Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. CPK 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos mama Z. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama našlė. Jos sutuoktinis R. M., su kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja G. A. buvo vienintelis Z. M. vaikas. Z. M. po savo sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) išdavė (duomenys neskelbtini) notarinį įgaliojimą, kuriuo įgaliojo pareiškėją vesti R. M. paveldėjimo bylą. Pareiškėja per įstatymu nustatytą terminą pateikė (duomenys neskelbtini) notaro biurui (duomenys neskelbtini) pareiškimą motinos Z. M. vardu dėl jos sutuoktinio R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmimo. Notarė išdavė Z. M. (duomenys neskelbtini) liudijimą apie sutuoktinio palikimo priėmimą (užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.).

7. Pareiškėja po motinos Z. M. mirties likusį jos palikimą priėmė aktyviais veiksmais: priėmė motinos po ½ dalį statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra visiškai greta pareiškėjos namų, todėl ji šiuos statinius reguliariai prižiūri, aptvarko, suremontuoja, rūpinasi, kad statinių būklė neblogėtų. Pareiškėja motinos 1,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi suteikė naudotis ūkininkui T. A., kuris šią žemę dirba ir augina pasėlius. Kitą motinos 1,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dirba ir prižiūri pačios pareiškėjos šeima, kuri šiame žemės sklype auginasi pasėlius. Trečiąjį motinos 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį yra suteikusi naudotis kitam ūkininkui R. B., kuris visą tą laiką šiame žemės sklype ūkininkauja ir taip pat augina pasėlius. Taigi, pareiškėja po motinos Z. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) rūpinasi jos paliktais minėtais nekilnojamaisiais daiktais - sodyba, pati dirba vieną žemės sklypą, o kitus du žemės sklypus pagal panaudos sutartis suteikė dirbti ūkininkams, taigi, ji visą laiką su paliktu motinos palikimu elgiasi kaip jo savininkė. Pareiškėja faktiškai pradėdama paveldimą (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos Z. M. palikimą valdyti, savo valią priimti jos palikimą išreiškė aktyviais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad ji, kaip įpėdinė, palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininke, siekdama įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo. Jokie kiti įpėdiniai palikėjos Z. M. palikimo nepriėmė ir nevaldė.

8. Pagal Z. M. mirties dieną galiojusį CK 5.50 straipsnį, palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Nustatyta, kad po Z. M. mirties, pareiškėja per 3 mėnesių terminą nuo jos palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė ir niekam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėja po motinos Z. M. mirties likusį jos palikimą priėmė aktyviais veiksmais.

9. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad po Z. M. mirties dukra G. A. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol. Z. M. priklausantį turtą pareiškėja valdo kaip savo: priėmė motinos po ½ dalį statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra visiškai greta pareiškėjos namų, todėl ji šiuos statinius reguliariai prižiūri, aptvarko, suremontuoja, rūpinasi, kad statinių būklė neblogėtų, o aukščiau minėtais žemės sklypais pagal panaudos sutartis leidžia naudotis ūkininkams, kurie jose ūkininkauja ir augina pasėlius. Tai patvirtina prie bylos pateikti dokumentai. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,(duomenys neskelbtini)” neprieštarauja dėl šio fakto patvirtinimo, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių byloje nėra.

11. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po motinos Z. M. mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas palikėjos Z. M. paveldėjimo dokumentams sutvarkyti (CPK 447 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas palikėjos Z. M. paveldėjimo dokumentams sutvarkyti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.