Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-28 · Byla Nr. A2.9.-2046-1013/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
A2.9.-2046-1013/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00565-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Maksimenko-Šėlienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-2046-1013/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00565-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 23.19 val. bute, esančiame Skroblų g. 8-11, Vilniuje, savo mažametės dukros Ū. B., gimusios 2004 m., akivaizdoje buvo neblaivi (nustatytas 3,45 promilių girtumas), elgėsi agresyviai, dėl ko išsigandusi dukra paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Tuo savo veiksmais ji tėvų valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai įvyko toks įvykis dėl šeiminių aplinkybių.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime A. B. pripažino padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltę padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 13P-47230025-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūno V. Pristavkos 2015-11-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-11-23 apie 23.20 val. buvo gautas pranešimas atvykti adresu Skroblų g. 8-11, kur medikai prašo pagalbos. Atvykus nurodytu adresu greitosios medicinos pagalbos medikai paaiškino, kad bute yra mažametis vaikas, o jo motina, A. B., yra girta, vaikas skambino pagalbos telefonu ir prašė pagalbos. Mažametis vaikas buvo perduotas senelio globai. Girta A. B. nesiorientavo aplinkoje, garsiai šaukė, todėl buvo pristatyta į policijos komisariatą (b. l. 5). Vaiko perdavimo akte nurodoma, kad mažametė Ū. B. perduota seneliui V. B. (b. l. 7). Alkotesterio duomenimis, A. B. 2015 m. lapkričio 24 d. 00.01 val. nustatytas 3,45 promilių girtumas (b. l. 4).

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012).

Anksčiau nurodyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjant bylą teismas nustatė A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat įvertina A. B. asmenybę (administracine tvarka niekada nebausta). Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė