Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-18Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
1A-462-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00708-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-919/2019Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00708-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.10.1; 1.2.14.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – R. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta ją iš dalies pridedant prie 2010 m. kovo 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. R. B. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su S. S., G. B.-B., K. V., D. J. (kurie 2012 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti), iš aptvertos statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti AB „N.“ priklausančius 88 statybinės armatūros strypus, bendros 267,61 Eur (atitikmuo 924 Lt) vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, paskirtos bausmės dydį sumažinti ir galutinės paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Šalies argumentai

2.1. Skunde R. B. teigia, jog jo atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų jeigu asmuo nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieno ar kelių nesunkių nusikaltimų padarymą. Šiuo atveju R. B. paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl BK 22 straipsnio 3 dalis numato, jog bausmė gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuo pat sulaikymo dienos R. B. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žala įmonei nėra padaryta, todėl nuteistasis mano, jog teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes galėjo paskirti mažesnę bausmę, kurią subendrino su neatlikta bausme, galutinės paskirtos bausmės vykdymą galėjo atidėti trejiems metams.

2.3. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į tai, kad R. B. serga AIDS, ŽIV, Hepatitu C, jog jo sveikatos būklė yra labai sunki, nuolat vartoja vaistus ir dažnai tenka lankytis pas gydytojus. Dėl blogos sveikatos būklės jis yra paleistas ir iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kuriame kalėjo ilgą laiką ir nors paleidimo data buvo numatyta 2020 metų kovo mėnesį, tačiau dėl blogos sveikatos būklės ir už gerą elgesį jis buvo paleistas anksčiau laiko.

2.4. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu.

2.5. Be to, skunde nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. birželio 7 d., nuo to laiko praėjo 9 metai, todėl ji prarado pavojingumą. Nuteistasis žada nedaryti jokių naujų nusikaltimų, supranta padarytas praeities klaidas, dėl jų padarymo gailisi ir nori gyventi teisingai. Be to, R. B. pažymi, jog nors į Lietuvą grįžo tik 2019 m. vasario 25 d., tačiau jau yra registruotas darbo biržoje.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vingaudas Rinkevičius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad R. B. skiriant bausmę buvo atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, R. B. asmenybę bei kitas aplinkybes, taip pat į tai, jog jis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. B. skundu neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

8. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, o jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jų padarymo gailisi.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio priėmimo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant šią bylą jis pasislėpė nuo teismo ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo paskelbta jo paieška ir nustatyta, jog R. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime už 2011 metų kovo mėnesį įvykdytą plėšimą Vokietijoje (10 t. 42 b.l.). Akivaizdu, kad apeliantas tinkamų išvadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas bei priešingų teisei veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu.

10. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, nebus pasiekti bausmės tikslai, nesant pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir nebedarys nusikalstamų veikų. Nuteistasis R. B. praeityje teistas 6 kartus, nors ir teistumai išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. R. B. nors ir nurodo siekiantis pasitaisyti, tačiau aptartos aplinkybės apie nuteistojo sistemingą nusikalstamų veikų darymą suteikia pagrindo manyti, jog nuteistojo pastangos integruotis visuomenėje ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis iki šiol yra nepakankamos. Jo elgesys rodo, kad jam būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris nuteistajam neturėjo jokio teigiamo poveikio, nėra pagrindo.

11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog R. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas.

12. Įvertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Duomenų, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius ir realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali jiems pakenkti, nėra. Bylos duomenimis nuteistasis niekur nėra dirba, nors ir apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra registruotas darbo biržoje, tačiau objektyvių duomenų byloje nėra, yra išsiskyręs, nors turi deklaruojamą gyvenamąją vietą, tačiau vien ši aplinkybė kitų aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių.

13. Atsižvelgusi į visas aptartas bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus).

14. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis serga AIDS, ŽIV, Hepatitu C, prostatos sudirgimo sindromas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu taip pat sirgo šiomis ligomis, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo. (10 t. 156 b.l.)

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš bylos duomenų matyti, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną 2018 m. lapkričio 28 d. teisiamąjį posėdį (10 t. 157-159 b.l.), teisiamojo posėdžio metu dalyvavo tik prokuroras V. Rinkevičius ir R. B. gynėja advokatė V. Naujokienė. Pats R. B. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijos įkalinimo įstaigoje bei buvo pateiktas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (10 t. 143-144 b.l.). R. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir sutiko duoti parodymus. 2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti R. B. parodymai ir išvardinta rašytinė bylos medžiaga. Visos kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teismui nekėlė abejonių, todėl neprašant proceso dalyviams atlikti kitus įrodymų tyrimo veiksmus, teismas nekvietė ir neapklausė liudytojų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu nagrinėjant bylą išskirtą S. S., G. B.-B., K. V. ir D. J. atžvilgiu (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteisti).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, faktiškai buvo atliktas sutrumpintas įrodymas tyrimas, nors Kauno apylinkės teismas šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nekonstatavo ir priimdamas skundžiamą nuosprendį šios aplinkybės neįvertino, todėl spręsdamas bausmės paskyrimo R. B. klausimą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtos baudos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visos sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo sąlygos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu egzistavo. R. B. įvykdyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis nepriskiriama nei sunkių, nei labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pažymėta ir tai, jog, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, proceso dalyviai nebuvo supažindinti su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jų nebuvo prašoma šiuo klausimu išreikšti savo nuomonės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kaip minėta, tiek R. B. gynėja, tiek prokuroras neprieštaravo, kad kiti liudytojai nebūtų apklausti ir tokiu būdu įrodymų tyrimas faktiškai buvo atliktas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

17. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Šio fakto nekonstatavimas teisiamojo posėdžio metu negali suvaržyti kaltinamojo teisių bei galimybės sumažinti jam skiriamą bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas ir pažeidė BPK numatytas sutrumpinto įrodymų tyrimo procedūras (t. y. nepranešė proceso dalyviams apie galimybę šiuo atveju atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir šiuo klausimu neprašė jų išreikšti savo nuomones), tačiau visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad nuteistajam turi būti taikomos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Jam paskirta bauda mažinama vienu trečdaliu.

18. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida - „R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje“, tačiau atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio turinį ir baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad R. B. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį. Ši techninė klaida ištaisoma, tačiau tai nekeičia nutarties esmės, joje išdėstytų išvadų ir argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. kovo 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir nurodyti, kad „R. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDaiva JankauskienėAurelijus Rauckis