Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui adv. Z.Juknevičiui, atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei J.Kulešovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2145-329/2008 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą kainą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, jog derybos dėl buto privatizavimo tarp šalių prasidėjo būtent nuo 2007 m. vasario 27 d., o ne nuo 2007 m. birželio 20 d., kai ieškovė nesulaukusi atsakymo į savo 2007 m. balandžio 18 d. prašymą, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad 2007 m. balandžio 11 d. rašte jis nurodė ne buto pardavimo, o jo mokestinės vertės kainą, kadangi ieškovė klausė būtent kokia buto privatizavimo kaina, o ne jo mokestinės vertės kaina. Todėl tokį dviprasmišką atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu siūlant jai privatizuoti nuomojamas patalpas iš pradžių už vieną kainą, o vėliau šiai sutikus, kainą padvigubinant, teismas vertino kaip pažeidžiantį teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog dėl atsakovo darbuotojų veiksmų buvo suklaidinta ieškovė dėl buto privatizavimo kainos, rizika atitenka atsakovui. Teismas, atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. LAT nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-327/2006 įtvirtintą ieškovės teisę, kad ji negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nurodė, jog butas galės būti privatizuotas ne ieškovės tik prieš tai jai suteikus kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovas nurodė, kad tokių galimybių jis neturi. Teismas konstatavo, kad valstybei žalos tikrai nebus padaryta, ginčo butą pardavus ieškovei už pradinę atsakovo pasiūlytą kainą 95724 Lt, valstybei bus naudingiau atlikti šį sandorį su ieškove negu jai nuomoti butą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Pateikė paaiškinimą (b.l.120), kuriame nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė turtą, dėl kurio vyksta ginčas, valdo patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisė, turto valdymas, naudojimas, disponavimas turtu, turto valdytojas yra apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, valstybės institucija, valdanti turtą patikėjimo teise, gali jos veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ir savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vadovaujantis CK 4.110 str., turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi visas teises, nustatytas CK 4.95 - 4.99 straipsniuose. Pagal CK 6.963 str. savininko teises į patikėjimo teise perduotą turtą įgyvendina patikėtinis. Patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė. Vyriausybės kanceliarija nedisponuoja visa informacija, susijusia su ginčo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.) Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į 2006-05-10 Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-327/2006 įtvirtintą ieškovės teisę, kad ji negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b.l. 51-53), butas gali būti parduotas kaip tarnybinė gyvenamoji patalpa jos nuomininkei, t.y. ieškovei. Minimas butas gali būti parduotas ne ieškovei tik prieš tai jai suteikus kitą gyvenamąją patalpą. Butas atsakovui tapo nereikalingas, jis ėmėsi iniciatyvos dėl ieškovės nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizacijos. Tarp šalių ginčo dėl to, ar ieškovė turi teisę pirkti tarnybines patalpas, nėra. Ginčas kilęs dėl parduodamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų kainos.

Iš bylos duomenų matyti, jog privatizavimo procesas tarp šalių prasidėjo 2007-02-27, kai iniciatyva privatizuoti butą kilo iš atsakovo pusės, jis tai atliko raštu kreipdamasis į ieškovę su pasiūlymu privatizuoti nuomojamas patalpas (b.l.13,28). Ieškovei buvo pasiūlyta privatizuojamų patalpų pardavimo kaina 95724 Lt (b.l.14,31). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-21 nutarimo Nr.1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos“ 3 punktas numato, kad sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo (pardavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo. Piliečiui, kurio prašymas nepatenkintas, turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas. Atsakovas nesilaikė Vyriausybės nutarime nurodyto termino ir nepateikė motyvuoto atsakymo. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad 2007-02-27 atsakovas ieškovei teikė ne pasiūlymą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo, bet pateikė ieškovei paklausimą, ar ji pageidauja tarnybines gyvenamąsias patalpas privatizuoti, ar toliau nuomoti, o 2007-09-07 (b.l.15) ieškovei buvo pasiūlyta privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad sulyginus byloje esančius atsakovo Kauno teritorinės muitinės raštus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo: 2007-02-27 Nr. 1B-6.27-2950 (b.l.13) ir 2007-09-07 Nr. 1B-6.27-12843 (b.l.15), darytina išvada, kad šių raštų turinys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo yra analogiškas. Atsakovo 2007-02-27 rašte Nr. 1B-6.27-2950 (b.l.13) nurodyta, kad ieškovės prašoma iki 2007-03-14 pranešti Kauno teritorinei muitinei savo poziciją nuomojamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu – Jūs norite privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ar pageidaujate jas toliau nuomoti (rašto 2 pastraipa). Atsakovo 2007-09-07 rašte Nr. 1B-6.27-12843 (b.l.15) nurodyta, kad ieškovės prašoma iki 2007-09-19 pranešti Kauno teritorinei muitinei savo poziciją nuomojamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu – Jūs norite už 205000 Lt pirkti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ar pageidaujate jas toliau nuomoti (rašto 5 pastraipa). Taigi sulyginus šiuos du atsakovo Kauno teritorinės muitinės dokumentus, darytina neabejotina išvada, kad juose siūlymas privatizuoti patalpas yra analogiškas, išskyrus aplinkybę, kad pirmajame, t.y. 2007-02-27 siūlyme (b.l.13) nebuvo nurodyta parduodamo turto kaina. Būtent į ieškovės paklausimą dėl parduodamo buto kainos pagal 2007-02-27 pasiūlymą privatizuoti (b.l.12), atsakovas ieškovei 2007-04-11 raštu Nr. 1B-6.32-5161 (b.l.14) pranešė, kad buto mokestinė vertė yra 95724 Lt. Taigi atsakovo 2007-02-27 rašto Nr. 1B-6.27-2950 (b.l.13) ir 2007-04-11 rašto Nr. 1B-6.32-5161 (b.l.14) negalima kitaip suprasti kaip siūlymo pirkti tarnybines gyvenamąsias patalpas už 95724 Lt. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, AB „Linas“, UAB „Didysis Arkanas“, bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008). Šios aiškinimo taisyklės taikytinos ir atsakovo siųstiems raštams ieškovei dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo, nes tiek 2007-02-27 raštas (b.l.13), tiek 2007-09-07 raštas (b.l.15) laikytini oferta – pasiūlymu sudaryti sutartį (Civilinio kodekso 6.167 str.). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvusis pasiūlymo (ofertos) aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Šiuo atveju pasiūlymo privatizuoti lingvistinė konstrukcija aiški ir nėra pagrindo lingvistiniu požiūriu įžvelgti galimo keleriopo teksto turinio suvokimo. Vertinant visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neabejotinai, atsižvelgdamas į atsakovo raštų ieškovei dėl patalpų privatizavimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad derybos dėl privatizavimo prasidėjo tarp šalių nuo 2007-02-27, t.y. nuo pirmojo siūlymo išsiuntimo (b.l.13,14).

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno teritorinės muitinės nurodyta mokestinė vertė 95724 Lt nebuvo pavadinta privatizavimo kaina. Būtent byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007-05-17 raštas dėl mokestinės vertės Nr. S-2289-2028 (b.l.33) patvirtina, kad mokestinė vertė 95724 Lt nustatyta masiniu vertinimo būdu, vadovaujantis vertinimo taisyklėmis (Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, „Valstybės žinios“, 2005, Nr. 117-4234), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytais verčių nustatymo metodais. Taigi buto 95724 Lt mokestinė vertė, t.y. kaina buvo nustatyta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto mokestinės vertės sąvoką, t.y. kad mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (1 dalis). Taigi su ieškove sudarius pirkimo – pardavimo sutartį už 95724 Lt, turtas būtų parduotas už nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Ginčo butą pardavus ieškovei už pradinę atsakovo pasiūlytą kainą 95724 Lt, valstybei žalos nebus padaryta. Vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą kainą ir nustatė, kad derybos dėl buto privatizavimo tarp šalių prasidėjo būtent nuo 2007 m. vasario 27 d., o ne nuo 2007 m. birželio 20 d., už pradinę atsakovo pasiūlytą kainą 95724 Lt. Dėl išdėstytų argumentų bei nurodytų aplinkybių kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka Civilinio proceso kodekso 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo ir aiškinimo principus.

Lietuvos Konstitucinis Teismas, konstitucinėje jurisprudencijoje aiškindamas Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis ­laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Todėl atsižvelgiant į šias nuostatas, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.) pirmosios instancijos teismas teisingai dviprasmišką Kauno teritorinės muitinės elgesį iš pradžių siūlant privatizuoti butą už vieną kainą, o ieškovei sutikus, kainą padvigubinant, įvertino kaip pažeidžiantį teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.