- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-28
- Bylos Nr.
- I-2226-243/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- V. Ž., D. V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Arvydas Vaclovas Laurišas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., pareiškėjos D. V. Ž. atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui, atsakovės atstovui Egidijui Mockaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Ž., D. V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. Ž. ir D. V. Ž. 2007-07-04 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 74000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir po 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pareiškėjai žalos atlyginimą kildina iš Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų veiksmų, padarytų areštuojant 2002 m. sausio 25 turto arešto aktu Nr. 12 jų turtą mokestinių nepriemokų išieškojimui (b.l. 134-137).
Nurodo, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2001 m. lapkričio 19 d. surašė D. V. Ž. individualios įmonės patikrinimo aktą Nr. 70-01-10-477, kuriuo įmonei papildomai priskaičiavo mokėti 56 338 Lt mokesčių bei delspinigių. Tauragės AVMI viršininkas 2002 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 70-01-10-477 patvirtino 2001 m. lapkričio 19 d. įmonės patikrinimo aktą ir nurodė ne mokesčių mokėtojui - įmonei, bet įmonės savininkei – D. V. Ž. sumokėti į biudžetą patikrinimo metu priskaičiuotus 55 874 Lt mokesčių ir delspinigių. 2002 m. sausio 25 d. Tauragės AVMI pareigūnai turto arešto aktu Nr. 12 55 874 Lt mokestinių nepriemokų išieškojimui užtikrinti areštavo ne tik mokesčių mokėtojos – D. V. Ž. individualios įmonės turtą, bet ir jai kartu su sutuoktiniu V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įmonė 2002 m. sausio 28 d. pateikė skundą dėl Tauragės AVMI 2002 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 70-01-10-477 panaikinimo, prasidėjo mokestinis ginčas ir mokestinio ginčo metu išieškojimas iš areštuoto tiek įmonės turto, tiek įmonės savininkės turto nebuvo vykdomas, o turto areštas buvo taikomas kaip mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonė. Pareiškėjų teigimu, Mokesčių administravimo įstatymas nenumato tokios mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonės, kaip įmonės savininko turto areštavimas. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 10 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A14-150/2005), Civilinio kodekso 2.50 straipsniu. Pažymi, kad neribota atsakomybė nepakeičia (nepanaikina) esminio juridinio asmens požymio - turto atskirumo. Pareiškėjų nuomone, 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktas Nr. 12 bei Tauragės AVMI 2006 m. liepos 27 d. raštas Nr. (13.5-7)-R-2588 (b.l. 15) , kuriuo atsisakyta panaikinti turto arešto aktą, pažeidžia pareiškėjų, kaip turto savininkų, teises laisvai ir netrukdomai valdyti, naudoti ir disponuoti priklausančiu jiems turtu. Teigia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo areštuotas ne tik nesant įstatyminio pagrindo, bet ir pažeidžiant įstatymu apibrėžtas turto areštavimo procedūrų vykdymo taisykles. 2002 m. sausio 25 d. turto arešto akte Nr. 12 nebuvo nurodyti areštuoto turto bendrasavininkiai taip pat turto arešto akte akivaizdžiai sumažintos areštuojamo turto kainos. Pripažįsta, kad įmonė, vykdydama 2003 m. lapkričio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. 10 iki 2004 m. spalio 2 d. sumokėjo į valstybės biudžetą 42 907,24 Lt. Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad bus panaikintas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas, nes tą padaryti mokesčių administratorių įpareigojo Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis. 2003 m. lapkričio 12 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. 10, pačiai įmonei prašant, buvo nutraukta Tauragės AVMI 2005 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 12.7-5-3. Nutraukus mokestinės paskolos sutartį Nr. 10, Tauragės AVMI sugrąžino įmonei pagal šią sutartį įmokėtus pinigus. Teigia, kad mokesčių administratorius be teisinio pagrindo areštuodamas pareiškėjų turtą, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį ir dėl to pažeidimo pareiškėjams padarė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Nurodo, kad 2006 m. kovo 13 d., sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo preliminarų sandorį, jie buvo įsitikinę, jog nėra apribojimų valdyti, naudoti ir disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pareiškėjų teigimu, dėl neteisėto turto arešto jie negalėjo įvykdyti savo turto pardavimo, todėl turėjo pirkėjui grąžinti gautą 20 000 Lt avansinį įmokėjimą ir papildomai pirkėjui sumokėti pagal sutartį numatytus 10 000 Lt netesybų. Negautos pajamos sudaro 64 000 Lt (100 000 - 36 000 nekilnojamojo turto įsigijimo kaina), todėl padaryta turtinė žala yra 74000 Lt (10 000 Lt + 64 000 Lt). Nurodo, kad dėl nepagrįsto turto arešto ir patirtų nepatogumų su pirkėju bei nenumatyto pinigų praradimo jie taip pat patyrė nemalonius dvasinius pergyvenimus, diskomfortą, pažeminimą, emocinę depresiją, dėl kurių po turto arešto prireikė kreiptis į gydymo įstaigas, todėl kiekvienam iš jų padaryta 15 000 Lt neturtinė žala.
Pareiškėjas V. Ž. ir pareiškėjos D. V. Ž. atstovas išdėstę tuos pačius argumentus, kuriais grindžia reikalavimą, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 143,147) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 143,147).
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriui buvo suteikta teisė areštuoti mokesčių mokėtojo turtą. Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiškėjų skundo teiginys, jog Mokesčių administravimo įstatymas nenumato mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemonės turto arešto. Nurodo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui neužteko D. V. Ž. įmonės turto, todėl buvo areštuotas dalyvio - D. V. Ž. turtas (CK 2.50 str. 4 d.). Pažymi, kad, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Areštuojant turtą buvo naudotasi Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad buto, esančio Palangos mieste, valdytojas yra D. V. Ž., todėl nebuvo pagrindo turto arešto akte V. Ž. nurodyti kaip bendraturtį. Atkreipia dėmesį, kad turto arešto akto forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 138. Nurodo, kad pasirašydama mokestinės paskolos sutartį pareiškėja sutiko, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų užtikrintas 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktu Nr. 12 ir tuo pačiu patvirtino, kad sutinka su turto arešto aktu bei juo areštuoto turto įvertinimu. Mokestinės paskolos sutartis su pareiškėja buvo sudaryta su papildoma sąlyga, nepriemokos sumokėjimą užtikrinti 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktu Nr. 12, t. y. turto areštas galiojo iki mokestinės nepriemokos įvykdymo. Teigia, kad 2005 m. kovo 21 d. nutraukus mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjos įmonė nebuvo sumokėjusi 14 190 Lt, todėl teismui atnaujinus mokestinio ginčo procesą nebuvo teisinio pagrindo panaikinti turto arešto akto.
Atsakovė Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, jog 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktas Nr.12 surašytas dalyvaujant abiem pareiškėjams, tačiau D.V. Ž. įmonės savininkė pasirašyti turto arešto aktą atsisakė ir tai užfiksuota turto arešto akte ir 2002-01-25 protokole "Dėl apsilankymo pas skolininką". 2002-02-04 turto arešto aktas Nr.12 užregistruotas Turto areštų registre (Nr.080200065). Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 32¹ straipsnio 9 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas, kurio turtas yra areštuotas, turi teisę skųsti turto arešto aktą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal ABTĮ 33 straipsnio l dalies nuostatas skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, tačiau pareiškėjai įstatymu nustatytu terminu nesikreipė dėl jų manymu pažeistos teisės gynimo, todėl turto arešto pagrįstumo ir teisėtumo klausimai negali būti šio ginčo dalyku.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytų atsikirtimo į skundą argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo reglamentuoja privatinės teisės normos. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.
Pareiškėjai V. Ž. ir D. V. Ž. teismui pateiktu patikslintu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 74000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir po 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Žalos atlyginimą kildina iš atsakovės Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų veiksmų, padarytų neteisėtai areštuojant 2002 m. sausio 25 turto arešto aktu Nr. 12 jų turtą mokestinių nepriemokų išieškojimui. Nurodo juridinį skundo pagrindą - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis. (b.l. 134-137)
Sprendžiant, ar pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta institucija Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija areštuodama jų turtą veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pareiškėjų turtas areštuotas Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. sausio 25 turto arešto aktu 55874 Lt mokestinių nepriemokų išieškojimui užtikrinti ( b.l. 10-14). Turto arešto akte padaryta atžyma, jog aktas surašytas dalyvaujant V.D. Ž. įmonės savininkei ir jai įteiktas. 2002-02-04 turto arešto aktas Nr.12 užregistruotas Turto areštų registre (Nr.080200065). Pareiškėjai yra sutuoktiniai. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad turto arešto aktas pareiškėjams buvo žinomas nuo pat jo surašymo momento.
Turto arešto pagrindus ir tvarką nustatė turto arešto akto metu galiojęs 1995 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 (toliau MAĮ) 32 ir 32¹ straipsniai bei Turto arešto už įsiskolinimą biudžetui ir fondams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 744. Pagal MAĮ 32 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojo turtas galėjo būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų įmokų arba jeigu mokesčių administratoriaus pareigūnams surašius patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis aktą, kuriame nurodyti priskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai, kitos įmokos, baudos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pasirašydama mokestinės paskolos sutartį 2003 m. lapkričio 12 d. Nr. 10 pareiškėja sutiko, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų užtikrintas 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktu Nr. 12 ir tuo pačiu patvirtino, kad sutinka su turto arešto aktu bei juo areštuoto turto įvertinimu ( b.l. 17-20). Mokestinės paskolos sutartis su pareiškėja buvo sudaryta su papildoma sąlyga, nepriemokos sumokėjimą užtikrinti 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktu Nr. 12, t. y. turto areštas galiojo iki mokestinės nepriemokos įvykdymo. Pareiškėjai pripažįsta, kad 2005 m. kovo 21 d. nutraukus mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjos įmonė nebuvo sumokėjusi 14 190 Lt mokestinių nepriemokų. Areštas panaikintas Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (13.22-7)-(7-14)-222, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 101 straipsniu ( b.l. 65). Pareiškėjai pripažįsta aplinkybę, kad sumokėjus mokestines nepriemokas areštas buvo panaikintas. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė mokėjimo kvitą (b.l. 153).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 32¹ straipsnio 9 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas, kurio turtas areštuotas, turėjo teisę skųsti turto arešto aktą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio l dalyje numatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. sausio 25 d. turto arešto aktas Nr. 12 galiojo iki mokesčių administratoriaus priimto sprendimo jį panaikinti išnykus mokestinių nepriemokų išieškojimo pagrindui. Pareiškėjai, žinodami apie turto arešto akto priėmimą, įstatymu nustatytu terminu ir nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, kad būtų apginta jų manymu pažeista teisė arba įstatymu saugomas interesas, todėl turto arešto akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimai šioje byloje negali būti nagrinėjami. Turto arešto aktas nėra šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini pareiškėjų motyvai, kuriais jie grindžia reikalavimą dėl pripažinimo neteisėtais Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus areštuojant jų turtą mokestinių nepriemokų išieškojimui. Kadangi nurodytas administracinis aktas nebuvo ginčijamas nustatyta tvarka ir nustatytais terminais, preziumuojama, jog jis buvo teisėtas ir pagrįstas. Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nėra pagrindų, nes valdžios institucija Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjų skundas nepatenkintas, todėl jie neturi teisės gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl turėtų išlaidų - sumokėto žyminio mokesčio, advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo(ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nu sprendė:
atmesti skundą pareiškėjų V. Ž. ir D. V. Ž. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl 74000 Lt turtinės ir po 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.