Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-07 · Administracinė byla Nr. I-344-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
I-344-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01797-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-344-644/2017Proceso Nr. 3-61-3-01797-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. N. patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-7, 16-18)

Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2013-10-31 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sanitaro darbams atlikti. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose atliko medicininius darbus, prižiūrėjo sunkios būklės ligonius, nors buvo įdarbintas ūkio darbams atlikti. Teigė, kad atsakovas jį išnaudojo, kadangi pareiškėjas realiai dirbo dviem etatais, taip pat ir naktimis, nors už tai jam nebuvo apmokama. Pažymėjo, kad neturėjo išsilavinimo ir licencijos medicininiam darbui atlikti. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sukrėtimą, pažeminimą, kilo nemiga, baimė, nepasitikėjimas savimi. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsikirtimuose į atsiliepimą (b. l. 61-62, 67) su atsakovo atsiliepimu nesutiko. Pažymėjo, kad dirbo daugiau, nei nustatyta maksimali darbo valandų norma. Darbo dieną pradėdavo 6.30 val. ir dirbo visą dieną bei, esant reikalui, naktimis. Teigė, kad atsakovas neužtikrino jam Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų teisių į kasmetines atostogas bei 1 MMA dydžio išeitinę išmoką pasibaigus darbo sutarčiai.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 46-48, 72-73) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad R. N. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. NK-19 nuo 2013 m. balandžio 12 d buvo perkeltas į Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminio korpuso palatinio sanitaro pareigas, nustatant jam minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą. Nuo 2013-10-31 pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų. Pažymėjo, kad dirbdamas palatinio sanitaro pareigose, pareiškėjas vykdė funkcijas, nustatytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtintame Nuteistojo, palikto atlikti ūkio darbus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje palatinio sanitaro pareigose, pareigybės aprašyme. Šias pareigas einantis pareiškėjas privalėjo prižiūrėti ir padėti slaugyti pacientus, palaikyti skyriaus patalpų švarą, vykdyti gydytojų ir skyriaus slaugytojų teisėtus nurodymus ir pavedimus, budėti pagal nustatytą grafiką ir kt. Pabrėžė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl darbo sąlygų nesikreipė. Duomenų, įrodymų, nustatančių, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius ar naktimis, nėra. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas įrodymais. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam laisvės atėmimo bausmės atlimo metu dirbant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2013-10-31.

Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat jo įdarbinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl jo netenkinančių darbo sąlygų į įstaigos administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016-09-01, šią aplinkybę patvirtina Alytaus pataisos namų spaudas ant voko (b. l. 11). Taigi pareiškėjas dėl dalies skundo reikalavimų praleido ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sukrėtimą, pažeminimą, ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013-04-12 iki 2013-08-31 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ligoninėje buvo išnaudojamas, kadangi dirbo dviem etatais, viršvalandžius, taip pat ir naktimis, nors už tai jam nebuvo apmokama.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-09 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6592-473/2016 pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2013-10-31 Ligoninėje buvo išnaudojamas, t. y. dirbo be išeiginių dienų, neribotas darbo valandas, naktimis, ir už tai jam nebuvo mokamas atlyginimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6592-473/2016 nėra įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo apmokytas dirbti ligoninėje su sunkiais ligoniais, neturėjo licencijos medicininiam darbui, dėl to patyrė išgyvenimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių rėžiminiame korpuse palatinio sanitaro pareigose (b. l. 51-52, 33). Pareiškėjas dirbo pagal Nuteistojo, palikto atlikti ūkio darbus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje palatinio sanitaro pareigose, pareigybės aprašymą, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-10 (b. l. 54-55). Šias pareigas einantis pareiškėjas privalėjo prižiūrėti ir padėti slaugyti pacientus, palaikyti skyriaus patalpų švarą, vykdyti gydytojų ir skyriaus slaugytojų teisėtus nurodymus ir pavedimus, budėti pagal nustatytą grafiką ir kt. Teismas pažymi, kad pagal minėtą pareigybės aprašymą, šias pareigas einančiam asmeniui nenustatytas specialus reikalavimas turėti medicininį išsilavinimą ar licenciją medicininiam darbui. Palatinio sanitaro pareigybės tikslas – padėti prižiūrėti ir slaugyti pacientus. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl jo netenkinančių darbo sąlygų į Ligoninės administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis neturėjo išsilavinimo ar licencijos medicininiam darbui, kad nebuvo specialiai apmokytas darbui su sunkiais ligoniais, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundo papildyme (b. l. 67) pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neužtikrino jam Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų teisių į kasmetines atostogas bei 1 MMA dydžio išeitinę išmoką pasibaigus darbo sutarčiai. Tačiau, teismas pažymi, kad nuteistųjų darbą reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus II skirsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“. Nuteistųjų darbo režimą reglamentuojančios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos nenumato teisės į 1 MMA dydžio išeitinę išmoką asmenims, išbrauktiems iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų. Pagal BVK 130 straipsnio 1 dalį, atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl nemokamų atostogų suteikimo, taip pat nepateikė duomenų, kad ši institucija būtų atsisakiusi šias atostogas suteikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-585-14). Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su pareiškėjo išnaudojimu, neapmokėjimu už darbą naktimis bei išdirbtus viršvalandžius, palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje pareiškėjo R. N. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis