Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1, 3 dalyse padarymu, t. y. tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje disponavo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. S. dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, kurį XXXX m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, organizavo ir jam vadovavo A. Ž., kartu su A. J., A. K., A. S., M. R., V. P., G. R., S. L. ir P. K., A. Ž. nurodymu, A. J. priklausančiose UAB „XXXXXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išgrynino psichotropinių medžiagų gaminimui būtiną pirmos kategorijos psichotropinę medžiagą prekursorių (BMK) bei psichotropinių medžiagų gamybai naudojamą natrio hidroksido nemažiau kaip 71,96 kg. Toliau, tęsdami nusikalstamą veiką, pagal A. Ž. nurodymą, šias medžiagas bei psichotropinei medžiagai gaminti reikalingas chemines medžiagas, P. K. saugojo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jas pagal nurodymus išdalindavo nusikalstamo susivienijimo nariams. Nusikalstamo susivienijimo organizatorius A. Ž. įgijo psichotropinei medžiagai gaminti reikalingą dalį cheminių medžiagų ir pirmos kategorijos prekursorių (BMK), surado psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį – S. L., kurį įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir išsiuntė su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą. Toliau, tęsdami nusikalstamo susivienijimo veiklą, A. S., surado psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį – V. P., kurį įtraukė į nusikalstamą susivienijimą ir išsiuntė su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą, o XXXX m. gegužės XX d. V. P. kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo nariu S. L., nuvežė iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės, kur į psichotropinės medžiagos gaminimo vietą nuvežė kitas nuskalstamo susivienijimo narys G. R. Taip pat vykdydami A. Ž. nurodymus, A. K. užtikrindavo pirmos kategorijos prekursorius (BMK) ir įvairių cheminių medžiagų (acetono, sieros rūgšties, aliuminio folijos, gyvsidabrio pagrindu gaminti cheminės reakcijos katalizatorių), reikalingų psichotropinėms medžiagoms gaminti tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams, o A. S. jas gabendavo ir laikydavo garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). XXXX m. gegužės XX d. nusikalstamo susivienijimo nariai: P. K., S. L., V. P., G. R., M. R., A. Ž. nurodymu, atvyko į P. R. ir G. R. priklausančią sodybą, kurioje buvo įrengta laboratorija ir iki XXXX m. gegužės XX d., XX val. XX min. pagamino ir laikė ne mažiau kaip 38 452,48 g miltelių, kurių sudėtyje yra 25 870,40 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Taip pat A. S. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 18,09 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias XXXX m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) už 400 Lt perdavė P. K.

Įtariamasis A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. S. skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Pirmosios instancijos teismas tai nurodė skundžiamojoje nutartyje (kitų įtariamųjų parodymai, techninių priemonių panaudojimo, kratų, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados). Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas A. S. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokia nuostata suformuluota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatose ir praktikoje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas A. S. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą virš šešių mėnesių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atliekami operatyviniai veiksmai ir A. S. buvo sekamas nuo XXXX m. kovo XX d. Akivaizdu, kad bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma įtariamojo buvimo ir lankymosi vietos. Tačiau XXXX m. birželio X d. prokuroro nutarimu A. S. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, nors jam jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. S. žinojo apie jam pareikštus įtarimus arba paskelbtą paiešką. Iš XXXX m. liepos X d. tyrėjo A. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad XXXX m. liepos X d., apie XX val. XX min. A. S. buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas. Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, o buvo pas žmonos (sugyventinės) tėvus. Teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad A. S. pažeidė kokią nors jam anksčiau skirtą kardomąją priemonę ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai visi atlikti, artimiausiu metu bus pradėtas susipažinimas su bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. nustatytas 60 procentų nedarbingumas, jam diagnozuota nepagydoma liga (duomenys neskelbtini), jis turi šeimą, nors oficialiai išsituokęs, tačiau gyvena su moterimi, su kuria turi mažametę dukrą, taip pat turi dukrą iš pirmos santuokos, nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. turi kokių nors ryšių užsienyje. Todėl esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad A. S. gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo ar kitaip trukdyti tyrimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad A. S. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamame susivienijime, nusikaltimo mastas apima labai didelę finansinę naudą neteisėtai realizavus narkotines ir psichotropines medžiagas. Kadangi A. S. niekur nedirba, todėl darytina išvada, kad siekdamas gauti neteisėtas pajamas, jis darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Apeliacinis teismas su tokiomis išvadomis nesutinka, nes jos pagrįstos prielaidomis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. anksčiau neteistas, iš tikrųjų jam pateiktas įtariamas dėl vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo. Tačiau ta aplinkybė, kad A. S. niekur nedirba, o nusikaltimo mastas apėmė labai didelę finansinę naudą realizavus narkotines ir psichotropines medžiagas neleidžia daryti išvadą, kad įtariamasis darys tokias pačias ar kitas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, aplinkybė, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas veikdamas nusikalstamame susivienijime yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, tačiau ji taip pat neleidžia daryti išvadą, kad įtariamas ateityje taip pat darys nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. Pirmosios instancijos teismas nutartyje tokio pagrindo nenurodė, todėl taip pat pažeidė anksčiau minėto Senato nutarimo nuostatas. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis ir jį galima ištaisyti apeliacinio proceso metu, jeigu nebūtų iš esmės pažeistos anksčiau paminėtos kitos BPK normos.

Apeliacinio teismo nuomone, Kauno apygardos teismas nepakankamai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 straipsnio reikalavimus, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. S. paskyrus namų areštą, ar užstatą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Todėl ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su baudžiamosios bylos užbaigimu ir perdavimu teismui, galima netrukdomai atlikti įtariamajam A. S. esant laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas panaikinęs Kauno apygardos teismo minėtą nutartį, negali A. S. parinkti kitos kardomosios priemonės, nes neturi tokių įgaliojimų pagal BPK 130 straipsnį. A. S. kitą (ar kitas) kardomąją priemonę gali parinkti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kurio žinioje yra ši baudžiamoji byla.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir A. S., a/k XXXXXXXXXXX iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.