- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1586-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15211-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Vidmantas Žiemelis
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. balandžio 14 d., apie 15:39 val., kaltinamasis D. K. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis D. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., pas uošvienę bute, adresu (duomenys neskelbtini), darė remontą. Dirbdamas nuo 12 val. jis išgėrė du litrus 6 laipsnių alaus, o apie 15.30 val. turėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), nes skambino žmona, kuri liko su mažu vaiku. Vairavo jam priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš kiemo į (duomenys neskelbtini) g. nepastebėjo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Škoda ir su juo susidūrė. Savo kaltę padarius pažeidimą jis pripažino iš karto, pasiūlė vairuotojui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, šis neprieštaravo. Pildant deklaraciją prie jų privažiavo pareigūnai, kurie ir nustatė jo girtumą. Po patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu jis buvo sulaikytas. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį. Tai pirmas kartas jo gyvenime, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes serga jo mama bei sesuo, žmonos sesuo, kuriomis jis privalo rūpintis. Augina mažametį vaiką. Nors jis ir dirba, šeima turi paskolų, turtinė padėtis pakankamai sunki.
Pareigūno V. S. 2019-04-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. K. vairavo automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 8). Alkotesteris Draeger Alcotest 7510 patikrintas, patikra Nr.0967278 galioja iki 2019-08-18 (b.l.11).
Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, priklauso D. K. nuo 2017-08-28 (b.l. 14).
VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo S60 vidutinė rinkos vertė 2870 eurų (b.l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore. Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra galioja iki 2019-08-18. Kaltinamasis neginčijo alkotesterio parodymų, pripažino, jog prieš sėsdamas vairuoti vartojo stiprų alkoholį – alų, be to, išgėrė nemažą jo kiekį (du litrus). Automobilio vairavimo faktą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina policijos pareigūnai I. M., A. T..
Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog D. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.
D. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimų priskyrimu vienai iš kategorijų, šioje baudžiamojoje byloje yra. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jis nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastoviai dirba. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos – kaltinamojo žmonos V. K. prašymas perduoti kaltininką (vyrą) laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojama teigiamai. Jų santuoka sudaryta prieš 12 metų, jie augina mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su vyru V. K. aptarė ir įvertino jo įvykdytą nusikaltimą, pasekmes, galės ateityje daryti jam teigiamą poveikį, todėl manytina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti pripažįstama laiduotoja. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai. Esant visoms LR BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, teisėjo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį žmonai V. K. pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąjį procesą nurodytu pagrindu nutraukti.
Kaltinamajam D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). D. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas 1,90 promilių etilo alkoholio girtumas, vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams – sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis, todėl jam neabejotinai taikytinas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį nustatytinas minimalus - vienerių metų – šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam nustatytinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, taikant šią kardomąją priemonę, dienos.
Dėl automobilio konfiskavimo
D. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančia transporto priemone.
Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. K. nuo 2017-08-28 (b.l.14).
D. K. prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, nes jis turi mažametį vaiką, paskolas, turtinė padėtis - pakankamai sunki.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus išdėstytą kaltininko automobilis, konfiskuotinas. Aplinkybė, kad kaltinamasis atleidžiamas pagal laidavimą, negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas baudžiamojo įstatymo nustatytais atvejais iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus išimtinius atvejus, kai ši poveikio priemonė pripažįstama kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Teismas, atsižvelgia į tai, jog D. K. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas girtas, jo girtumas realiai lėmė pavojingą vairavimą, kadangi buvo sukeltas eismo įvykis. D. K. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, prašant neskirti automobilio konfiskavimo, t.y. kad automobilio netekimas labai apsunkintų šeimą, kaltinamojo buvo žinomos ir turėjo būti jo įvertintos prieš darant nusikalstamą veiką. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo ar jo šeimos narių interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.
Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra skiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Teisė vairuoti transporto priemones atimama minimaliam terminui. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam gali susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
Automobilio konfiskavimo iš kaltinamojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Atsižvelgiant į išdėstytą iš D. K. konfiskuotinas jam priklausantis automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kadangi automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 301 str., 303 str. 4 d., teismas
nusprendė:
D. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį žmonos V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.
Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti D. K., kad jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, tai teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti tokio asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.
Išaiškinti laiduotojai V. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-04-15.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (automobilis yra perduotas saugojimui savininkui D. K.).
Prokuroro 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtą laikiną D. K. nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
D. K. skirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K., saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.