Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1786-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-1786-2020 A. B. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2020 m. spalio 1 d., 12.45 val., Gelvonų g., Musninkuose, Širvintų r., vairuodamas automobilį, lenkė kitus automobilius pėsčiųjų perėjoje. Šie A. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 170 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu skundu ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei ją įvertinęs, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

9. ANK 621 straipsnyje yra numatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė skųsti jo atžvilgiu ne teismo tvarka priimtą nutarimą pirmosios instancijos teismui. Šia teise nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pasinaudojo ir apskundė jam nepalankų nutarimą apylinkės teismui. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka. Nors bylos nagrinėjime A. B. pats asmeniškai nedalyvavo, tačiau jo interesams aktyviai atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (pastarasis teikė prašymus, uždavė klausimus liudytojams, išsamiai pasisakė baigiamųjų kalbų metu ir pan.). Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė A. B. sustabdžius policijos pareigūnus (pabrėžtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, akcentavęs, kad Institucijoje jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus ir būti išklausytam, teisminiame bylos nagrinėjime visgi nepasirodė ir, turėdamas galimybę, parodymų apie inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes nedavė). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko jam įstatymu priskirtą funkciją – nustačius ištaisyti (jei įmanoma) bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu padarytus procesinio pobūdžio pažeidimus, kas, beje, nėra neigiama ir apeliaciniame skunde. Taigi procesinio pobūdžio pažeidimai buvo ištaisyti, pats administracinio nusižengimo padarymo faktas konstatuotas teisingai (tai bus aptariama tolesnėje šios nutarties dalyje), dėl ko nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

11. A. B. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina šioje administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas bene esminiais kaltę patvirtinančiais įrodymais pripažino teisme liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus (b. l. 79; liudytojų parodymai taip pat užfiksuoti ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintame 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įraše). Atitinkamai šių policijos pareigūnų parodymų analizei nemažas dėmesys skiriamas ir apeliaciniame skunde. Skunde jie iš esmės yra vertinami kaip nepatikimi, prieštaringi, nepatvirtinantys padaryto pažeidimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas su skunde pateikiamu policijos pareigūnų parodymų vertinimu nesutinka. Pirmiausia pabrėžtina, jog teisme buvo apklausti visi trys tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai. Visi trys liudytojai kategoriškai patvirtino matę pažeidimo faktą. Šie policijos pareigūnai nusižengimo padarymo metu vykdė savo, kaip policijos pareigūnų, tarnybines pareigas. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima bent kokia apimtimi spręsti apie šių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, siekį pakenkti A. B. jį apkalbant teisme. Apeliaciniame skunde policijos pareigūnų parodymų nepatikimumas pabrėžiamas iš esmės nurodant tai, kad jų parodymai skyrėsi tiek vieni nuo kitų (kalbant apie tai, kiek automobilių buvo aplenkta), tiek nuo vaizdo įrašo medžiagos (esą netiksliai nurodyta pėsčiųjų perėja, kurioje padarytas nusižengimas, pažeidėjo automobilio spalva), be to, teigiama, jog pareigūnai dėl atstumo iki A. B. automobilio ir kelio reljefo ypatumo apskritai negalėjo matyti padaryto pažeidimo. Pasisakant dėl nurodytų teiginių, tikslinga pažymėti, kad pareigūnai apie nagrinėjamą įvykį buvo apklausiami praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams. Suprantama, jog duodami parodymus apie tam tikrą įvykį po gana nemažo laiko tarpo, liudytojai galėjo nebeprisiminti kai kurių smulkių detalių, kai kurias aplinkybes nupasakoti skirtingai, tačiau pabrėžtina, kad esminį faktą – administracinį nusižengimą, padarytą vykdant lenkimą pėsčiųjų perėjoje, policijos pareigūnai patvirtino nė kiek nedvejodami.

12. Toliau teismas aptaria prie bylos pridėtus vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio (b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas šiuos vaizdo įrašus pripažino neinformatyviais, tai yra nei patvirtinančiais, nei paneigiančiais padarytą nusižengimo faktą. Su tokia šio teismo išvada nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamai bylai yra reikšmingas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekio. Pabrėžtina, jog iš šio vaizdo įrašo negalima tiksliai pasakyti, kurioje vietoje A. B. pradėjo lenkimo manevrą, ar lenkimo manevras buvo atliktas pėsčiųjų perėjos zonoje ar ne, tačiau nepaisant to, šis vaizdo įrašas yra laikytinas netiesioginiu A. B. kaltės įrodymu. Detaliau analizuodamas šį vaizdo įrašą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti policijos pareigūnams priešpriešine kryptimi tolumoje važiuojantys automobiliai (pradedami matyti ties maždaug 30 įrašo sekunde). Vienas iš automobilių yra matomas keičiantis savo važiavimo trajektoriją, t. y. grįžtantis iš priešpriešinės eismo juostos į savo eismo juostą (įrašo 34-36 sekundės). Policijos pareigūnų automobiliui priartėjus prie šio automobilio, vaizdo įraše matyti, kad tai yra automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo 43 sekundė). Šis automobilis netrukus buvo sustabdytas, jį, kaip paaiškėjo, vairavo A. B. Taigi, viena vertus, vaizdo įraše yra užfiksuota tokia automobilio judėjimo trajektorija, kuri yra būdinga atliekant lenkimo manevrą (pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą). Kita vertus, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, esminės policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės vaizdo įraše nėra paneigiamos. Priešingai, vaizdo įrašas kaip tik ir patvirtina pareigūnų nurodomas aplinkybes, leidžia spręsti, kad liudytojams nebuvo kliūčių matyti pažeidimo padarymo faktą, todėl vaizdo įrašas tik sustiprina policijos pareigūnų parodymų patikimumą.

13. KET 140.4 punkte yra nustatytas draudimas atlikti lenkimus pėsčiųjų perėjose. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų parodymais, iš dalies – ir vaizdo įrašu, yra nustatyta, kad A. B. šio draudimo nesilaikė. Nors policijos pareigūnai skirtingai nurodo, kiek automobilių buvo aplenkta, o iš vaizdo įrašo tikslaus aplenktų automobilių skaičiaus taip pat negalima nustatyti, tai teisinės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui neturi, kadangi padarytas pažeidimas konstatuojamas nepriklausomai nuo aplenktų automobilių skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.

14. Apeliaciniame skunde prašoma, jog konstatavus, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kas, kaip matyti iš šios nutarties, kaip tik ir buvo patvirtinta, yra tikslinga apsiriboti tik administracinės nuobaudos skyrimu ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nagrinėjamu atveju A. B. buvo paskirta ne tik minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų dydžio bauda, bet taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

15. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalies nuostatomis už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės apskritai netaikyti būtų galima tik remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Spręsdamas šį klausimą, teismas laiko tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato priimtame nutarime nurodoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti, t. y. šiame nutarime kaip A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nurodoma ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė. Tokios pozicijos, matyt, buvo laikytasi atsižvelgus į byloje esančius rašytinius paaiškinimus (b. l. 13-16), kuriuose A. B. nurodė pripažįstantis ir nuoširdžiai besigailintis dėl padaryto nusižengimo. Vis tik tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose skunduose buvo laikomasi kategoriškos pozicijos nepripažinti kaltės dėl padaryto nusižengimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens atstovo skundą, nesant nutarimą priėmusios institucijos skundo, panaikinti nutarime pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę negali, nes tai reikštų A. B. teisinės padėties pasunkinimą. Kita vertus, žinodamas kategorišką A. B. poziciją kaltės klausimu, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia į nutarime nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

17. Toliau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei nutarime, nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinta egzistuojant A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. A. B. nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, taigi, egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

18. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iš esmės grindžiamas tokiomis aplinkybėmis kaip A. B. amžius (ši aplinkybė jau įvertinta ankstesnėje pastraipoje), sveikatos problemomis, ribotu ir skausmingu judėjimu, gyvenimu atokioje sodyboje, būtinumu vykti pas gydytojus į Vilnių, nedidelį anksčiau padarytų pažeidimų skaičių. Atsakydamas į šiuos argumentus, teismas pažymi, jog byloje išties yra duomenų apie A. B. turimas sveikatos problemas (b. l. 19-20), vis tik, kaip leidžia spręsti dokumentų turinys, sveikatos problemos nėra naujos, jos diagnozuotos dar iki nusižengimo padarymo. A. B. yra patyręs, subrendęs žmogus, dėl ko žinodamas apie turimas sveikatos problemas privalėjo vairuoti atsakingiau ir nedaryti tokių nusižengimų, dėl kurių galėtų laikinai prarasti teisę vairuoti. Teismas taip pat atsižvelgia, kad A. B. turi gyvenamąją vietą Vilniaus mieste (patikrinus LITEKO sistemoje nustatyta, kad A. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini)), vadinasi, atitinkamai yra galimybė faktiškai apsistoti mieste ir taip nesunkiai pasiekti reikiamas gydymosi įstaigas. Iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 23-25, 48) matyti, kad po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo padarytas ir dar vienas administracinis nusižengimas (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Nors byloje yra paaiškinimas, kad šį vėlesnįjį nusižengimą įvykdė ne A. B., o jo sūnus (b. l. 71), teismas neturi pagrindo abejoti oficialiais Administracinių nusižengimų registro duomenimis, juolab, kad jokių duomenų apie vėliau paskirtos nuobaudos panaikinimą nėra nei byloje, nei LITEKO sistemoje. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad A. B. veiksmai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, ypač vertinant tai, kad draudžiamas lenkimo manevras buvo atliekamas darbo dieną, vidurdienį, pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties ugdymo įstaiga, be to, kelio ruože, pažymėtame įspėjamaisiais ir nurodomuoju ženklais (Nr. 105 „Vaikai“, Nr. 151 „Greičio mažinimo priemonė“ ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“). Tokių išdėstytų aplinkybių kontekste niekaip negalima išvada, kad nagrinėjamas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, kas būtų vienas iš pagrindų, sudarančių pagrindą skirti trumpesnį nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą.

19. Savaime suprantama, jog dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo A. B. patirs tam tikrų nepatogumų. Vis tik pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai, minimaliam įstatyme numatytam terminui, tai yra 3 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis A. B. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Laikytina, jog šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.