Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo T. B. atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovui V. Ž. (V. Ž.),

atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,

2019 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 47TE-422 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas ėjo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas). Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojo 2016-11-03 Statuto redakcija (įsigaliojusi nuo 2017-01-01).

Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2019-02-13). Apraše reglamentuojami konkretūs kompetentingų subjektų procedūriniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimą, skiriant tarnybinę nuobaudą, šių veiksmų atlikimo terminai.

Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (tarp kitko, be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (tarp kitko, be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia (tarp kitko, be kita ko) jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nesutinka su paskirtos nuobaudos rūšimi bei kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai proporcingi paskirtai tarnybinei nuobaudai.

Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo

Vadovaujantis Tarnybos 2018 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-631 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininko vidaus tarnybos leitenanto T. B. veiksmų“ (toliau – ir patikrinimo išvada) turiniu nustatyta, jog tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda sudaro du epizodai:

1) pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 iki 05.00 val. vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje;

Vertinant tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis pagrįstumo ir teisėtumo požiūriu, teismas toliau atskirai pasisako dėl kiekvieno pareiškėjo veiksmų epizodo, išskirto tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas E. J., kuris 2018 m. vasario 5 d. postų žiniaraštyje nurodytas sargybos viršininko pareigas vykdžiusiu asmeniu, paaiškino, jog žiniaraštyje nustatyti sargybos budėjimo būdai ir grafikai būdavo šabloniški, jie nebūdavo keičiami atsižvelgiant į metų laiką. Kuopos vado įsakymo pagrindu, žiemos laikotarpiu kateris būdavo laikomas iškeltas ant krantinės, kadangi dėl katerio techninių savybių (neturėjo ledo klasės ir nebuvo pritaikytas plaukti žiemos sezono metu) nebuvo įmanoma juo naudotis esant ledo ir tai buvo visiems pareigūnams žinoma. Kateris paprastai būdavo iškeliamas žiemos sezono metu, apie gruodžio mėnesį, jis panašiu laikotarpiu ant krato buvo iškeltas ir 2018 metais. Akcentavo, jog 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas neturėjo techninių galimybių patruliuoti kateriu SGDT saugomo perimetro teritorijoje. Pareigūnai turėjo galimybę išsikviesti AB „Klaipėdos nafta“ nuomojamą katerį, kuriuo galima saugiai plaukti šaltuoju metu laiku, tačiau tai būdavo atliekama tik esant tarnybiniam būtinumui. Liudytojas taipogi nurodė, kad techninėmis plaukiojančiomis priemonėmis tarnybą vykdančius pareigūnus turi aprūpinti AB „Klaipėdos nafta“, todėl patruliavimo negalint vykdyti su nepritaikytu kateriu, toks patruliavimo būdas buvo galimas tik esant tarnybiniam būtinumui (kilus pagrįstų abejonių dėl saugomo objekto saugumo) kviečiant AB „Klaipėdos nafta“ numojamą katerį. Ši situacija buvo žinoma ir Tarnybos vadovybei, būtent jų pavedimu ir būdavo iškeliamas ant kranto ir kateris, kad jis nebūtų apgadinamas ledo lyčių.

Kaip nustatytas iš Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo „Dėl KLPD 1K Posto žiniaraščio išaiškinimo”, už pareigūnų paskirstymą į postus atsakingas kuopos vadas; jis atsiunčia SV (sargybos viršininko pareigų vykdymas) pavardes, kur, koks pareigūnas ir kokiam poste dirbs. Nurodyta, kad nėra numatytas savavališkas pareigūnų pasikeitimas, dėl nenumatytų pasikeitimų atsakingas sargybos viršininkas; jis gali pakeisti pareigūnus vietomis, apie tai pažymėdamas posto žiniaraštyje. Iš teismo posėdžio metu liudytojo E. J. paaiškinimo nustatyta, jog dėl oro sąlygų (susidariusio ledo) kateriu 2018 m. vasario 6 d. patruliuoti nebuvo įmanoma, kadangi kateris nebuvo pritaikytas plaukti esant ledo lyčių. Apklausiamas liudytoju E. J. pažymėjo, kad pareiškėjui nedavė tiesioginio įsakymo, laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val., vykdyti vaizdo stebėjimą, tačiau šaltuoju metu laiku tarp pareigūnų buvo žodinis susitarimas keisti patruliavimą kateriu kitais budėjimo būdais, kas šiuo atveju ir buvo vykdoma be atskiro suderinimo.

Taigi aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad sargybos viršininko pareigas ėjęs pareigūnas dėl aukščiau aptartų metrologinių sąlygų, techninių priemonių specifikacijos ir ypatumų, savo valiniais veiksmais sankcionavo pareiškėjo budėjimo būdą, todėl negali būti pripažįstama, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.00 val. savavališkai vykdė tarnybą ne pagal grafiką, nustatytą postų žiniaraštyje ir tuo nesilaikė Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano patvirtinimo“ patvirtinto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano 3 priede numatyto postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko

Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta. Tai teismas daro vertindamas įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamų veikų aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma išvada, jog tarnybinė atsakomybė vidaus tarnybos pareigūnui taikyta nepagrįstai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-437/2013, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas šiuo atveju atliko kaltus veiksmus, kadangi realiai nuo 04.00 val. iki 05.00 val. pareiškėjas neturėjo galimybės patruliuoti kateriu (kateris buvo iškeltas dėl oro sąlygų).

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog liudytojo paaiškinimais, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad sargybos būrio viršininko pareigas ėjusiam asmeniui sankcionavus būtent tokį budėjimo būdą (budėjimą poste prie vaizdo stebėjimo kamerų) pareiškėjas negali būti laikomas savavališkai nesilaikęs budėjimo būdo, taigi ir negali būti laikomas tyčia tinkamai neatlikęs jam, kaip pareigūnui, pavestų pareigų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę laikytis postų žiniaraštyje nustatyto sargybų grafiko, nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir atsakovė. Teismo vertinimu, šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas, nenustačius pareiškėjo kaltės, iš tarnybinio nusižengimo sudėties turi būti pašalinamas.

Kitas tarnybinės išvados epizodas, kurio pagrindu inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas yra nurodoma tai, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d., laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val., budėdamas 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), netinkamai stebėjo saugomą teritoriją – aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo sėdėjo užsimerkęs, miegojo ir šiais tyčiniais veiksmais nebudriai saugodamas objektą pažeidė SGDT apsaugos plano 17.5, 18.1 punktus.

Iš Tarnybos vado 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 47V-36 patvirtinto Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininko pareigybės aprašymo 6.1 punkto nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą. SGDT apsaugos plano 17.5 punkte nustatyta, jog vaizdo stebėjimo posto sargybinis privalo vykdant tarnybą vaizdo stebėjimo posto pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją. Posto sargybiniui poste ir vaizdo stebėjimo posto sargybiniui draudžiama poste rūkyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus (18.1 punktas); pasišalinti iš posto ar patruliavimo maršruto be sargybos viršininko leidimo (18.5 punktas) ir kt. SGDT apsaugos plano 7 priedo „Tvarkos sargybinėje ir postuose taisyklės” 3.13 punkte numatyta, jog vykdant tarnybą prie vaizdo stebėjimo pulto, posto žiniaraštyje numatytu laiku, naudotis mobiliaisiais telefonais, kompiuterine ir vaizdine technika, skaityti spaudinius, draudžiama.

Apibendrinus nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos būrininku, vykdydamas Tarnybos saugomų objektų fizinę apsaugą, privalo tinkamai stebėti saugomą teritoriją.

Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-734 „Dėl informacijos tikrinimo” nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val., vykdydamas budėjimą neatliko apsaugos funkcijos, sėdėjo nulenkęs galvą, nestebėjo vaizdo monitoriuje, galimai miegojo. 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl vaizdo įrašo peržiūros” nurodyta, kad pareiškėjas nuo 06.00 val. iki 07.00 val. vykdė budėjimą 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (Tl); pareiškėjas aplaidžiai stebėjo vaizdą monitoriuose, nes dalį stebėjimo buvo užmerkęs akis (galimai miegojo) bei nevykdė vaizdo stebėjimo.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinime nurodė, jog nuo 06.00 val. iki 07.00 val. vykusio stebėjimo metu buvo pavargęs, stresas šeimoje, todėl galimai galva trumpam buvo nusvirusi. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad dėl nurodyto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, ateityje daugiau tai nepasikartos. Skunde pareiškėjas išdėstydamas savo argumentus nurodė, kad nesutinka, jog minėtu laikotarpiu buvo užmigęs ir akcentavo, jog kad darbas su vaizdo stebėjimo aparatūra daro poveikį pareigūnų sveikatai, ypač regėjimui, su minėta aparatūra dirbti pakankami sudėtinga, posto zonoje šviesos srautas turi neigiamos įtakos regėjimui, darbdavys neatliko rizikos vertinimo. Nurodė, kad tam, jog sumažintų akių įtampą atliko specialią mankštą ir dėl šios priežasties atsakovė padarė klaidingą išvadą, kad jis buvo užmerkęs akis.

Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose (patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210) nurodyta, kad regos analizatoriaus įtampa – regos analizatoriaus krūvis atliekant darbus, reikalaujančius vizualinio tikslumo ir greitos orientacijos priklausomai nuo stebimo objekto dydžio, jo santykio su fonu ir spalvinio sprendimo (4.12 punktas). Pagal aptariamų nurodymų 1 priedą regos įtampos ribinė vertė - 0,5 mm ir daugiau.

Higienos normų 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai” (toliau – ir HN 32:2004) 18 punkte nustatyta, kad dirbantiesiems su videoterminalais privalomi išankstiniai (prieš priimant į darbą su videoterminalu) ir periodiški (per atitinkamai reguliarius laiko intervalus) sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu prie videoterminalo, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą (oftalmologiniai tyrimai) (HN 32:2004 20 punktas). Pagal aptariamų higienos normų 14 punktą nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. HN 32:2004 26 punkte įtvirtinti reikalavimai apšvietai: patalpoje turi būti higienos normos reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas (26.1 punktas); patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus (26.2 punktas). Darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti: darbo stalo paviršių – ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx (26.3.1 punktas); vaizduoklio – ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx (26.3.2. punktas). Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio (26.4 punktas).

Iš 2018 m. liepos 30 d. pažymos „Apie profesinės rizikos vertinimą” nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo metu, vertinant ergonominius, fizinius ir fizikinius veiksnius, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste esančiose darbo vietose nustatytas labai mažas profesinės rizikos dydis, todėl rizika yra priimtina ir laikoma nereikšminga; mažas profesinės rizikos dydis nustatytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste naudojamai darbo kėdei. Iš Tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 27 matyti, kad profesinės rizikos veiksniui – „Mechaninė sauga. Privalomi darbuotojų, dirbančių su videoterminalais, sveikatos tikrinimai”, esamos apsaugos priemonės nurodytos – „Atliktas darbuotojų, dirbančių su videoterminalais, savalaikis privalomas sveikatos patikrinimas”, nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas – „Labai maža rizika. Rizika priimtina”; profesinės rizikos veiksniui – „Regos įtampa, mm”, kiekybiškai įvertintas veiksnio dydis – „3”, esamos apsaugos priemonės nurodytos – „Darbuotojui sudarytos sąlygos, kad regos analizatoriaus įtampa atitiktų teisės aktuose numatytus dydžius, t. y. regėjimo nuotolis proporcingai atitiktų darbo objekto dydį: mažas matymo objektas reikalauja trumpesnio regėjimo nuotolio ir aukštesnio darbo paviršiaus”, nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas – „Labai maža rizika. Rizika priimtina”; profesinės rizikos veiksniui – „Mišri apšvieta, lx, ant monitoriaus. Kompiuterizuota darbo vieta”, kiekybiškai įvertintas veiksnio dydis – „261”, esamos apsaugos priemonės nurodytos – „Įrengtas apšvietimas darbo vietoje atitinka teisės aktuose nurodytus dydžius”, nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas – „Labai maža rizika. Rizika priimtina”; profesinės rizikos veiksniui – „Mišri apšvieta, lx, ant darbo stalo. Kompiuterizuota darbo vieta”, kiekybiškai įvertintas veiksnio dydis – „601”, esamos apsaugos priemonės nurodytos – „Įrengtas apšvietimas darbo vietoje atitinka teisės aktuose nurodytus dydžius”, nustatytas profesinės rizikos dydis ir priimtinumas – „Labai maža rizika. Rizika priimtina”.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste esančiose darbo vietose ergonominiai, fiziniai ir fizikiniai veiksniai iš esmės atitiko nustatytus reikalavimus, buvo nustatytas tik labai mažas profesinės rizikos dydis. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar kiti SGDT 1 poste esančiose darbo vietose dirbę asmenys būtų teikę skundus dėl darbo sąlygų (vaizdo stebėjimo aparatūros neigiamo poveikio regėjimui ir pan.).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019, nurodytas aplinkybės dėl papildomų įrodymų ištyrimo ir jų vertinimo bei siekdamas pašalinti galimas abejones, iš atsakovės išsireikalavo 2018 m. vasario 6 d. SGDT termino sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiagą. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 07.00 val. vykdydamas budėjimą pagal žiniaraštį 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, o būtent vykdydamas saugomos teritorijos stebėjimą vaizdo stebėjimo įranga akivaizdžiai snūduriavo (vaizdo įrašo duomenys laikotarpiu nuo 06.04 val. iki 06.06 val., nuo 06.11 val. iki 06.21 val.). Minėtais laikotarpiais pareiškėjo galva būdavo pasvirusi, akys užmerktos, buvo atliekami nevalingi galvos judesiai, kas akivaizdžiai įrodo, kad vaizdo stebėjimas šiomis laiko atkarpomis nebuvo tinkamai užtikrinamas. Įvertinus vaizdo įrašo duomenis nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas visu laikotarpiu nuo 6.00 iki 7.00 val. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, t. y. snūduriavo, sėdėjo užsimerkęs prie vaizdo stebėjimo aparatūros, tačiau akivaizdu, jog pareiškėjas tam tikrais momentais tinkamai nevykdė SGDT teritorijos stebėjimo vaizdo stebėjimo įranga. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad pareiškėjas argumentais dėl akių mankštos iš esmės bando pateisinti savo veiksmus, tačiau neneigia to, kad nustatytas funkcijas atliko aplaidžiai (buvo užsimerkęs ir dėl to tam tikrą laiką nestebėjo saugomos teritorijos). Tai patvirtina ir pareiškėjo 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kuriame jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, vertina savo veiksmus neigiamai.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą dėl aptarto epizodo. Tai, kad pasak pareiškėjo dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., pastaba).

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovės atstovės paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos vadas pareiškėjo charakteristikoje nurodo, kad pareiškėjas pavyzdingai vykdo tarnybą, tinkamai vykdo jam pavestas užduotis, siekia užsibrėžto tikslo, yra korektiškas, taktiškas, gerbiamas kolegų, mandagus, komunikabilus, praktinius įgūdžius sėkmingai taiko tarnyboje. Teismo posėdžio metu analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas E. J., pabrėžęs, kad pareiškėjas savarankiškai tobulindavo žinias, neturėdavo jam priekaištų dėl atliekamų pareigų, pareiškėjas siekia tęsti tarnybą ir nuosekliai siekia karjeros.

Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė teigia, kad pareiškėjo veiksmai sumenkino viešojo administravimo subjekto autoritetą (atsirado neigiamas požiūris), tačiau iš esmės neteikia minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodo, kaip ir kokiu būdu buvo diskredituotas institucijos autoritetas (pvz., incidentas iškilo į viešumą, buvo aptarinėjamas ir pan.). Darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio ir nesukėlė realių neigiamų pasekmių atsakovei, todėl atsakovės teiginiai apie neigiamą poveikį institucijai (didelę žalą) vertintini kritiškai.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, bei tai, kad iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas vienas iš epizodų, kuriuo buvo grindžiamas tarnybinės atsakomybės pagrindų taikymas, teismas konstatuoja, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovės skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Viešojo saugumo tarnybos vado 2018 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 47TE-422 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. B.” dalyje dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies pakeisti, panaikinti pareiškėjui T. B. paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą, ir skirti pareiškėjui T. B. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Kitoje dalyje pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.