Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. atstovo advokato Konrado Pabijansko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalį - 1158 Eur dydžio bauda su teisės vairuti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirta galutinė nuobauda - 1158 Eur dydžio bauda su teisės vairuti transporto priemones atėmimu 3 metams S. G. nubaustas už tai, 2016 m. balandžio 25 d., apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 18, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,07 promilių girtumas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Po eismo įvykio nepažymėjo vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė KET 9, 14, 101, 219.1 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. atstovas advokatas K. Pabijanskas skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo pakeisti nutarimą, t. y. panaikinti nutarimo dalį, kuriuo S. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažiedimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir panaikinti nutarimo dalį, kuria S. G. atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba šį terminą sutrumpinti iki 1 metų. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas S. G. paskyrė per griežtą nuobaudą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atstovo įsitikinimu paskirtoji nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryta žala nėra didelė, be to, ji yra atlyginta visiškai ir nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sveikata niekam nesutrikdyta. Be to, S. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Atstovo nuomone, teismas turėjo labiau atsižvelgti į tai, jog S. G. padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Skunde pažymima ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę sutrumpinimas S. G. būtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atitinkantis veiksmas, nes nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. S. G. atstovas, apeliaciniame skunde pateikdamas visą eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų procesinių dokumentų citatų, pažymi, jog kasacinis teismas laikosi nuobaudų skyrimo proporcingumo – esant net ir sunkesniems padariniams teismas, įvertinęs pažeidėjo individualius kriterijus, neskiria teisės vairuoti atėmimo nuobaudos. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas neįvertino ir tai, jog S. G. turi mažametę anūkę, kurios vežiojimu nuolat rūpinasi jis, be to, vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra svarbus vykdant jo darbines funkcijas. Taip pat skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nes tokia išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai S. G. parodymus, kad nukentėjusysis nesuprato, jog deklaraciją jam buvo pasiūlyta pildyti kitoje vietoje, vertino kaip gynybinę versiją. Nukentėjusysis patvirtino, kad po eismo įvykio jis bendravo su S. G.. Atstovo teigimu, šiuo atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. G. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimuose prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. G. atstovo advokato Konrado Pabijansko apeliacinis skundas netenkinamas.

2016 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teisme gautas S. G. atstovo rašytiniai paaiškinimai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, nustatančius apeliacinio proceso ribas. Sutinkamai su ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos, o tai reiškia, kad vėlesni skundo papildymai ir reikalavimai negali būti pateikiami.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigia apeliantas, S. G. padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad S. G. neneigia, jog jis važiuodamas automobiliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl ko buvo sugadinti automobiliai, tačiau nurodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, susitarė su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją pildyti kitoje vietoje. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog tokie apelianto teiginiai yra paneigti bylos duomenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad liudytojas P. L. tiek savo paaiškinime, tiek apklausiamas teisme nepatvirtino S. G. versijos, jog buvo susitarta eismo įvykio deklaraciją pildyti kitoje vietoje. P. L. paaiškinime parodė, kad po eismo įvykio S. G. sustojo, kažką nerišliai pasakė, o kai liudytojas nuėjo apžiūrėti transporto priemonės apgadinimų, iš viso iš įvykio vietos nuvažiavo. Pirmosios instancijos teisme P. L. parodė, kad S. G. po eismo įvykio sustojo. Jis buvo priėjęs prie S. G.. Pastarasis kažką pasakė, tačiau dėl triukšmo negirdėjo ką. Galvojo kad jis išlips iš automobilio, tačiau jam nuėjus apžiūrėti apgadinimų, S. G. nuvažiavo. Tuomet jis iškvietė policiją. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog S. G. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tinkamai neįsitikinęs tuo, jog nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, sutinka nepildyti eismo įvykio deklaracijos ir nekviesti policijos. Dėl to, nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl tokio elgesio bei kilusių pasekmių tenka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kadangi būtent jis buvo eismo įvykio kaltininku. Dėl pastarosios priežasties, prieš pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, S. G. privalėjo įsitikinti, jog elgdamasi tokiu būdu jis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei juose jai numatytų pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis KET tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi pagal galiojančias KET eismo įvykio dalyviai gali pasišalinti iš įvykio vietos tik susitarę dėl įvykio aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju S. G. pasišalino iš įvykio vietos neįsitikinęs, jog sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Pažymima, kad tai, jog, apelianto nuomone, automobiliui Seat Alhmabra padaryti apgadinimai nėra dideli bei, žalą atlyginta draudimo bendrovės, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį galimybės, kadangi įvykio kelyje metu net ir nežymios turtinės žalos padarymas bent vienai iš įvykyje dalyvaujančių judančių transporto priemonių, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, laikytinas eismo įvykiu.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo

Apeliaciniame skunde S. G. atstovas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas S. G. yra neproporcinga ir aiškiai per griežta nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde yra pateikta visa eilė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių administracinių teisės pažeidimų bylose taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau faktinės aplinkybės yra netapačios aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl skunde minimos bylos nėra precedentas nagrinėjamai bylai išspręsti.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir skyrė ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimumus. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam S. G. paskirta už padarytus pažeidimus minimali numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtus nusižengimus pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo bei atkreipia dėmesį į tai, jog netekus teisės vairuoti transporto priemonę bus apsunkintas nuvykimas į darbą, darbinių funkcijų atlikimas, negalė pasirūpinti anūke Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, S. G. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. S. G. padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o S. G. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. G. atstovo advokato Konrado Pabijansko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.