Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo T. D. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nutraukta byla, pradėta pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei T. D. personalinei įmonei dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti T. D. personalinę įmonę neteisėtai įsteigta ir priimti sprendimą likviduoti šią įmonę. Ieškiniu nurodoma, jog, ieškovui 1997 metais būnant užsienyje, buvo pavogtas jo pasas. Vėliau ieškovui tapo žinoma, kad jo vardu buvo įsteigta personalinė įmonė. Ieškovas neišreiškė valios personalinei įmonei steigti, nebuvo suteikęs įgaliojimų reikalams, susijusiems su steigiama ir įsteigta įmone, tvarkyti. Personalinė įmonė buvo įsteigta neteisėtai, panaudojus ieškovui priklausantį pasą. Tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateiktais atsiliepimais į ieškinį prašo nutraukti bylą. Nurodo, kad ieškovas jau buvo pareiškęs teisme tapatų ieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutraukė bylą, pradėtą pagal pareikštąjį ieškinį. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašo teismo nuožiūra spręsti ginčą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutraukė bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo civilinė byla, pradėta pagal T. D. ieškinį T. D. personalinei įmonei dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu. Šis ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinys, pagal kurį pradėta ši civilinė byla. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi nutraukė bylą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, nutraukė civilinę bylą (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Atskiruoju skundu, be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria buvo nutraukta ankstesnė byla, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, kuri priimta pagal 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, nutraukdamas bylą, nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą.Tretieji asmenys valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Registrų centras prašo atmesti atskirąjį skundą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pagrįstai nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti teisė (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymo numatytos procesinės tvarkos ir sąlygų. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kuriais teismas atsisako pradėti procesą pagal suinteresuoto asmens pareiškimą dėl galimai pažeistos teisės gynimo. Atsisakymas pradėti procesą šiais įstatymo numatytais atvejais ar pradėtojo proceso nutraukimas (nustačius jo negalimumą; Civilinio proceso kodekso 293 straipsnis) nereiškia asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimo. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti teisminio proceso pradėjimą, priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar nėra kliūčių procesui pagal tokį procesinį dokumentą pradėti. Atitinkamai teismas ex officio išsprendžia klausimą dėl pradėtojo proceso nutraukimo, jeigu nustato, kad toks teisminis procesas nėra galimas. Teismas atsisako priimti ieškinį arba nutraukia bylą, jeigu nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 6 punktas). Šis atsisakymo priimti ieškinį ar bylos nutraukimo pagrindas yra teismo sprendimo privalomumo principo, kuriuo yra grindžiama visa teisinė sistema, išraiška. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas (be kitų asmenų) tiek šalims, tiek ir teismui (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą egzistuoja, jeigu yra trijų elementų sutaptis: tos pačios šalys, tapatūs ieškinio pagrindas ir dalykas. Apeliantas pateikė ieškinį dėl personalinės įmonės pripažinimo neteisėtai įsteigta. Ieškiniui pagrįsti nurodomos aplinkybės, susijusios su apelianto valios steigti juridinį asmenų nebuvimu ir neišreiškimu. Pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto ieškinį, tačiau vėliau, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 6 punktu, nutraukė bylą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi nutraukė bylą, pradėtą pagal apelianto ieškinį dėl personalinės įmonės pripažinimo neteisėtai įsteigta. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog civilinės bylos yra tapačios. Kitaip tariant, jog egzistuoja visų trijų elementų sutaptis: tos pačios šalys, tapatūs ieškinio pagrindas, tai yra faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (valios steigti juridinį asmenį nebuvimas ir neišreiškimas), ir dalykas (reikalavimas pripažinti juridinį asmenį neteisėtai įsteigtu). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos procesą, pradėtą pagal apelianto ieškinį. Bylos nustatytu įstatymo pagrindu nutraukimas nepažeidė apelianto teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (nutarties 10 punktas). Apeliacine tvarka yra peržiūrima ne 2007 m. balandžio 6 d. nutartis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Nurodoma nutartimi išaiškinta apeliantui, jog jis turi teisę kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Apeliantas vis dar turi tokią teisę, jeigu ja nepasinaudojo. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.