bei reikalavimus.
Esant tokioms aplinkybėms Nacionalinė žemės tarnyba, Druskininkų skyrius kreipėsi į V. M. su siūlymu pašalinti konstatuotus teisės pažeidimus ne ginčo tvarka, nurodant, kad jam suteiktas 0,25 ha žemės sklypas, kuriame yra jo nuosavybės teise priklausantys statiniai, jam gali būti parduotas. V. M. nurodė, kad nesutinka ir prieštarauja minėto administracinio akto panaikinimui. Pareiškėjo įsitikinimu tuo atveju jei viešojo intereso pažeidimas yra padarytas neteisėtu administraciniu aktu, tai viešojo intereso gynimas galimas realizuoti tik panaikinant tokį aktą. Teismas iš esmės sutinka su 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. birželio 10 d. prokurorų nutarimuose pateiktais argumentais, kad nustačius administracinio akto neteisėtumą prokuroras imdamasis jam leistinų teisėtų viešojo intereso gynimo priemonių turi įvertinti ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir viešojo intereso gynimo perspektyvumą. Minėtuose nutarimuose yra konstatuota, kad pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką V. M. už minėtą žemės sklypą turėtų sumokėti 654 Lt. Be to, administracinis aktas yra priimtas 1993-04-22, t.y. daugiau nei prieš 21 metus, todėl prokurorų nutarimuose pagrįstai konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas. Vertinant intereso efektyvaus gynimo perspektyvą būtina vertinti ir V. M. 2014 m. kovo 14 d. savo rašte išsakytą poziciją, kad ginčui persikėlus į teismą V. M. reikalaus taikyti ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties terminas savo esme yra įstatymu numatytas laiko tarpas, per kurį teisės pažeidimo pašalinimas gali būti įgyvendintas valstybės prievartinėmis priemonėmis. Tokiam terminui pasibaigus, kai viena šalis remiasi praleistu ieškinio senaties terminu, priverstinis teisės realizavimas yra negalimas. Teismas vertindamas CK 1.127 straipsnio turinį ir aiškindamas jį sistemiškai daro išvadą, kad terminas skundui paduoti valstybės (viešąjį) interesą ginančiai institucijai yra skaičiuojamas taip pat kaip ir kitiems teisinio santykio subjektams.
LR CPK 49 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, institucijų pareiškimą, skundą arba savo inicatyva. Vertinant šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešajį interesą ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prokuroras, kaip teisės ir, plačiąja prasme, teisminės sistemos dalis, veikia savo diskrecijos lauke, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų, todėl prokurorui tokių sąlygų nenustačius, teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, nes tą daryti įpareigoja imperatyviai galiojantis įstatymas (LR prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 8 str. 7 p., 19 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia pareiškėjo asociacijos Druskininkų gynimo frontas skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-06-10 nutarimą Nr. (3-AP-4351) pripažinti teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Druskininkų gynimo frontas skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (3-AP-4351) atmesti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.