Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto L. L. 2018 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo S. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta nuobauda- įspėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto L. L. 2018 m. vasario 1 d. nutarimu S. D. nubaustas už tai, kad:

tiekėjas (duomenys neskelbtini), siekdamas įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.7 papunktyje nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui „3 pastarųjų metų laikotarpiu tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 sutartį <...> kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur su PVM“ įvykdytų sutarčių sąraše nurodė, kad 2014-2016 metais vykdė (duomenys neskelbtini) sutartį už 114 228,00 Eur, kurios metu buvo atlikta: ekspozicijos projektavimas, ekspozicinių baldų gamyba ir konstrukcijų gamyba, apšvietimas, informacinis terminalas (1 vnt.), grafinis ir eksponatų dizainas. Perkančioji organizacija vertindama tiekėjo pateiktus duomenis nesivadovavo Taisyklių 55.9 punkto nuostata, kad „Pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Perkančiajai organizacijai kyla pareiga įsitikinti, kad tiekėjas tikrai atitinka keliamus reikalavimus ne tik iš pateiktų dokumentų, bet ir kitomis teisėtomis priemonėmis. Tarnyba pažymėjo, kad šiuo atveju Perkančioji organizacija galėjo pasidomėti viešoje erdvėje prieinama informacija (tiek CVP IS, tiek Utenos kraštotyros muziejaus internetiniame tinklapyje), ir taip pat įsitikinti, ar Tiekėjo pateikta informacija yra teisinga. Tarnyba, neradusi viešoje erdvėje prieinamos informacijos apie tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) nurodytą sutartį, 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4S-3239 kreipėsi į Utenos kraštotyros muziejų prašydama paaiškinti, kurios sutarties pagrindu buvo sumokėta 114 228,00 Eur už atliktus darbus. Pateiktame atsakyme Utenos kraštotyros muziejus nurodė, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) 2014-2016 metų laikotarpiu už nurodytą sumą suteikė paslaugas pagal 8 mažos vertės viešuosius pirkimus. Įvertinusi pateiktą informaciją Tarnyba konstatavo, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) neturėjo Pirkimo sąlygų 20 punkto lentelės 20.7 papunktyje reikalaujamos sutarties už ne mažiau kaip 100 000,00 Eur su PVM, o tiekėjo pateikta informacija yra melaginga ir netiksli. Taip pat buvo konstatuotina, kad Perkančioji organizacija, netikrindama, ar tiekėjas (duomenys neskelbtini) nepateikė melagingos informacijos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus bei to paties įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>.

2018 m. vasario 1 d. nutarimu S. D. skirta nuobauda, numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje- įspėjimas.

S. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto L. L. 2018 m. vasario 1 d. nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius, įvertinęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktus dokumentus, susijusius su vykdomu viešuoju pirkimu (duomenys neskelbtini), pirkimų vertinimo išvadoje nustatė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, visiškai nenagrinėdamas kitų administracinei procedūrai reikšmingų aplinkybių- nesurinko Komisijos narių, tiesiogiai vykdžiusių pirkimo procedūras, paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, kurie iš esmės paneigia Pirkimų vertinimo išvadoje nustatytus teisės pažeidimus ir Komisijos narių neteisėtų veiksmų faktą administracinio nusižengimo sudėtyje. Pirkimo vertinimo išvadoje nėra nustatyta kokiomis bet kokiomis teisėtomis priemonėmis naudojosi perkančioji organizacija siekdama įsitikinti tiekėjo dokumentų tikrumu, nenurodyta Tiekėjo pateikto dokumento- (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 26 d. pažymos S-208 „Dėl atliktų ekspozicijos projektavimo ir įrengimo darbų“, reikšmė ir įtaka perkančios organizacijos sprendimų priėmimui ir administracinės diskrecijos įgyvendinimui Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą neatskleista kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeisti specialieji teisės aktai, neapklausti viešojo pirkimo komisijos nariai, nebuvo prašoma iš pareiškėjo pateikti paaiškinimą ir dokumentus, todėl nebuvo pašalintos abejonės dėl pareiškėjo kaltės ir objektyvaus neteisėtų veiksmų fakto administracinio nusižengimo sudėtyje. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Supaprastinto atviro konkurso (duomenys neskelbtini) sąlygų 2 lentelėje 20.7 punkte buvo įtvirtintas tiekėjo profesinį ir techninį pajėgumą apibūdinantis reikalavimas. Kvalifikacinio reikalavimo pagrindimui, perkančioji organizacija pareikalavo pateikti sėkmingai įvykdytų sutarčių sąrašą. Konkurso sąlygų 23 punkte nustatyta, kad Tiekėjas vietoje kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiančių dokumentų turi užpildyti ir pasirašyti pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją. Pateikta ši atitikties deklaracija patvirtina, kad tiekėjas atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1S-54 „Dėl atvejų, kada vietoje kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti jos nustatytos formos pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracija, nustatymo“ 2 punkte nustatyta tvarka, pareikalavo pateikti atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimas patvirtinančius dokumentus iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo). Vykdydamas Konkurso sąlygų 23 punktą bei 2 lentelės kvalifikacinį reikalavimą, tiekėjas (duomenys neskelbtini) pateikė 207 m. liepos 14 d. Pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją Nr. 7-1, deklaruodamas, kad jis atitinka visus pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, įvykdytų sutarčių sąrašą bei pažymą, kurioje buvo pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio suprojektavo ir įrengė Utenos muziejaus ekspoziciją. Lyginant Tiekėjo pateiktos informacijos turinį su pateikta oficialios institucijos pažyma, objektyviųjų duomenų, prieštaravimų, suklastojimo požymių ar kitų neatitikimų, galinčių sukelti pagrįstus įtarimus, nenustatyta. Iš tiekėjo pateiktų dokumentų-sudarytų sutarčių sąrašo, oficialios užsakovo pažymos, Pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijos, perkančiosios organizacijos turimos informacijos iš ankstesnių sutartinių santykių, įvykdytų sutarčių sąrašo, Komisijos nariai, nesant akivaizdžių melagingų duomenų požymių, objektyvaus intelektualinio ar materialinio dokumentų suklastojimo fakto tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu, nenustatė ir neturėjo realaus pagrindo abejoti Pažymos ir Sutarčių sąrašo atitikimu tikrovei. Komisija tiekėjo kvalifikaciją pripažino atitinkančia pirkimo dokumentus. Kvalifikacijos vertinimo metu nebuvo įrodymų, jog tiekėjas sąmoningai nurodė perkančiajai organizacijai melagingus duomenis ir siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją bei veikė priešingai savo interesams. Turi būti vertinama ar Komisijos nariams Viešųjų pirkimų įstatymo prasme kilo pareiga verifikuoti (duomenys neskelbtini)pateiktos pažymos turinio tikrumą, jei joje įrašytų duomenų melagingumas nėra akivaizdus ir objektyviai matomas. Viešųjų pirkimų kontrolės skyrius Pirkimo vertinimo išvadoje, nurodo, kad tiekėjas už deklaruotą sumą įvykdė ne vieną, o aštuonias sutartis, nesiaiškindama jų turinio ir nurodė perkančiosios organizacijos pareigą kitomis teisėtomis priemonėmis įsitikinti, kad tiekėjas tikrai atitinka keliamus reikalavimus. Susisiekus su pažymą pasirašiusia (duomenys neskelbtini)darbuotoja, ši paaiškino, kad realiai buvo perkamos vienos ekspozicijos įrengimo paslaugos, tačiau skirtingu metu pagal turimą finansavimą, o ne aštuoni atskiri objektai. Pirkimo objektai yra organiškai susiję ir neatskiriami bei sudaro vientisą objektą- ekspozicijos įrengimą, todėl tiekėjas vykdė vieno objekto įrengimo paslaugas perkančiajai organizacijai. Turi būti sprendžiama ar perkančioji organizacija turėjo pareigą atlikti (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos ekspertinį tyrimą, kai šios organizacijos latentiniai veiksmai turi baudžiamosios veikos požymius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus.

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas L. L. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau- Perkančioji organizacija) supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto pirkimo (duomenys neskelbtini) (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2017 m. birželio 23 d., pirkimo Nr. 189254, toliau- Pirkimas) vertinimą. Vertinimo rezultatai įforminti 2017 m. spalio 31 d. Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-3316 (toliau- Vertinimo išvada). Pareiškėjo administracinė atsakomybė kildinama iš Vertinimo išvados II dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo: „Tiekėjas (duomenys neskelbtini), siekdamas įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.7 papunktyje nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui „3 pastarųjų metų laikotarpiu tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 sutartį <...> kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur su PVM“ įvykdytų sutarčių sąraše nurodė, kad 2014-2016 vykdė „Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicijos projektavimo ir įrengimo“ sutartį už 114 228,00 Eur, kurios metu buvo atlikta: ekspozicijos projektavimas, ekspozicinių baldų gamyba ir konstrukcijų gamyba, apšvietimas, informacinis terminalas (1 vnt.), grafinis ir eksponatų dizainas. Perkančioji organizacija vertindama tiekėjo pateiktus duomenis nesivadovavo Taisyklių 55.9 punkto nuostata, kad „Pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Perkančiajai organizacijai kyla pareiga įsitikinti, kad tiekėjas tikrai atitinka keliamus reikalavimus ne tik iš pateiktų dokumentų, bet ir kitomis teisėtomis priemonėmis. Tarnyba pažymi, kad šiuo atveju Perkančioji organizacija galėjo pasidomėti viešoje erdvėje prieinama informacija (tiek CVP IS, tiek (duomenys neskelbtini)internetiniame tinklalapyje), ir taip įsitikinti, ar Tiekėjo pateikta informacija yra teisinga. Tarnyba, neradusi viešoje erdvėje prieinamos informacijos apie tiekėjo (duomenys neskelbtini)nurodytą sutartį, 2017-10-24 raštu Nr. 4S-3239 „Dėl paaiškinimo ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Utenos kraštotyros muziejų prašydama paaiškinti, kurios sutarties pagrindu buvo sumokėta 114.228,00 Eur už atliktus darbus. Pateiktame atsakyme Utenos kraštotyros muziejus nurodė, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) 2014-2016 m. laikotarpiu už nurodytą sumą suteikė paslaugas pagal 8 mažos vertės viešuosius pirkimus. Įvertinusi pateiktą informaciją Tarnyba konstatuoja, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini)neturėjo Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės 20.7 papunktyje reikalaujamos sutarties už ne mažiau kaip 100 000,00 Eur su PVM, o tiekėjo pateikta informacija yra melaginga bei netiksli. Taip pat konstatuotina, kad Perkančioji organizacija netikrindama ar tiekėjas (duomenys neskelbtini) nepateikė melagingos informacijos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus bei to paties įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad padarius Vertinimo išvados II dalies 3 punkte nustatytą pažeidimą buvo pažeistos šios teisės aktų nuostatos: Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų); Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalis (Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles); Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis (Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą); Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis (Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją); Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalis (Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. <...> Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus); Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-04-24 įsakymu Nr. V-97, 53.1 punktas (Tarnyba, tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad tiekėjo pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, privaloma prašyti tiekėjo juos patikslinti per Tarnybos nurodytą terminą); Taisyklių 55.9 punktas (Tarnyba atmeta pasiūlymą, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau- Komisija) nariu bei balsuodamas už sprendimą, kuriuo buvo pažeistos aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos, padarė Vertinimo išvados II dalies 3 punkte nustatytą pažeidimą. Tokiu būdu minėtas asmuo padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą <...> perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams). Pareiškėjas Nutarimo surašymo dieną pateikė rašytinius paaiškinimus 2018-01-31 prašyme (pateiktame kartu su Skundu), kuriuos įvertinus buvo nustatyta, kad jie nepaneigia jo kaltės padarant aukščiau nurodytą pažeidimą. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir pažeidimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi ANK 608 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. vasario 1 d. surašė Nutarimą, kuriuo skyrė Pareiškėjui administracinę nuobaudą- įspėjimą, ir kurį Pareiškėjas Teismui pateiktu Skundu prašo panaikinti. Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nesutinka su skundu ir mano, kad skundas yra nepagrįstas, jame pateikti motyvai bei argumentai nepaneigia priimto nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas skunde nurodo: „<...>pripažįstu, kad man nėra visiškai aiškus patraukimo administracinėn atsakomybėn faktinis pagrindas, todėl negaliu tinkamai suformuluoti teisinės gynybos pozicijos ir pasinaudoti skundimo (apeliacijos) teise, todėl toliau teikiu abstrakčią nuomonę dėl jame surašytų motyvų.“ Atsiliepime pažyma, kad pareiškėjui nutarimo surašymo metu buvo detaliai paaiškinta, iš ko kildinama administracinė atsakomybė. Pareiškėjas buvo informuotas, kad kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 34-1, jis, būdamas Komisijos nariu, balsavo „už“ trečiąjį svarstytą klausimą („3. Tiekėjo (duomenys neskelbtini)kvalifikacijos tikrinimas <...>“). Žemiau šiame procesiniame dokumente pateikiami Atsakovės argumentai, pagrindžiantys, kad VPT, priimdama nutarimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teises normas, todėl teisingai ir pagrįstai konstatavo ANK 184 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį Pareiškėjo veiksmuose. Pareiškėjas skunde nurodo, kad „Tarnybos kontrolės skyrius įvertinęs Perkančiosios organizacijos pateiktus dokumentus, susijusius su vykdomu viešuoju pirkimu <...>, Pirkimų vertinimo išvadoje nustatė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, visiškai nenagrinėdamas kitų administracinei procedūrai reikšmingų aplinkybių – nesurinko Komisijos narių, tiesiogiai vykdžiusių pirkimo procedūras, paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, kurie, iš esmės paneigia Pirkimų vertinimo išvadoje nustatytus teisės pažeidimus ir Komisijos narių neteisėtų veiksmų faktą administracinio nusižengimo sudėtyje“. Atsiliepime pažymima, kad Tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą bei vertinimo rezultatus pateikė Vertinimo išvadoje, kurios turinį ir visus su Pirkimu susijusius dokumentus įvertinęs Tarnybos Teisės ir personalo skyrius nustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas klaidina teismą, sakydama, jog Tarnyba nesurinko Komisijos narių, tiesiogiai vykdžiusių pirkimo procedūras, paaiškinimų. Pažymėtina, kad surašant nutarimą pareiškėjas pateikė Tarnybai rašytinius paaiškinimus 2018 m. sausio 31 d. prašyme, kuriuos įvertinus buvo nustatyta, kad jie nepaneigia šio asmens kaltės padarant aukščiau nurodytą pažeidimą. Tarnybai tiriant administracinės bylos medžiagą, įvertinus pareiškėjo raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, nekilo abejonių, kad aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos yra pažeistos būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais, padarius Vertinimo išvados II dalies 3 punkte nustatytus pažeidimus. Asmens kaltė buvo konstatuota, ištyrus administracinės bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visetas neleido kilti nė menkiausiai abejonei, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pirkimo sąlygų 2 lentelėje 20.7 punkte buvo nustatytas tiekėjo profesinį ir techninį pajėgumą apibūdinantis reikalavimas – „3 pastarųjų metų laikotarpiu arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu jis veiklą vykdo mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 (vieną) sutartį, kurios objektas būtų muziejinio pobūdžio ekspozicijų (įskaitant ekspozicijas nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose) projektavimas ir įrengimas, kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur su PVM (šimtas tūkstančių eurų su PVM)“. Kvalifikacinio reikalavimo pagrindimui, Perkančioji organizacija pareikalavo pateikti sėkmingai įvykdytų sutarčių sąrašą (Pirkimo sąlygų 5 priedas), nurodant:1) įvykdytos sutarties pavadinimą; 2) paslaugų aprašymą; 3) sutarties vertę Eur su PVM; 4) sutarties pradžios ir pabaigos datas; 5) užsakovo pavadinimą, kontaktinius duomenis. Tiekėjas turėdamas pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 20.7 punkte nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui, privalėjo pateikti aukščiau minimame sutarčių sąraše nurodytų Užsakovo patvirtinimus apie tinkamai suteiktas paslaugas. Tiekėjas (duomenys neskelbtini), siekdamas įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 20.7 punkte nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodyta ši informacija: 1) Tiekėjas yra įvykdęs (duomenys neskelbtini); 2) paslaugų aprašymas – ekspozicijos projektavimas, ekspozicinių baldų ir konstrukcijų gamyba, apšvietimas, informacinis terminalas (1 vnt.), grafinis ir eksponatų dizainas; 3) sutarties vertė – 114 228 Eur; 4) sutarties pradžios ir pabaigos datos – 2014 m. lapkričio mėn. ir 2016 m, liepos mėn.; 5) užsakovo pavadinimas – Utenos kraštotyros muziejus (pateikti jo kontaktiniai duomenys.) Kartu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini)2017-07-26 raštas „Dėl atliktų ekspozicijos projektavimo ir įrengimo darbų“ Nr. S-208, kurio turinys yra toks – „Pažymime ,kad (duomenys neskelbtini), dizainere S. V., 2014 11 – 2016 07 suprojektavo ir įrengė (duomenys neskelbtini)ekspoziciją. Atliktų darbų vertė – 114228 Eur. Darbai atlikti laiku ir gerai.“ Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad sulyginus Sąraše ir Rašte pateiktus duomenis nustatytos akivaizdžios šiuose dokumentuose pateiktos informacijos neatitiktys, kurios turėjo Komisijos nariams sukelti abejonių, kad tiekėjo pateikta informacija yra neteisinga (galimai melaginga) bei imtis veiksmų šiai prielaidai patvirtinti arba paneigti: 1) Rašte nėra aiškiai įvardinta, apie kokią įvykdytą sutartį yra teikiama informacija (Rašte neįvardintas sutarties pavadinimas). S. S. ir Rašte nurodytas viešojo pirkimo objektas, dėl kurio buvo sudaryta sutartis – Sąraše tai „ekspozicijos projektavimas, ekspozicinių baldų ir konstrukcijų gamyba, apšvietimas, informacinis terminalas (1 vnt.), grafinis ir eksponatų dizainas“, o Rašte objektas, apie kurį teikiama informacija, įvardintas bendriniu žodžiu „darbai“, atlikti projektuojant ir įrengiant (duomenys neskelbtini)ekspoziciją. Iš Rašto turinio nėra aiški šių darbų apimtis. Rašte nenurodžius sutarties pavadinimo, nėra aišku, ar informacija teikiama apie Sąraše nurodytą sutartį. 2) Pirkimo dokumentuose reikalauta nurodyti sutarties pradžios ir pabaigos datas. Sutarties pradžios ir pabaigos data, Atsakovės nuomone, privalo būti nurodyta įvardijant metus, mėnesį ir dieną. Tuo tarpu tiek Sąraše tiek Rašte nurodoma netiksli informacija, įvardijant metus ir mėnesį, bet nenurodant tikslių sutarties pradžios ir pabaigos datų (neįvardintos konkrečios mėnesių dienos). Būtent ši aplinkybė, Atsakovės nuomone, turėjo sukelti abejonę Komisijos nariams, kad Sąraše ir Rašte nurodyta netiksli sutarties pradžios ir pabaigos data, kaip reikalauta Pirkimo sąlygose, gali reikšti, kad šiuose dokumentuose pateikta informaciją ne apie vieną ir tą pačią sutartį. 3) Pirkimo dokumentuose reikalauta nurodyti sutarties vertę Eur su PVM, tuo tarpu iš Sąraše ir Rašte pateiktos informacijos nėra aišku, ar juose nurodyta sutarties vertė yra su ar be PVM. 4) Rašte kaip paslaugų tiekėjas nurodytas ne UAB (duomenys neskelbtini), bet dizainere S. V.. Iš Rašto turinio nėra aišku, kokie santykiai siejo šį fizinį asmenį su tiekėju. Pažymėtina, kad Komisijos nariams privalėjo kilti klausimai: kokie santykiai saisto dizainerę ir (duomenys neskelbtini); ar aplinkybė, kad Rašte nurodytas konkretus fizinis asmuo, o ne tiekėjas (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad (duomenys neskelbtini)rėmėsi kito tiekėjo (dizainerės) pajėgumais. Tokiu atveju sutartį atlikusiu asmeniu būtų laikytinas pasitelktas tiekėjas (dizainerė), o ne jį pasitelkęs juridinis asmuo- UAB (duomenys neskelbtini); jei sutartis buvo vykdoma, remiantis kito tiekėjo pajėgumais, kokią dalį paslaugų suteikė minėta dizainerė ir kokią dalį paslaugų suteikė (duomenys neskelbtini). Ši pateikta informacija vienareikšmiškai paneigia pareiškėjo teiginį, kad „lyginant Tiekėjo pateiktos informacijos turinį su pateikta oficialios institucijos pažyma, objektyviųjų duomenų prieštaravimų, suklastojimo požymių ar kitų neatitikimų, galinčių sukelti pagrįstus įtarimus, nenustatyta“. Sąrašo ir Rašto turinio sulyginimas atskleidžia objektyviųjų duomenų prieštaravimus, informacijos neišsamumą, viename dokumente pateiktos informacijos neatitikti kitame dokumente pateiktai informacijai, informacijos, kurią privalėjo pateikti tiekėjas nebuvimą (tiksli sutarties pradžios ir pabaigos data). Pareiškėjo bandymas teisinti akivaizdžiai neteisėtus Komisijos veiksmus prisidengiant Perkančiosios organizacijos turima informacija iš ankstesnių sutartinių santykių (pavyzdžiui, saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro vidaus ekspozicijų projektavimo ir įrengimo paslaugų 2014 m. kovo 27 d. sutarties Nr. F4-2014-51) yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ši informacija nebuvo teikiama Pirkimo procedūrų metu tiekėjo atitikčiai nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti, t. y. ši informacija yra niekaip nesusijusi nei su analizuojamu Pirkimu, nei su šia administracine byla. Šios informacijos pateikimas Skunde turėtų būti laikomas, kaip niekuo nepagrįstas pareiškėjo bandymas neigti akivaizdžiai Tarnybos nustatytus pažeidimus, kuriuos savo veiksmais padarė pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad „šiuo atveju kvalifikacijos vertinimo metu nebuvo įrodymų, jog tiekėjas sąmoningai nurodė perkančiajai organizacijai melagingus duomenis“. Atsiliepime pažymima, kad šioje byloje svarbu ne tai, ar tiekėjas sąmoningai ar nesąmoningai pateikė Perkančiajai organizacijai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei ar šie duomenys formaliai priskirti „melagingos informacijos“ kategorijai, bet tai, kad pareiškėjas, būdamas Komisijos nariu, neužtikrino, kad atliekant Pirkimo procedūras nebūtų pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo ir Taisyklių normos. Vertindamas Sąrašo ir Rašto turinį, bet kuris nešališkas, apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo objektyviai padaryti išvadą, kad dėl Sąrašo ir Rašto turinio objektyviųjų duomenų prieštaravimų, informacijos neišsamumo, viename dokumente pateiktos informacijos neatitikties kitame dokumente pateiktai informacijai, informacijos, kurią privalėjo pateikti tiekėjas, visiško nebuvimo, būtina kreiptis į tiekėją bei patikrinti, ar šiuose dokumentuose pateikta informacija pagrindžia tiekėjo atitikti Pirkimo dokumentuose nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui. Pareiškėjo samprotavimai „būtų nelogiška išvada, kad Tiekėjas, turintis realias galimybes įrodyti atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui (CVPIS paviešinta ne viena panaši sutartis viršijanti perkančiosios organizacijos reikalaujamą sumą. žr. 1 ir 2 priedą) būtų siekęs pateikti melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., veikęs sąmoningai siekdamas suklaidinti perkančiąją organizaciją ir priešingai savo interesams“ nepaneigia faktų, kad: tiekėjo pateikti dokumentai nepagrindė tiekėjo atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams; akivaizdžios aukščiau aptartos Rašte ir Sąraše pateiktos informacijos neatitiktys turėjo sukelti įtarimų apdairiam ir rūpestingam Komisijos nariui. Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas, fiksuotas aukščiau nurodytuose dokumentuose (Rašte Sąraše ir Protokole), pagrindžia, kad Komisijos nariai, įskaitant Pareiškėją, nesielgė protingai, apdairiai, teisingai ir atsakingai, vertinant tiekėjo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, todėl dėl savo kaltės nenustatė, kad (duomenys neskelbtini)neatitinka Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės 20.7 papunktyje nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo. Kaip matyti iš Protokolo Komisijos nariai (įskaitant Pareiškėją), vienbalsiai nutarė, t. y. visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo „už“, kad minėtas tiekėjas atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino bei nesikreipė į tiekėją prašydami papildyti neišsamius duomenis. Komisijos nariai sprendimą priima balsuodami, t. y. kiekvienas Komisijos narys išreiškia savo poziciją svarstomu klausimu. Kaip matyti iš Protokolo, Komisijos nariai, tarp jų ir Pareiškėjas, balsavo „už“, kad tiekėjo UAB „Ekspozicijų sistemos“ kvalifikacija atitinka minimalius Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, vadinasi pritarė neteisėto sprendimo priėmimui. Taigi, rašytiniai įrodymai (Protokolas) patvirtina, kad sprendimą, jog tiekėjas (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmė Komisijos nariai, tame tarpe ir Pareiškėjas. Pažymėtina, kad jei Tarnyba nebūtų atlikusi Pirkimo vertinimo, Perkančioji organizacija būtų sudariusi sutartį su tiekėju, kurio pateikti dokumentai nepagrindė jo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, bei tai būtų padaryta dėl Komisijos narių kaltės, šiems priimant neteisėtą sprendimą, nepaisant akivaizdžių Sąrašo ir Rašto turinio objektyviųjų duomenų prieštaravimų, informacijos neišsamumo, viename dokumente pateiktos informacijos neatitikties kitame dokumente pateiktai informacijai, informacijos, kurią privalėjo pateikti tiekėjas visiško nebuvimo (tiksli sutarties pradžios ir pabaigos data). Atsiliepime pažymima, kad remiantis VPĮ įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad, atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus<...>“. Ši nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas sugebės vykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl vykdydama viešąjį pirkimą turi nustatyti tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje pažymint, kad „Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. <...> Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį <...>“ (LAT 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus, kuriuose nustato minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Už tiekėjų atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą yra atsakinga Komisija. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Įgyvendindama šią teisę, Komisija turi vertinti pateiktus pasiūlymus griežtai ir preciziškai pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, kartu perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas sugebės vykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5-7 dalies nuostatas, kurių pažeidimą Tarnyba konstatavo Vertinimo išvados II dalies 3 punkte: jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis), – UAB (duomenys neskelbtini) pateikė neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tačiau Pareiškėjas, būdamas Komisijos nariu, neįvykdė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pareigos prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti; Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis),– Komisijos nariai netinkamai įvykdė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą pareigą – neatmetė (duomenys neskelbtini)pasiūlymo, nors jo pateikti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir apdairiam ir rūpestingam Komisijos nariui turėjo sukelti abejonių dėl tiekėjo pateiktuose dokumentuose esančios informacijos teisingumo (galimo melagingumo); Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. <...> Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalis),– šią normą Komisijos nariai pažeidė Protokole pripažinę UAB (duomenys neskelbtini)kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėdamas, kad „Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas <...>. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis)“ (LAT 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-39-1, LAT 2012-04-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-43/2012). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Komisijos nariai tuo pačiu pažeidė Taisyklių 53.1 punktą (Tarnyba, tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad tiekėjo pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, privaloma prašyti tiekėjo juos patikslinti per Tarnybos nurodytą terminą) ir Taisyklių 55.9 punktas (Tarnyba atmeta pasiūlymą, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad „remiantis viešai prieinamu internete (duomenys neskelbtini) sudarytų sutarčių sąrašu, bei 2014 m. pirkimo planu, matyti, kad ši įstaiga neteisėtai suskaidė pirkimo objektą į dalis, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. (duomenys neskelbtini)vienu metu ir nuosekliai su tiekėju pasirašė keletą sutarčių“. Atsakovės nuomone, Pareiškėjo atsikirtimus menkina bei jiems svarumo nesuteikia Pareiškėjo bandymas teisinti savo neteisėtus veiksmus Skunde pateikiant informaciją apie kitos perkančiosios organizacijos galimai neteisėtą elgesį. Ši informacija yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla bei neturi jokios įtakos paneigiant ar sukeliant abejonių pareiškėjo veiksmų neteisėtumu. Paminėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo iš esmės nedraudžia skaidyti pirkimo, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad kita perkančioji organizacija galimai neteisėtai suskaidė pirkimo objektą į dalis, tėra niekuo nepagrįsti samprotavimai, nepaneigiantys Pareiškėjo neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto. Įvertinus tai, kad Komisijos Protokolu buvo priimtas sprendimas, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, kitaip tariant padaryta veika, atitinkanti ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti tie subjektai, kurie padarė minėtą veiką. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiami tik kalti asmenys. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, išanalizavusi gautus dokumentus, susijusius su Pirkimu, administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatė tuos asmenis, kurie buvo atsakingi už neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. asmenis, kaltus dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir administracinėn atsakomybėn patraukė būtent tuos asmenis- visus neteisėtus sprendimus priėmusius Komisijos narius, įskaitant pareiškėją. Atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Pareiškėjo teiginiai nepaneigia Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl Pareiškėjo Skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Teismo posėdyje S. D. paaiškino, kad jis prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Įmonė dirba su viešaisiais pirkimais ir jis įtaria, kad buvę darbuotojai, nepatenkinti vadovavimo stiliumi, bando pakenkti. Taip konkrečiai galėtų surašyti tik darbuotojas ar kažkas iš artimos aplinkos. Tai yra noras pakenkti ir sudaryti atitinkamas situacijas. Nebūtų skundo, nebūtų tarnybos. Šiuo konkrečiu atveju yra prirašę daug puslapių, bet dėl vieno esminio dalyko nesutaria, t. y. ar komisijos nariai turėjo ir galėjo pastebėti tuos vadinamus neatitikimus, ar iš dokumentų visumos buvo viskas taip aišku, kad nekilo noras tikrinti informaciją. Keturi komisijos nariai daug dirba ir nei vienam nekilo pagrindas įtarti pažymos, pavardės. Vykdant pirkimus jiems yra daug kas žinoma. Įmonė dalyvauja ne pirmą kartą. Ta visuma buvo aiški. Kai Viešųjų pirkimų tarnyba išnarpliojo situaciją, įmonė svarstė nutraukti pirkimą. Iš esmės neatitikimas buvo, konkurso dalyvis pateikdamas dokumentus juos apgavo. Bet ar jie turėjo ir galėjo tai pastebėti, tai ginčytina. Pertikrinti kiekvieną dokumentą ir paklausti, ar jis tikras, galima, bet taip nedirbama. Jeigu kyla abejonė, tada pradedama kapstytis. Kai dirba komisija, turi du dokumentus, ne vieną. Jau žinant aplinkybes, viename jų galbūt parašytas kažkoks žodis ne taip, taigi žinodamas aplinkybes galbūt ir pastebėtų jis tai, tačiau vertinant apskritai, kai gauna įmonės sutarčių sąrašą ir užsakovo patvirtinimą, laikoma, kad yra sutartis ir užsakovo patvirtinimas. Jie sužiūri sumas ir panašiai. „Darbai“ ar „paslaugos“- jis nemano, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, nevykdydama tokios srities pirkimų, galėtų kabintis prie žodžių prasmės. Ekspozicijas galima dar ir prekėmis pavadinti. Tai yra visuma. Ir darbai atliekami, ir paslaugos perkamos ir net prekės. Jiems net nekyla klausimų, kad kažkur buvo pavadinta darbais. Net patyrusios įstaigos kartais pavartoja ne tokį žodį. Jie yra prie to įpratę ir nesikabina. Dėl datų jis nežino, čia yra teisiniai dalykai, jis negali pakomentuoti. Jis vertino dokumentų visumą ir jie nepasirodė įtartini. Pirkimus jie vykdo nuo seno, su įmone (duomenys neskelbtini)buvo sutartis dėl Vištyčio, buvo jų pirkimas. Kaip galima sakyti, kad sutartis buvo kažkur stalčiuje. Sutarties jie nevertino, bet jie yra įsitikinę tomis aplinkybėmis ir jiems nekilo klausimai. Tai nebuvo nežinoma informacija.

Teismo posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos L. L. paaiškino, kad su pateikto skundo argumentais jis nesutinka, savo poziciją jis išdėstė atsiliepime į skundą. Oficialia pažyma, kurią pateikė Utenos kraštotyros muziejus, abejojama, nes lyginant pažymą ir raštą matosi akivaizdūs neatitikimai tarp vieno ir kito dokumentų. Objektas nurodomas skirtingai, suma nurodyta be PVM. Tai formalesni dalykai. Esminiai ir kertiniai dalykai yra tai, kad pažymoje darbus atlikusiu subjektu yra nurodomas fizinis asmuo, o reikalavimas buvo juridiniam asmeniui. Tai turėjo kelti abejones, ar iš tiesų ankstesnę sutartį atliko UAB (duomenys neskelbtini)ir turi atitinkamą patirtį. Kalbant apie dokumentą, paprastai tokiose bylose taip ir būna, kad kaip paklausi, taip ir gausi, dokumentas oficialus, bet gautas tiekėjui paprašius (duomenys neskelbtini). Jis yra išduotas (duomenys neskelbtini)ant oficialaus blanko, bet yra aiškūs pateiktų duomenų neatitikimai, taigi, Viešųjų pirkimų tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas kaip komisijos narys turėjo suabejoti ir įsitikinti, ar iš tiesų yra taip, kaip yra iš tiesų. Tiek jis, tiek jo kolegos mini, kad šis tiekėjas jiems buvo žinomas iš ankstesnių laikotarpių, jie žino, kad jie turėjo didesnių sutarčių negu 100 000 eurų, bet pabrėžiant šių teisinių santykių specifiką svarbu paminėti, kad jiems būdingas imperatyvumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas didžiąją dalį Viešųjų pirkimų įstatymo normų, principų pripažįsta imperatyviais iš karto. Taigi tokio manymo, nuspėjimo, kad gal taip nėra, neužtenka, visais atvejais reikia įsitikinti ir visus savo veiksmus protokoluoti ir dokumentuoti. Viešųjų pirkimų tarnybos manymu, komisijos narys, kuris tai suvokia ir suvokia racionalaus lėšų naudojimo užtikrinimo, skaidrumo principo svarbą, turėdamas omenyje, kad dalyvis buvo vienas vienintelis, turėjo viską išsiaiškinti ir viską raštu aprašyti protokoluose. Vis dėl to, jeigu ne tarnybos tyrimas, tiekėjas būtų pripažintas laimėtoju esant akivaizdiems įstatymo pažeidimams. Klausimų turėjo kilti ne tik dėl to, kad yra nurodyta dizainerė, bet pažymoje yra nurodyti darbai, o realiai perkamos paslaugos. Aiškiai yra prašoma nurodyti sutartį, pavadinimą ir datą. Pažymoje data nenurodyta, o nurodytas laikotarpis, per kurį galėjo įvykti bet kas. Sutarties data suprantama aiškiai, kaip metai, mėnuo, data. Negalima akivaizdaus pažeidimo neigti kitais sutartiniais santykiais, kurie nebuvo vertinti pirkimo metu. Yra bandoma neigti savo kaltę, permetant kaltę kitiems subjektams. Tiekėjas tikriausiai turi sutarčių ir už milijoną, tačiau jeigu jas laiko stalčiuje, dalyvauja konkurse ir jų neteikia kaip įrodymų, tai kaip perkančioji organizacija gali spėlioti, kas yra stalčiuose. Organizacijos pareiga nėra spėlioti, bandyti teisinti tiekėją. Nors informacija yra viešai prieinama, tačiau akivaizdu, kad tas dalykas nebuvo komisijos vertintas, kai buvo vertinama tiekėjo kvalifikacija. Įvertinus tai, kas nurodyta atsiliepime, jis prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

S. D. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šią teisės normą administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitus norminius aktus- nagrinėjamu atveju į Viešųjų pirkimų įstatymą bei į šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kaltinant asmenį tokio pažeidimo padarymu nutarime privalo būti nurodama, kokią Viešųjų pirkimų įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų normą asmuo pažeidė. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. D. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 5, 6, 7 dalis, Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-97, 53.1 punktą, 55.9 punktą.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. D. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarė 2017 m. rugpjūčio 30 d. (nutarimo grafa „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“). Iš viešojo pirkimo (duomenys neskelbtini)komisijos posėdžio protokolo matyti, kad balsavimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir procedūras vyko 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 102).

2017 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad „Viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.“.

2017 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad „Perkančiosios organizacijos neturi teisės atlikti bendro pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo ar kitų valstybių narių, kurių perkančiosios organizacijos kartu atlieka bendrą pirkimą, teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taikymo.“.

2017 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad „Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos leidinių biuras ir (arba) neprivaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, priėmusi sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, gali paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą.“. Minėtas straipsnis dalių neturi.

ANK 618 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima nutarimą, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad nutarime yra nurodyta pažeidimo esmė. Asmuo turi teisę gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš nutarimo galima suvokti, už kokią veiką yra taikoma administracinė atsakomybė. Minėta, kad skundžiamame nutarime yra nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kurios yra visiškai nesusijusios su veika, už kurios padarymą skundžiamu nutarimu yra nubaustas S. D.: pavyzdžiui, neaišku, kaip S. D. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas („Viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.“) ar 85 straipsnio 2 dalies nuostatas („Perkančiosios organizacijos neturi teisės atlikti bendro pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo ar kitų valstybių narių, kurių perkančiosios organizacijos kartu atlieka bendrą pirkimą, teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taikymo.“), kadangi nagrinėjamas viešasis pirkimas nebuvo atliekamas bendrai skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų. Kita vertus kai kurios skundžiamame nutarime nurodytos Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos neegzistuoja visiškai (32 straipsnio 5, 6, 7 dalys), taigi S. D. argumentus, kad jam nėra aiškus patraukimo administracinėn atsakomybėn faktinis pagrindas, dėl ko jis negali suformuluoti teisinės gynybos pozicijos ir pasinaudoti skundimo (apeliacijos) teise, teismas pripažįsta pagrįstais.

S. D. kaltinamas pažeidęs ir Perkančiosios organizacijos, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-97, 53.1 punktą, 55.9 punktą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 53.1 punkte nurodyta, kad „Tarnyba, nagrinėdama pasiūlymus, tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad tiekėjo pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, privaloma prašyti tiekėjo juos patikslinti per Tarnybos nurodytą terminą“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 55.9 punkte nurodyta, kad „Tarnyba atmeta pasiūlymą, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.“.

Iš skundžiamo nutarimo galima pagrįstai spręsti, kad S. D. nubaustas už tai, kad jis, būdamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešojo pirkimo komisijos nariu bei balsuodamas už sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini)pripažintos atitinkančios pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, nepatikrino, ar (duomenys neskelbtini) atitinka reikalavimą „3 pastarųjų metų laikotarpiu tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 sutartį <...> kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur su PVM“. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad S. D. iš tikrųjų nepatikrino, ar UAB „Ekspozicijų sistemos“ 2014-2016 metais vykdė (duomenys neskelbtini) sutartį už 114 228,00 eurų, kaip tai buvo nurodyta (duomenys neskelbtini)Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateiktame įvykdytų sutarčių sąraše. Visgi teismas pažymi, kad, kaip tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė ir pats S. D., UAB „(duomenys neskelbtini) jau anksčiau buvo sėkmingai dalyvavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose įrengiant ekspozicijas Sartų regioninio parko lankytojų centre (2010 m.), Krekenavos regioninio parko lankytojų centre (2010 m.), Anykščių regioninio parko lankytojų centre (2010 m.), Metelių regioninio parko lankytojų centre (2012 m.), Vištyčio regioninio parko lankytojų centre (2014 m.), Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (2014 m.). Iš Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro vidaus ekspozicijos projektavimo ir įrengimo paslaugų pirkimo- pardavimo 2014 m. kovo 27 d. sutarties Nr. F4-2014-51 (b. l. 4-7) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2014 m. kovo 27 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini)įsipareigojo suteikti paslaugų už 826 450,41 litus plius PVM, t. y. už daugiau nei 100 000 eurų. Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad paslaugos teikiamos ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d. Teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini)neatliko ar netinkamai įvykdė tiek minėtą sutartį, tiek ir kitas sutartis dėl ekspozicijų įrengimo 2010- 2015 metais. Kita vertus tokių duomenų nepateikė ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas. Teismas pažymi ir tai, kad, kaip matyti iš 2014 m. kovo 27 d. sutarties, ant jos yra ir paties S. D. parašas, datuotas 2014 m. kovo 21 d., taigi nėra pagrindo netikėti S. D. paaiškinimais, kad minėtos įmonės pajėgumai tinkamai įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus jam buvo žinomi iš ankstesnių sandorių.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nors S. D., balsuodamas už sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintos atitinkančios pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, nepatikrino, ar (duomenys neskelbtini) 2014-2016 metais vykdė (duomenys neskelbtini) sutartį už 114 228,00 eurų, kaip tai buvo nurodyta UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateiktame įvykdytų sutarčių sąraše, ši aplinkybė neleidžia pagrįstai teigti, kad S. D. nepatikrino, ar UAB „(duomenys neskelbtini) atitinka reikalavimą „3 pastarųjų metų laikotarpiu tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 sutartį <...> kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur su PVM“: iš ankstesnių sandorių su minėta įmone S. D. buvo žinoma, kad minėta įmonė atitinka minėtą reikalavimą. Kita vertus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 53.1 punkte, už kurio pažeidimą nubaustas S. D., nurodyta, kad pareiga prašyti tiekėjo patikslinti kvalifikacinius duomenis kyla tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad tiekėjo pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs. Kaip nurodyta kitoje teisės normoje, už kurios pažeidimą yra nubaustas S. D.- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 55.9 punkte- tiekėjo pateiktų kvalifikacinių duomenų neišsamumas arba netikslumas, taip pat šių duomenų melagingumas gali būti nustatomi bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Teismo įsitikinimu, ankstesniais tinkamai įvykdytais sandoriais pagrįstas žinojimas apie viešajame pirkime dalyvaujančios įmonės tinkamai įgyvendintą sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 eurų su PVM, gali būti laikoma teisėta priemone taip, kaip ji yra nurodyta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 55.9 punkte.

Teismas taip pat pažymi, kad, nors Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas teigia, esą UAB (duomenys neskelbtini), siekdama laimėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešąjį pirkimą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikė melagingus duomenis, kurių S. D. nepatikrino, melagingos informacijos pateikimas siekiant laimėti viešąjį konkursą gali būti vertinamas kaip atitinkantis nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300, 182 straipsniuose, sudėties požymius, taigi Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini), siekdama laimėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešąjį pirkimą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikė melagingus duomenis, privalėjo apie tai pranešti prokuratūrai, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė vertintina arba kaip įrodanti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovo aplaidumą atliekant jam pavestas pareigas (nustačius nusikalstamos veikos požymius apie ją nedelsiant pranešti prokuratūrai), arba kaip patvirtinanti, kad (duomenys neskelbtini)Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikti duomenys nėra melagingi.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad S. D., būdamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešojo pirkimo komisijos nariu bei balsuodamas už sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini)pripažintos atitinkančios pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje: jis nepažeidė 2017 m. rugpjūčio 30 d., t. y. balsavimo dieną galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatų, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-97, 53.1 punkto, 55.9 punkto reikalavimų, dėl ko Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto L. L. 2018 m. vasario 1 d. nutarimas, kuriuo S. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta nuobauda- įspėjimas, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto L. L. 2018 m. vasario 1 d. nutarimą, kuriuo S. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta nuobauda- įspėjimas, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.