- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-424-493/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06893-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad MB „ (duomenys neskelbtini) “ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), M. J., 2013-08-06 atliko malkų tvarkymo, 2013-08-09 – automobilių detalių pakrovimo bei transportavimo darbus. M. J. 2013-09-24 paaiškinime nurodė, kad darbus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymu, tačiau darbams atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi su M. J. rašytinės darbo sutarties bei nepranešusi apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą ir 6 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-02-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų pagrindu negalima neginčytinai konstatuoti, kad tarp įmonės ir M. J. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: V. J. pripažinti kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą. Skunde nurodo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje M. J. 2013-08-06, 2013-08-09 atliko darbus, darbai buvo atliekami MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. J. prašymu įmonės naudai. Nors byloje nėra įrodytas darbo užmokesčio susitarimo ir mokėjimo faktas, tačiau ši aplinkybė nepanaikina galimo atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. J. MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose įdarbintas nuo 2013-09-11, ši aplinkybė liudija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. nenaudai ir leidžia manyti, kad jau iki darbo sutarties sudarymo įmonę ir M. J. siejo darbiniai santykiai. Skunde taip pat pažymima, kad už tinkamą bendrovės darbo organizavimą atsakingas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. J., tačiau šią pareigą jis pažeidė neužtikrindamas, kad M. J. būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį bei apie jo įdarbinimą pranešus Valstybinio socialinio fondo administravimo įstaigai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. gynėjas advokatas A. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad V. J. veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyvių byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu nenurodant jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmos instancijos teismas, išvadas.
V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vertėsi nelegaliu darbu, t. y. nesudarė rašytinės darbi sutarties su M. J., apie asmens įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, nors faktiškai M. J. dirbo MN „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi nenustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtie objektyvieji požymiai. Teismas, analizuodamas nelegalaus darbo požymius, visiškai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, reglamentuojančiomis nelegalų darbą, toks teismo aiškinimas atitinka ir aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Skundžiamame nutarime išsamiai išanalizuoti nelegalų darbą apibūdinantys, darbo sutartį nuo kitų civilinių sutarčių skiriantys požymiai, aptartį ir įvertinti byloje esantys įrodymai, motyvuotai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais, jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M. J. 2013-09-11 buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose pirmos instancijos teismo išvadų teisingumo nepaneigia ir nėra pagrindas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, pripažinti, kad patikrinimo metu M. J. su MB „(duomenys neskelbtini)“ siejo faktiniai darbo santykiai. Kaip jau minėta, prielaidos ir abejonės negali būti pagrindas asmens kaltei dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuoti, todėl, Institucijai nesurinkus ir nepateikus neginčijamai V. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog patikrinimo metu M. J. atliko konkrečias darbo funkcijas, t. y. realiai dirbo įmonės naudai. Konstatuotina, jog byloje neįrodyti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl V. J. administracinio teisės pažeidimo byla skundžiamu nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.