Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovės atstovams advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, J. K., atsakovui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. D. dėl savininko pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pateiktais šalių rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 19 d. nekilnojamojo turto centrinio banko duomenų išrašu nustatyta, kad R. K. yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)savininkė. Pateikta Jonavos rajono savivaldybės administracijos statybos, remonto ir architektūros skyriaus paruošta inžinerinių tinklų ištrauka iš žemės sklypų vektorinės duomenų bazės, kur atžymėtos žemės sklypų ribos tarp ieškovei ir atsakovai priklausančių žemės sklypų..

Į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių 2019 metų spalio 3 d. kreipėsi ieškovės tėvas J. K., prašydamas įpareigoti V. D. sutvarkyti savo gyvatvorę pagal norminių aktų reikalavimus. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius išnagrinėjęs skundą, patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad V. D. tujų gyvatvorė pasodinta pažeidžiant Aplinkos ministro 2007 metų gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintus „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus“, bei juos pakeitusias 2016 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles“. V. D. 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr.6B-25-3858 buvo nurodyta iki 2019 m. spalio 30 d. tujų gyvatvorę suformuoti pagal Taisyklių reikalavimus, konstatuota, kad patikrinus faktines aplinkybes nustatyta, kad V. D. priklausanti tujų gyvatvorė, besiribojanti su R. K. sklypu, siekia 3 metrų aukštį, o atstumas tarp gyvatvorės ir sklypo ribos mažesnis nei 1 metras.

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus nustato Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-717.

Galiojusi 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 redakcija numatė sodinimo atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos: ,, p. 4.5. krūmai sodinami – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; p.4.6. sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės“.

Nauja šio įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. reglamentuoja ir privačioje žemėje veisiamus medžius ir krūmus. Pagal įsakymu patvirtintas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau - Taisykles), želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu laikantis nurodytų atstumų ir aukščių: 1) medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) – 5 m. mažiausiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kitos pusės – 3 m. atstumu; 2) medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio – 2 m. mažiausiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos; 3) medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio – 1 m. mažiausiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos; 4) gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio pietinė pusė (tarp 135° ir 225°) - 1 m. mažiausiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos; 5) gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio - 1 m. mažiausiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

Priimtu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. 6B-25-3858 nustatoma, kad V. D. įpareigotas iki 2019 metų spalio 30 d. tujų gyvatvorę suformuoti pagal Aplinkos ministro patvirtintų taisyklių reikalavimus.

Konstatuota, jog tujų gyvatvorė pasodinta per arti sklypo ribos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie medeliai sodinti prieš daugiau nei dvejus metus, už ši nusižengimą asmuo nėra trauktinas administracinėn atsakomybėn, o ginčas gali būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka.

Faktinę situaciją ieškinio pateikimo dienai patvirtina pateiktos prie elektroninės bylos su ieškiniu fotonuotraukos Nr.1, Nr.2, ir antstolio Aleksandro Ščiukino 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.110-20-11. Antstolis konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes – 2020 m. rugpjūčio 25 d. 14.33 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) (fotonuotrauka Nr.), nustatyta, kad 1) sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją, nuo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skiria tvora. Už tvoros, sklypo teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), auga tujos. Fiksuotas bendras tvoros ir tujų vaizdas (fotonuotrauka Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10). Užfiksuotas atstumas tujų eilės pradžioje tarp tujos kamieno ir (duomenys neskelbtini), sklype esančios tvoros, tinklo, atstumas tarp tujos kamieno ir tvoros tinklo yra 78,5 cm (fotonuotrauka Nr. 11, 12, 13, 14, 15), einant link tujų eilės vidurio ir matuojant atstumą tarp tujos kamieno ir tvoros tinklo, mato, kad atstumas yra 76 cm (fotonuotrauka Nr. 16, 17, 18, 19). Einant tolyn link tujų ir tvoros krašto ir matuojant atstumą tarp tujos kamieno ir sklypo tvoros, mato, kad atstumas iki betoninio tvoros pamato yra 53 cm, iki tvoros tinklo yra 68,7 cm (fotonuotrauka Nr. 20, 21, 22), einant link tujų ir tvoros krašto, matuojant atstumą tarp tujos kamieno ir tvoros, mato, kad atstumas iki betoninio tvoros pamato yra 66,5 cm, iki tvoros tinklo 71 cm (fotonuotrauka Nr. 23, 24, 25).

Pateiktais objekyviais įrodymais (antstolio Aleksandro Ščiukino 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.110-20-11) nustatyta, kad atstumas nuo pasodintų tujų iki sklypo ribos siekia tik nuo 53 cm iki 78 cm, neišlaikytas reglamentuotas atstumas bent 1 metras. Rašytinio tuo metu gretimo buvusio sklypo savininko J. K. sutikimo sodinti tujas arčiau nei numatė teisės aktai, V. D. teismui nepateikė, J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nedavęs V. D. sutikimo sodinti tujas (gyvatvorę) nesilaikant atstumo; iš pradžių nesupratęs, kokie tai augalai pasodinti, ar krūmai ar medeliai, kokio dydžio užaugs, tai paaiškėjo tik užaugus medžiams. Kalbėjęs su V. D., kad nesodintų per arti nuo sklypo ribos.

Atsakovas V. D. pripažino, kad pasodintų tujų iki bylos išnagrinėjant bylą teisme, nuo sklypo ribos neperkėlė. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus rašytiniu įrodymu (2019 m. spalio 10 d. raštas Nr.6B-25-3858) nustatyta, kad V. D. tujų gyvatvorė pasodinta per arti sklypo ribos, ieškovės paaiškinimu, ji pasodinta arčiau nei 1 metro atstumu nuo tvoros, V. D. pripažino aplinkybę, kad tujų medelius pažemino iki 1,7 metro aukščio, tačiau nuo sklypo tvoros neperkėlė, kaip reikalauja Aplinkos ministro 2007 metų gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-717 patvirtinti „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai“, bei juos pakeitusios 2016 m. rugpjūčio 25 d. patvirtinto „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“. Atsakovas Vladimiras D. J. rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. spalio 10 d. rašto Nr.6B-25-3858 atsakymo per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui, neskundė.

Pateiktu V. D. 2020 metų vasario 17 d. atsiliepimu ir jo priedais, Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. 6B-25-589, pateikta 2020 m. vasario 17 d. fotonuotrauka nustatoma, kad V. D. savo tujas pažemino, tačiau jų nuo sklypo ribos tinkamu atstumu, kad nepažeistų ieškovės teisių, neperkėlė.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų savininkų teisių pažeidimų, būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, reiškiamą siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui, o antruoju - vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5. straipsnis.

Savininkas turi teisę ginti nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, o vienas iš šios gynybos būdų yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi tujų medžiai atsakovo yra pasodinti nesilaikant jokių galiojusių nustatytų atstumų ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o kartu tai iš esmės pažeidžia ieškovės R. K. teises ir teisėtus interesus, atsakovas ignoruoja ir nevykdo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nurodymų pašalinti pažeidimus, todėl atsakovas įpareigotinas persodinti tujų medelius, laikantis nustatyto atstumo iki sklypo ribos: 3 m atstumu, jei jis rengiasi leisti medžiams augti virš 3 m aukščio, arba 2 m atstumu, jei planuoja formuoti gyvatvorę iki 3 m aukščio, arba 1 m atstumu, jeigu jis planuoja sodinti naujas krūmines tujas, ar kitus krūmų veislių augalus.

Ieškinį tenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis (sumokėtas 2020 m. sausio 20 d. pervedimu per Lietuvos paštą) ir 300,00 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui apmokėti (sumokėta 2020 m. rugpjūčio 25 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 447), viso – 375,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 12,80 Eur, kurios ieškinį patenkinus visiškai priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 263-270 straipsniai,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

įpareigoti atsakovą V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 30 d. persodinti tujų medelius, pasodintus prie sklypo ribos su ieškovės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717įsakymu ,, Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“( 2016 metų rugpjūčio 24 d. Nr. D1-565 redakcija), patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių nustatyto atstumo iki sklypo ribos.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,80 Eur (dvylika eurų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.